Kauno apylinkės teismo nutarimas

Šalies argumentai

V. T. prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administravimo veiklos skyriaus viršininko 2013 m. balandžio 16 d. priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-1649794-12 jos atžvilgiu dėl administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo arba administracinę bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai, šiai nepašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytų administracinės bylos trūkumų arba nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. dėl administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo jos atžvilgiu; informuoti (duomenys neskelbtini) teismo vadovybę ir/arba prokuratūrą apie (duomenys neskelbtini) teismo padėjėjo M. P. galimai neteisėtus veiksmus šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, M. P. galimai panaudojant savo asmeniniams poreikiams tenkinti LITEKO teismų duomenų bazę, bei išsireikalauti iš (duomenys neskelbtini) teismo teisėjo padėjėjo M. P. prisijungimus prie LITEKO duomenų bazės prie pareiškėjos administracinės bylos lig šiol vykusio teisminio nagrinėjimo laikotarpiu bei šiuo metu, su nuoroda į (duomenys neskelbtini) teismą bei (duomenys neskelbtini) teismą; patikrinant, kiek kartų M. P. buvo prisijungęs LITEKO duomenų bazėje konkrečiai prie šios administracinės bylos duomenų, bei išreikalauti M. P. administracinį baustumą pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso ir šiuos duomenis prijungti prie administracinio teisės pažeidimo bylos.

V. T. skunde nurodė, kad prieš surašant šį skundžiamą nutarimą, nors ir prašė policijos pareigūno, niekas neleido susipažinti su galimai naujai surinktais duomenimis šioje administracinės teisės pažeidimo byloje, taigi, ji neturėjo nei laiko, nei realios galimybės tinkamai apsiginti nuo išdėstyto administracinio teisės pažeidimo, tokiu būdu buvo pažeista numatyta teisė į gynybą bei rungtyniškumo principas. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi aiškiai nurodė, kokius trūkumus turi pašalinti sprendimą priimanti ir bylą iš naujo tirti įgaliota institucija. Tačiau, jai susipažinus su savo administracinės bylos medžiaga, matyti, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrius, kuris turėjo atlikti procesinius veiksmus, nei vieno iš jų neatliko, nustatytų trūkumų nepašalino, ir tokiu būdu priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kurį būtina panaikinti. Byloje turi būti imtasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti klausimą dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo, kas leistų nustatyti eismo įvykio kaltininką. Išvadą, kad pagal automobilių apgadinimų pobūdį, lokalizaciją ir mastą negalima neabejotinai nustatyti eismo įvykio kilimo mechanizmo, institucija ir teismas padarė nesiremdami specialisto ar eksperto tyrimu, nors akivaizdu, kad tuo klausimu gali pasisakyti tik specialių žinių turintis asmuo. Policijos įstaiga naujai nerinko jokių naujų įrodymų, nekvietė jokio specialisto, taip pat ir neskyrė jokios ekspertizės dėl šio eismo įvykio kaltininko nustatymo. Jos niekas iš policijos pareigūnų neprašė pateikti savo eismo įvykio metu apgadintą automobilį apžiūrai ar pristatyti jį į kurią nors ekspertinę įstaigą, taip pat niekas papildomai neapklausė ir neprašė duoti papildomų paaiškinimų apie eismo įvykį. O susipažinus su administracinės bylos nagrinėjimo medžiaga, apskritai darytina išvada, jog naujas 2013 m. balandžio 16 d. nutarimas, kuriuo buvo pripažinta padariusi administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, priimtas apskritai neišeinant iš kabineto ir net nepasivarginant surinkti absoliučiai jokios aukštesniojo teismo nutartyje nurodytos medžiagos. Taigi, policijos įstaiga priėmė šališką nutarimą, kuris nepagrįstas jokiais naujais ar papildomai surinktais duomenimis dėl šio eismo įvykio. Įvertinus visą administracinės bylos medžiagą, taip pat darytina išvada, jog šiame eismo įvykyje buvo apgadinti abu automobiliai, abu vairuotojai pasitraukė iš eismo įvykio vietos, todėl arba abu yra kalti, arba abu jokio pažeidimo nepadarė. Tokios aplinkybės ir buvo nustatytos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininko 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu, kur jis, vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d., nutraukė šią administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo. M. P. darė moralinį spaudimą visiems proceso dalyviams savo užgauliu tonu ir įžeidžiančio pobūdžio frazėmis bei komentarais, savo pasisakymais dėl įvykio, išankstiniu kaltės suvertimu tik jai. Atkreiptinas dėmesys, jog M. P. visur neteisėtai prisistatinėja nukentėjusiuoju, nors joks procesinis sprendimas dėl šio įvykio nėra įsiteisėjęs, taigi jis pats sau tokį procesinį statusą priskiria neteisėtai. Iš M. P. pridėtų AB „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų Vertintojų skyriaus pateiktų sąmatų galima manyti, jog ji su M. P. yra pasirašę eismo įvykio deklaraciją, tačiau ji realiai jokios eismo įvykio deklaracijos dėl būtent šio eismo įvykio nėra pasirašiusi ar užpildžiusi, todėl, jeigu M. P. yra pateikęs minėto pobūdžio dokumentą, tai jis yra suklastojęs jos parašą. Iš tokio M. P. elgesio manytina, jog jis galimai sąmoningai sukelia eismo įvykius, kad už tai pasipelnytų iš draudimo. Dėl paminėtų aplinkybių prašo teismo išreikalauti M. P. baustumą pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Taip pat, susipažinus su M. P. teikiamų skundų cituojamomis aukštesnių teismų nutartimis, teismų praktika, bei įvertinus jo užimamas pareigas (duomenys neskelbtini) teisme (teisėjo padėjėjas), daro išvadą, jog M. P. grynai savo asmeniniams poreikiams tenkinti naudoja LITEKO teismų duomenų bazę, kas pagal baudžiamojo kodekso nuostatas įvardijama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, kadangi priėjimas prie šios duomenų bazė yra ribojamas įstatymu, ir visišku rungtyniškumo principo pažeidimu jos atžvilgiu, apie ką prašo informuoti (duomenys neskelbtini) teismo vadovybę ir/arba prokuratūrą.

