Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

nepilnametės nukentėjusiosios A. M. įstatyminei atstovei A. M., atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs išvykimą į Airiją, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalį, 151¹ straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 153 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

?? A. V., laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2017-07-20, tiksli data ir laikas nenustatyti, žinodamas, kad N. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, N. M. močiutės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), N. M. gyvenamoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. V. sodo namelyje, esančiame sodininkų bendrijoje (toliau – SB) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų per drabužius rankomis lietė jos sėdmenis, apkabindamas spausdavo prie savęs, būdamas erekcijos būsenoje, bučiavo N. M. į lūpas, kišdamas liežuvį jai į burną, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2016 metų pradžios iki 2017-07-20, tikslios datos ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, būdamas Lietuvoje ir Airijoje, per interneto prieigą prisijungęs prie socialiniame tinklalapyje www.facebook.com esančios savo paskyros „A. V.“ elektroninėje erdvėje per žinučių rašymo programėlę „Messenger“ susirašinėdamas su N. M., turinčia www.facebook.com paskyrą rašė jai nepadoraus turinio žinutes seksualinio pasitenkinimo, lytiškumo ir lytinio gyvenimo temomis, provokavo N. M. pasisakyti tokio pobūdžio temomis, prašė nukentėjusiosios atsiųsti jam savo apsinuoginusios nuotraukų ar video, kuriuos N. M. jam siuntė, pats jai siuntė seksualinio turinio video ir nuotraukas su atliekamu masturbacijos vaizdu, apnuogintu vyrišku lytiniu organu. Tokiu būdu jaunesnės negu šešiolikos metų amžiaus N. M. atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus, galinčius sukelti lytinį susijaudinimą ir per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis bei sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi.

?? Be to, jis tenkino savo lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu:

laikotarpiu nuo 2016 metų pradžios iki 2016 m. spalio mėnesio pabaigos, tiksli data ir laikas nenustatyti, A. V., žinodamas, kad N. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, pasinaudodamas jos sutikimu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, A. V. sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kitaip tenkino savo lytinę aistrą su N. M. – paėmęs jos ranką vieną kartą kišo sau už kelnių prie lytinių organų ir N. M. ranka lietė, dirgino savo apnuogintą lytinį organą (masturbavo), bučiavo jos krūtis, lytinius organus bei su ja vieną kartą lytiškai santykiavo, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, automobilyje „Peugeot 406“, Klaipėdos rajone, tiksli vieta ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pasinaudodamas jos sutikimu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, paėmęs jos ranką kišo sau už kelnių prie lytinių organų ir N. M. ranka lietė, ja dirgino apnuogintą savo lytinį organą, masturbavo, tokiu būdu pažeisdamas jaunesnio negu šešiolikos metų amžiaus asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2017-07-20, tiksli data ir laikas nenustatyti, būnant įvairiose vietose - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), N. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), A. V. namuose, esančiuose SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), A. V. automobilyje „Peugeot 406“, Klaipėdos rajone bei Airijoje (vieta nenustatyta) nukentėjusiosios N. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nenustatytą skaičių kartų atlikdamas tvirkinimo veiksmus bei ne mažiau kaip tris kartus tenkindamas savo lytinę aistrą, pažeidžiant jaunesnio negu 16 metų amžiaus asmens N. M. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, sukėlė jai potrauminio streso sutrikimą (F43.1) ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė N. M. sveikatą.

Be to, jis tvirkino jaunesnį nei 16 metų asmenį ir nežymiai sutrikdė mažametės sveikatą:

laikotarpiu nuo 2022-07-30 iki 2022-08-02 tikslesnė data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, žinodamas, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, mažametė, poilsio ir sveikatingumo komplekse „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), maudydamasis baseine kartu su A. M., ranka lietė jos sėdmenis, baseino patalpoje ją prisitraukė prie savęs uždėdamas ranką ant sėdmenų, būnant name, adresu (duomenys neskelbtini) per rūbus rankomis nenustatytą skaičių kartų lietė jos kojas, sėdmenis, kilnojo ant rankų, stebėdamas jos krūtinę, stipriai apkabino ir bučiavo į lūpas, kišdamas liežuvį mažametei A. M. į burną bei parvežęs ją prie jos namų Klaipėdos mieste bučiavo ją į lūpas, taip atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus jaunesnės negu šešiolikos metų A. M. atžvilgiu, galinčius sukelti lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis ir šiais tvirkinimo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8), kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu A. V. tvirkino A. M. ir nežymiai sutrikdė šios mažametės sveikatą.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo A. V. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas A. M. atžvilgiu – tvirkinus ją žinant, kad jai dar nėra suėję 16 metų, ir tuo nežymiai ją sužalojant - yra visiškai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Kompleksiškai išanalizavęs pačios nepilnametės nukentėjusiosios, liudytojų A. M., N. M., N. M., N. Z. ir I. G. parodymus, paties kaltinamojo parodymus, teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės aktą, eksperčių Sigutės Stanaitienės ir Tautvilės Gabnytės-Nagi paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą ( susirašinėjimus tarp nukentėjusiosios ir įtariamojo), teismas daro vienareikšmišką ir neabejotiną išvadą, kad A. V., daug metų pažinodamas A. M. ir, kaip nustatyta šiame nuosprendyje anksčiau, nuo 2008 m. iki 2017 m. neleistinai seksualiai bendravęs su jos vyresniąja seserim N., piktnaudžiaudamas mažametės nukentėjusiosios pasitikėjimu ir prieraišumu, prieš tai daug metų giminystės pagrindu kūręs su ja išties draugiškus, labai artimus ir atvirus santykius, pasinaudojęs palankiomis paties sukurtomis aplinkybėmis – buvimu su mergaite vandens pramogų parke, o po to – savo gyvenamojoje vietoje (name), galiausiai, parvežęs mergaitę namo – automobilyje, nutaikęs momentus, kai aplinkui nebuvo kitų žmonių ar jie nekreipė į juos dėmesio, atliko su ja neleistinus veiksmus, nurodytus kaltinime (prisitraukė prie savęs uždėdamas ranką ant sėdmenų, per rūbus rankomis lietė jos šlaunis ir sėdmenis, kilnojo ant rankų, stebėdamas jos krūtinę, stipriai apkabino ir bučiavo į lūpas, kišdamas liežuvį mažametei A. M. į burną). Nors kaltinamasis pats kategoriškai nepripažįsta taip daręs, teismas neturi pagrindo netikėti nepilnametės nukentėjusiosios visus kartus, kai tik kur buvo apie tai apklausta, duotų išsamių ir nepakitusių parodymų teisingumu, kad tai buvo kaltinamojo jos atžvilgiu padaryta. Tai, kada ir kaip mergaitė pasisakė apie tai suaugusiems asmenims ( pirmiausia – seseriai, kuri ir buvo ją įspėjusi apie galimą tokį dėdės elgesį, po to – psichologei, galiausia – mamai) yra visiškai suprantama, turint omenyje jos amžių (14 m. paauglė), skirtingo atvirumo su kiekvienu iš šių asmenų laipsnį, prieš tai buvusį labai artimą ryšį su įtariamuoju ir tai, kad A. M. turėjo įvairių psichologinių problemų; visas šis aplinkybių derinys trukdė nepilnametei visiškai blaiviai, brandžiai ir operatyviai įvertinti situaciją, tačiau galiausia tai buvo padaryta ir jokių abejonių teismui dėl jos parodymų patikimumo nesukelia. Šių abejonių A. M. parodymai nesukėlė ir teismo ekspertėms, vieningai ir akte, ir paaiškinimuose pažymėjusioms, kad mergaitės pasakojami įvykiai sukelia jai adekvačius (skaudžius ir pakertančius pasitikėjimą žmonėmis) jausmus ir išgyvenimus, išreikštus pokalbių ir apklausų metu. Kad nukentėjusioji būtų linkusi fantazuoti ar kažką išsigalvojusi ekspertės nenurodė ir nepatvirtino, iš kitų bylos duomenų tai taip pat nenustatyta. Nors gynėjas prašė labai kritiškai vertinti jos parodymus, motyvuodamas psichologės I. G. nurodymu, kad pati A. jai pasakiusi, jog yra linkusi meluoti, tačiau ta pati psichologė pažymėjo, kad jai A. niekad nemelavo, kalbant apie skaudžius išgyvenimus, tame tarpe – ir nagrinėjamus šioje byloje, jos kūno kalba ir emocijos atitiko pasakojimo turinį, detalės ir aplinkybės nesikeitė ir tai nesuteikia pagrindo netikėti jos pasakojimu; gali būti, kad melavimą mergaitė naudoja kaip savigyną kasdienėse savo gyvenimo situacijose, tai yra būdinga dažnam paaugliui ir nesudaro pagrindo bet kokį jo pasakojimą apie kitų asmenų elgesį vertinti kaip melagingą. Nenustatyta, kad A. M. parodymus apie A. V. būtų davusi melagingai, siekdama jį apkalbėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji laikė jį savo draugu, labai svarbiu ir reikalingu jai žmogumi, seniai ir artimai su juo bendravo, jautėsi jo mylima, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ji apsisprendė nutraukti tokius ryšius, apkaltinant krikšto tėvą nebūtais dalykais, sukeliančiais jam baudžiamąją atsakomybę. Kad nepilnametė būtų reikalavusi už šių aplinkybių neatskleidimą iš kaltinamojo pinigų – nenustatyta ir jis pats to nenurodė, o tai, kad jis iki tol jų jai duodavo ir kad už padarytą žalą ji mano, kad turėtų būti iš jo priteista – nesuteikia teismui jokio pagrindo išvadoms, kad mergaitės parodymai yra tendencingai melagingi.

Gynėjo apeliavimas į prijungtame prie šios bylos 2023-07-31 Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-03856-23 išdėstytas aplinkybes ir prokuroro padarytas išvadas kaip rodančius A. M. melavimą apie seksualinius dalykus jau ne tik jo ginamojo, bet ir kito asmens atžvilgiu, teismo vertinimu, yra visiškai nepagrįstas. Minėtame Nutarime nėra nurodyta, kad A. M. pateikė melagingą skundą ar melagingai parodė apie jos atžvilgiu kito asmens atliktus prievartinius seksualinius veiksmus; tiesiog pagal byloje surinktų įrodymų visumą prokurorė padarė išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, jog seksualiniai veiksmai su ja buvo atlikti prieš jos valią. Nutarimas yra įsiteisėjęs ir net šią bylą nagrinėjantis teismas nebegali kvestionuoti tokių prokurorės išvadų, net ir laikydamas jas nepagrįstomis, bet ir neturi pagrindo jomis remdamasis įtarti A. M. melavus dėl A. V. jos atžvilgiu atliktų veiksmų. Minėtasis Nutarimas labiau aktualus šiai bylai tuo aspektu, kad iš jo aprašomosios dalies akivaizdžiai matyti, kokia sutrikusi ir lengvai pasiduodanti kitų asmenų įtakai, tame tarpe ir seksualinio pobūdžio, A. M. pasidarė būtent po A. V. jos atžvilgiu atliktų veiksmų (apie jokią iki šių veiksmų jos atžvilgiu pasireiškusią pedofiliją byloje jokių duomenų nėra); tai, teismo vertinimu, yra akivaizdus A. V. padarytos žalos jos seksualinio brendimo raidai įrodymas. Kaip matyti iš ekspertizės akto išvadų, netikėtas, nepilnametei nemalonus, ją išgąsdinęs seksualizuotas iki tol antruoju tėvu (krikštatėvis) laikyto kaltinamojo elgesys jos atžvilgiu sukėlė mergaitei stiprų stresą ir skaudžias reakcijas į jį, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, todėl kaltinamasis pripažįstamas ir atlikęs nukentėjusiosios atžvilgiu tvirkinamuosius veiksmus, ir jais nežymiai sutrikdęs jos sveikatą.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra keturi baigti tyčiniai nusikaltimai, du iš jų – nesunkūs, o kiti du – apysunkiai. Visus juos kaltinamasis padarė, būdamas anksčiau neteistas. Jo atsakomybę N. M. sveikatos sutrikdymo ir lytinės aistros tenkinimo su ja atžvilgiu lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios ir atlygino jai padarytą neturtinę žalą. Kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų atžvilgiu A. V. atsakomybę sunkina tai, kad jis šias veikas padarė mažametėms ( N. M. jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų tęsimosi metu tapo nepilnamete) mergaitėms, piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu ir savo autoritetu joms. Taip pat teismas įvertina tai, kad N. M. atžvilgiu jo nusikalstamos veikos tęsėsi ilgą laiko tarpą (kelis metus), pačiam nepaisant to, kad nuo 2016 m. ir iki šiol A. V. turi faktinę šeimą, kurioje su sugyventine augina du mažamečius vaikus, dirba, veda visais kitais atžvilgiais socialiai tinkamą gyvenimo būdą.

Nors kaltinamojo gynėjas prašė pripažinti A. V. atsakomybę N. M. atžvilgiu padarytos BK 153 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos atžvilgiu lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamasis prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai dėl to gailisi, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas tam pagrindo neturi. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai ir sąžiningai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan.; reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020, 2K-195-628/2023 2K-28-628/2023 ir kt.).

Šiuo atveju pripažintina, kad A. V. pozicija dėl savo kaltės atlikus tvirkinamuosius veiksmus N. M. atžvilgiu buvo nenuosekli ir sąlygota jo siekimo išvengti arba kiek įmanoma sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Ikiteisminiame tyrime jis šią kaltę pripažino tik siekdamas susitaikymo su nukentėjusiąja ir tuo metu, kai buvo sudaromi jį patvirtinantys dokumentai, o teisme ją pripažino tik iš dalies (tvirtino, kad netvirkino jos, kol buvo mažametė) ir menkino savo atsakomybę dėl veiksmų, padarytų N. M. esant nuo 14 iki 16 metų amžiaus, kaltindamas ją provokuojančiu elgesiu ir apranga. Todėl teismas, spręsdamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, šios veikos atžvilgiu šios lengvinančios jo atsakomybę aplinkybės nepripažįsta.

Sprendžiant dėl bausmės už jo padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam parinkimo, teismas atsižvelgia į visus BK 54 straipsnyje nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, aptartus anksčiau, o taip pat – į tarptautinėje teisėje ir teismų praktikoje akcentuojamą ypatingą seksualinės prievartos prieš vaikus keliamą pavojų ir valstybių dedamas sustiprintas pastangas kovoti su ja. 2007 m. spalio 25 d. Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos (toliau – Konvencija), kurią Lietuva yra ratifikavusi, aiškinamajame rašte nurodoma, kad vaikai dažnai patiria asmenų, priklausančių jų artimam socialiniam ar šeimos ratui, seksualinę prievartą, ir pabrėžiamas tokios prievartos pavojingumas. Konvencijos 27 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena šalis imasi būtinų teisėkūros ar kitų priemonių, siekdama užtikrinti, kad už seksualinio pobūdžio vaikams padarytus nusikaltimus būtų baudžiama taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas atsižvelgiant į nusikaltimų sunkumą, įvertinant, be kita ko, tokias aplinkybes kaip padarytą didelę žalą fizinei arba psichinei aukos sveikatai, aukos pažeidžiamumą (Konvencijos 28 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje konstatuota, kad valstybės turi pozityviąją pareigą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 ir 8 straipsnius priimti baudžiamosios teisės nuostatas, pagal kurias veiksmingai baudžiama seksualinė prievarta prieš vaikus, ir taikyti jas praktikoje atliekant veiksmingą tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą; šiame kontekste taip pat pabrėžiamas ypatingas vaikų pažeidžiamumas prievartos akivaizdoje (2016 m. kovo 15 d. sprendimas byloje M. G. C. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 61495/11, su tolesnėmis nuorodomis; 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje M. P. ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 22457/08). Be kita ko, EŽTT praktikoje akcentuojamas sankcijų už seksualinius nusikaltimus, ypač įvykdytus nepilnamečiams, taikymo proporcingumas, siekiant nesukelti nebaudžiamumo jausmo ir užtikrinti veiksmingą atgrasymą nuo tokių nusikaltimų, užkertant jiems kelią ateityje (pvz., 2024 m. vasario 20 d. sprendimas byloje M. G. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 6406/21).

Įvertinęs visa tai, teismas daro išvadą, kad nors A. V. šiuo nuosprendžiu teisiamas pirmąkart, jo padarytų nusikalstamų veikų kiekis, tęstinis pobūdis ir trukmė, nukentėjusiųjų skaičius ir aplinkybės, kaip jos tapo jo nusikalstamų kėslų aukomis rodo, kad švelnesnėmis nei laisvės atėmimas bausmėmis pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslų tinkamai nubausti kaltinamąjį ir užkirsti jam kelią ateityje padaryti tokias nusikalstamas veikas kitų vaikų atžvilgiu neįmanoma. Tenka sutikti su nukentėjusiųjų ir jų atstovių nuomone, kad teisinga bausmė šiuo atveju bus bent iš dalies realus laisvės atėmimas, likusios bausmės dalies vykdymą atidedant pakankamai ilgam laikotarpiui ir nustatant aktualius bei galinčius tinkamai paveikti nuteistojo elgesį įpareigojimus/apribojimus.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji N. M. civilinio ieškinio šioje byloje teisminio jos nagrinėjimo metu nereiškė, patvirtino, kad jai padarytą neturtinę žalą A. V. yra atlyginęs ir ji jam pretenzijų dėl to neturi.

Nors kaltinamasis ir jo gynėjas kategoriškai nesutiko su ieškiniu, įrodinėdami, kad kaltinamasis jos atžvilgiu jokių nusikalstamų veikų nepadarė, todėl nepadarė ir su jomis susijusios žalos; kadangi jis nusikalstamos veikos nepadarė, nėra ir negali būti ir priežastinio ryšio tarp jos ir ieškinyje nurodomų pasekmių ( turtinės ir neturtinės žalos padarymo) bei kaltinamojo kaltės dėl tokių pasekmių sukėlimo, teismas, remdamasis byloje ištirta ir anksčiau aptarta įrodymų visuma, daro priešingas išvadas. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotas šios nukentėjusiosios atžvilgiu nusikalstamas veikas yra įrodyta. Tokių veikų padarymas nepilnametei neabejotinai padarė tam tikrą neturtinę žalą, o jos tėvams – turtinę žalą bei su šiuo procesu susijusias išlaidas, taigi priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veikų ir žalos padarymo akivaizdus, o jo kaltė dėl atsiradusios žalos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK) 6.248 straipsnio 1 dalimi, šiuo atveju preziumuojama. Detaliau pasisakytina tik dėl prašomos ir teismo priteisiamos turtinės bei neturtinės žalos dydžių.

Dėl turtinės žalos

Ieškinyje nurodyta, kad turtinė žala susideda iš A. M. tėvų patirtų išlaidų – 140,00 Eur apgyvendinimo viešbutyje Vilniuje, kur A. M. su dukra teko gyventi, nuvežus dukrą teismo psichiatrinei – psichologinei ekspertizei atlikti; kuro, buvusio reikalingo šiai kelionei, įsigijimo išlaidų (65,95 Eur) ir psichologės I. G. konsultacijų A. M. apmokėjimo išlaidų, patiriamų iki šiol ir iki bylos nagrinėjimo pabaigos sudarančių 1100,00 Eur.

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė nukentėjusiosios A. M. atstovių reikalavimų dėl turtinės žalos iš jo priteisimo netenkinti ne tik dėl to, kad A. V. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų šios nukentėjusiosios atžvilgiu, bet ir dėl to, kad iš bylos medžiagos ir prie jos prijungto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kitoje byloje matyti, kad 1) esminę žalą A. M. psichikai galėjo padaryti kitas asmuo, kurį ji su motina buvo apkaltinusios jos išžaginimu; 2) iš prijungtojo nutarimo matyti, kad A. M. yra linkusi melagingai kaltinti vyrus seksualiniais nusikaltimais jos atžvilgiu, tad neaišku, ar koks nors kitas asmuo išvis kokią nors žalą jai padarė; 3) iš medicininių dokumentų ir kitų bylos duomenų matyti, kad A. M. turi daug psichologinių problemų, susijusių su jos pačios pasirinkimais vartoti narkotines medžiagas, žalotis ir pan., su blogais santykiais su motina, kurią pati nurodė piktnaudžiaujant alkoholiu, dėl paauglystės problemų, psichologinė pagalba jai teikiama jau seniai ( dar iki kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų), tad daryti išvadą, kad visos išlaidos už psichologines konsultacijas susijusios tik su šia byla, nėra pagrindo: 4) nukentėjusioji turėjo ir turi teisę gauti nemokamą medicininę ir psichologinę pagalbą, jos ir jos įstatyminės atstovės pasirinkimu jai yra teikiamos mokamos psichologo konsultacijos, todėl kaltinamasis neturėtų jų apmokėti; 5) psichologės I. G. išrašyti šias išlaidas patvirtinantys kvitai kelia kaltinamajam ir gynėjui pagrįstų abejonių dėl jų atitikimo teisės aktų keliamiems reikalavimams ir realaus juose nurodytų sumų sumokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs proceso dalyvių argumentus ir byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta kelionės į Vilnių ir apgyvendinimo jame ekspertizės atlikimo metu A. M. patirtas išlaidas šio teisminio proceso išlaidomis ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 1 dalimi, priteisia jas iš kaltu pripažįstamo A. V..

A. M. reikalavimą dėl 1 100,00 išlaidų, susidariusių jai apmokėjus A. M. psichologinę pagalbą teikusiai psichologei I. G. pagal jos pateiktus kvitus, teismas tenkina iš dalies. Išsamaus bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. M. šios psichologės paslaugos išties buvo ir iki šiol tebėra teikiamos, teismo posėdyje išklausyta pati psichologė, patvirtinusi tokios pagalbos mergaitei reikalingumą, tame tarpe – ir dėl jos krikšto tėvo A. V. veiksmų, traumavusių mažametės (dabar jau nepilnametės) nukentėjusiosios psichiką. Paslaugų apmokėjimą patvirtinančių kvitų ir juose nurodytų sumų sumokėjimo realumas teismui abejonių nekelia – I. G. nurodė vykdanti individualią psichologo veiklą, tokioje veikloje gaunamos pajamos įforminamos pinigų priėmimo kvitais, tokie numeruoti ir datuoti kvitai, patvirtinantys individualių konsultacijų suteikimą ir apmokėjimą už jas, yra pateikti ir šioje byloje, pagrindo pripažinti juos suklastotais teismas neturi. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos įstatymas suteikia teisę Lietuvos Respublikos gyventojams pasirinkti, kokiomis sveikatos ( tame tarpe ir psichologinės) priežiūros paslaugomis – mokamomis ar nemokamomis naudotis ir niekam tokia teisė negali būti ribojama. A. M. įstatyminė atstovė įtikinamai teismui paaiškino, kad būtent su šia psichologe jos dukra rado geriausią kontaktą, būdama paauglė ir turėdama daug įvairių psichologinių problemų, šia specialiste pasitiki ir su ja šias problemas per konsultacijas sprendžia, todėl šios pagalbos teikimo išlaidos, atitinkančios kaltinamojo padarytą neigiamą poveikį nukentėjusiosios psichikai, pripažįstamos jo padaryta jai ( jos tėvams) turtine žala ir priteistinos iš kaltinamojo. Ši civilinio ieškinio dalis tenkinama tik iš dalies todėl, kad byloje išties buvo nustatyta, ir A. M. įstatyminė atstovė bei pati psichologė I. G. patvirtino, kad mergaitei jos psichologinė pagalba yra teikiama ne tik dėl šioje byloje aptariamų A. V. veiksmų, bet ir dėl kitų asmenų jai atlikto traumuojančio poveikio, jos priklausomybių, polinkio save žaloti, megzti ydingus santykius ir pan.; kita vertus, kaip nustatyta iš šios psichologės ir teismo eksperčių parodymų, A. V. veiksmų įtaka mergaitei ir pasireiškė tuo, kad susilpnėjo jos savisaugos, pagarbos savo kūnui instinktai, atsirado per ankstyvas domėjimasis seksualiniais santykiais, privedęs ją prie ekstremalių patirčių ieškojimo ir patekimo į kitų asmenų seksualinį poveikį. Įvertinęs A. V. šioje byloje aptariamų neteisėtų veiksmų A. M. atžvilgiu apimtį, pobūdį, pavojingumą, jų pasekmes (padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, sugriautus ilgamečius artimus santykius, pasitikėjimą apskritai visais vyrais ir kt.), iš bylos medžiagos aiškią visų A. M. psichologinių problemų apimtį ir A. V. sukeltų jai problemų dalį joje, teismas priteisia kaip turtinės žalos atlyginimą pagrįstų pateiktais dokumentais išlaidų dalį - 300 Eur.

Dėl neturtinės žalos

Reikalavimas dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai priteisimo grindžiamas tuo, kad kaltinamojo A. V. padaryta jo nepilnametės krikšto dukters A. M. atžvilgiu nusikalstama veika (tvirkinamieji veiksmai) sąlygojo nukentėjusiosios psichinės sveikatos ir emocinės būsenos pablogėjimą, pripažįstamą nežymiu jos sveikatos sutrikdymu. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus ir neigiamas emocijas, psichologinę traumą, stresą, nepatogumus, nes teko dalyvauti apklausose pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir teisėją, būti tiriamai teismo medicinos specialisto, globos namų „Užuovėja“ vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro specialistų, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertų. A. V. nusikalstama veika skatino mažametės per ankstyvą lytinį susidomėjimą, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, neigiamai paveikė jos psichologinį vystymąsi, o patirti išgyvenimai neabejotinai turės neigiamos įtakos jos asmenybės vystymuisi bei formavimuisi ateityje. Be to, šią nusikalstamą veiką prieš ją padarė iki tol patikimu ir labai artimu draugu buvęs krikšto tėvas – asmuo, kuriuo mergaitė visiškai pasitikėjo ir jautė stiprų ryšį. Dėl to, kas įvyko, šis jų ryšys nutrūko, o A. M. paauglystėje, apsunkintoje savų psichologinių problemų, neteko žmogaus, kuriam galėtų saugiai atsiverti, gauti palaikymą ir pastiprinimą.

Prokurorė su šiais ieškinio reikalavimais ir argumentais sutiko, o kaltinamasis ir jo gynėjas nesutiko jau anksčiau aptartais argumentais ( 1, 2, 3 punktai).

Išanalizavęs visų proceso dalyvių pozicijas ir byloje surinktus įrodymus šiuo klausimu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų suformuotą praktiką šios kategorijos bylose, teismas prieina prie išvados, kad nepilnametei A. M. kaltais šioje byloje nagrinėjamais A. V. veiksmais neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala, kurios pasireiškimo aspektai yra išsamiai nurodyti pareikštame civiliniame ieškinyje. Bylos nagrinėjimo metu teismo ekspertėms patikslinus savo išvadą ir jos pagrindu sušvelninus A. V. pareikštus kaltinimus dėl A. M. sveikatos sutrikdymo masto, vien jau tuo pagrindu reikia pripažinti, kad nukentėjusiajai padarytos žalos apimtis nebuvo tokia didelė, kaip nurodyta ieškinyje, todėl ir jai kompensuoti priteistina suma turi būti proporcingai mažesnė; vis dėl to šio pobūdžio žala, kuri aptarta Ekspertizės akte, nepilnametės psichinei ir emocinei būklei buvo padaryta ir kaltinamasis turėtų ją atlyginti. A. V. nusikalstama veika mergaitės atžvilgiu išties truko labai neilgą laiko tarpą, tačiau greičiausiai ne dėl A. V. apsisprendimo jų netęsti, bet dėl nepilnametės nukentėjusiosios greito sureagavimo į tai, kas įvyko, nutraukiant su A. V. iki tol buvusius draugiškus santykius ir susitikimus. Teismas pripažįsta, kad ir neteisėti A. V. veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, ir dėl to nutrūkęs jų iki tol buvęs labai artimas bendravimas, ir mergaitei tekę nemalonūs tiek vidiniai išgyvenimai, tiek ikiteisminio tyrimo veiksmai ir bendravimas apie tai su specialistais bei ekspertais

padarė jai neturtinę žalą, tačiau turi pripažinti ir taip pat šioje byloje paaiškėjusias aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasaros iki šios bylos nagrinėjimo teisme A. M. patyrė ir kitų sudėtingų psichologinių išgyvenimų bei su jais ir savo brendimo laikotarpiu susijusių psichologinių /emocinių sunkumų ( galimas kito asmens seksualinis smurtas jos atžvilgiu, asmenybės vystymosi sutrikimai, narkotinių medžiagų vartojimas, polinkis į savižalą). Kaltinamasis ir jo gynėjas prašo visas šias paaiškėjusias aplinkybes vienareikšmiškai vertinti kaip nesusijusias su kaltinamojo atsakomybe pagal jam pareikštus kaltinimus, tačiau teismas su tuo sutinka tik iš dalies. Iš byloje esančių pačios nukentėjusiosios apklausos protokolų, specialistų išvadose aprašytų ir teismo posėdžiuose nurodytų aplinkybių bei kitų byloje surinktų duomenų visumos darytina išvada, kad iki A. V. tvirkinamųjų veiksmų 2022 m. liepos 31 - rugpjūčio 2 dienomis atlikimo A. M. atžvilgiu ji seksualinio pobūdžio veiksmų nebuvo patyrusi, tad jų patyrimas, ir dar – iš mylimo bei artimo žmogaus, ir dar – sužinojus, kad jis taip pat elgėsi su jos seserimi, neabejotinai labai sutrikdė iki tol tik sudėtingesnę paauglystę išgyvenusios nepilnametės emocinę būseną ir buvo viena iš priežasčių, paskatinusių ją rinktis rizikingas bendravimo su kitais vyrais situacijas ir savidestrukciją, pasireiškusią savižala ir narkotinių medžiagų vartojimu.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas nustato dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo A. M. iš A. V. atlygintiną neturtinės žalos sumą – 1 000,00 Eur (BPK 115 straipsnis).

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, proceso ir atstovavimo išlaidų

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios bylos dokumentai pagrindžia, kad A. M. buvo būtina užtikrinti įgalioto atstovo dalyvavimą Lietuvos Respublikos BPK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl, vykdant teismo nutartį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir – VGTPT) sprendimu jai buvo paskirtas atstovas advokatas. 2025 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gauta patikslinta VGTPT pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (7 t., 105 b. l.). Joje nurodyta, kad A. M. šioje byloje VGTPT sprendimu suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš viso sudaro 2233,33 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog A. M. valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo teikiama ir jos išlaidos susidarė dėl būtino atstovo dalyvavimo, į proceso trukmę, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo tenkinamas visiškai, priteisiant šias išlaidas iš kaltu pripažįstamo kaltinamojo.

Nukentėjusioji N. M. šioje byloje yra patyrusi 1464,10 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti jai iš kaltinamojo ( 7 t., 80-85 b.l.). Šis prašymas, atsižvelgiant į advokato dalyvavimą ir ikiteisminiame tyrime, ir teisminiame jos nagrinėjime, yra visiškai pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai (BPK 106 straipsnis).

Nukentėjusiajai N. M., kuri buvo iškviesta į teismo posėdį, jos prašymu buvo atlygintos atvykimo į jį (duomenys neskelbtini) iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir grįžimo atgal išlaidos (49,60 Eur), pripažintos proceso išlaidomis ( BPK 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 tomas, 38-42, 44, 49 b.l.). Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, šios proceso išlaidos priteisiamos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį (dėl N. M. tvirkinimo) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

pagal baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalį (2014 m. kovo 13 d. redakcija) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme,

pagal baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį (dėl A. M. tvirkinimo) -3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį – 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 d., 5 d. 1p., A. V. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, 151¹ straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį ( dėl N. M. atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu į 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 d., 5 d., 1p. A. V. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį (dėl A. M. atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu į 3(trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3 dalis, paskirtas ir subendrintas apėmimo būdu bausmes tarpusavyje subendrinti visiško sudėjimo būdu, nustatant A. V. galutinę subendrintą bausmę – 1(vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalį ir iš dalies atidėti A. V. paskirtos subendrintos bausmės vykdymą, nustatant nedelsiant po nuosprendžio įsiteisėjimo atliktinos bausmės dalį – 9 (devyni) mėnesiai, o likusios 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti dviem metams, įpareigojant A. V. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti su N. M. ir A. M. ir devynis mėnesius nuo šio laikotarpio pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2024-12-11 nutarimu A. V. paskirtą laikiną jo nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki iš jo šio nuosprendžio dalies dėl iš kaltinamojo priteistos žalos, proceso ir advokatų pagalbos išlaidų atlyginimo visiško įvykdymo, o po to – panaikinti.

Iš dalies patenkinti A. M. įstatyminės atstovės A. M. pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš A. V. A. M. 205,95 Eur proceso išlaidų ir 300 Eur turtinės žalos, iš viso 505,95 Eur, o A. M. – 1 000,00 Eur neturtinės žalos, šių lėšų gavėja ir tvarkytoja iki jos pilnametystės paskiriant A. M.. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti N. M. iš A. V. 1 464,10 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai iš A. V. 2 233,33 Eur šioje byloje patirtų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš A. V. 49,60 Eur proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.