V. T. teismo posėdyje paaiškino, kad nepilnai palaiko savo reikalavimus išdėstytus skunde. Įvykis įvyko, bet ne dėl jos kaltės. Ekspertizės akto neskundė. Tik policijos pareigūnui sakė, kuris tyrė bylą, kad nesutinka. Ji nepersirikiavo, važiavo antra juosta, o persirikiavo P. į ,,Maxima“ aikštelę. Schema buvo ne taip nubraižyta, atseit jis persirikiavo į antrą juostą, bet jis suko iš karto į ,,Maxima“ aikštelę. Jis kaltas. Arba abu kalti, arba nei vienas nekaltas. Abu kalti, nes abu pasitraukė iš įvykio vietos. Yra tokie trūkumai, kad P. susirinko detales, kurios buvo nubrauktos ir eismo įvykio vietos nebuvo matyti. Policija matė tas detales, jis parodė savo automobilyje, kai stovėjo aikštelėje. Nori, kad automobilį ištirtų. Apie jo administracinį baustumą prašo išreikalauti, o koks ryšys su byla jam domėtis, kas yra byloje. Jis nuo pirmos minutės pavadino save nukentėjusiuoju. Prisijungimus prie LITEKO duomenų bazės prašo išreikalauti. Jis dirbdamas šioje srityje gali domėtis, žiūrėti bylą šimtą kartų, o ji net neturi teisės susipažinti. Jis LITEKO bazėje gali pamatyti visokius duomenis. Galėjo perklausyti visus įrašus išnaujo, kad nesinaudotų tarnybine padėtimi, kad nepakreiptų teismo sau naudinga linkme. Jai įdomu, kuo jis domėjosi. Darė moralinį spaudimą ir todėl reikėtų informuoti (duomenys neskelbtini) teismo vadovybę. Paklausius teismo procesų įrašus, tikrai girdėti, kaip jis visiems darė spaudimą. Šiandien jis tyli.

Nukentėjusysis M. P. paaiškino, kad su reikalavimais nesutinka. Skundas nepagrįstas, visi skundo teiginiai deklaratyvūs. Nėra nagrinėjamas pats eismo įvykio kilimas ir tos aplinkybės, kodėl tas eismo įvykis įvyko, bet nagrinėjama tik jo asmenybė. Šios aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjama byla. Mano, kad teismo ekspertų išvada yra vienareikšmiška, pagrįsta ir joje yra neginčijamai konstatuota, kompiuterinės programos dėka, kokia buvo eismo įvykio eiga ir nustatytas eismo įvykio kaltininkas. Vis šie duomenys gauti ryšium su tuo, kad buvo įvertintos eismo įvykio nuotraukos, jos buvo padarytos iš karto po eismo įvykio. Pagal vieno asmens ar kito asmens versijas, kompiuterinė programa patikrino tas versijas ir davė išvadą. Ekspertų išvadoje nei vienas sakinys nesukelia nei menkiausių abejonių. Jie visi yra konstatuojamojo pobūdžio ir nedviprasmiški. Administracine tvarka nėra baustas apie keturis metus. Dėl prisijungimų prie LITEKO sistemos. Šie duomenys nėra susiję su nagrinėjama byla. 2012 m. kovo 1 d., 18 val., važiavo Pramonės prospekto pirma juosta, pajuto smūgį. Pamatė, kad į automobilį trenkėsi Renault automobilis. Išlipo iš savo automobilio ir nuėjo prie Renault automobilio. Jo vairuotoja iš pradžių atsiprašė už eismo įvykį, sakė, kad nepastebėjo. Dvejojo dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo. Todėl nuėjo į savo automobilį iškviesti policijos. Atsisėdęs į automobilį ir susiradęs telefoną, pamatė, kad T. šalinasi iš eismo įvykio vietos. Neturėdamas jos automobilio valstybinio numerio, negalėjo leisti jai pabėgti iš eismo įvykio vietos, todėl nuvažiavo paskui ir tada pamatė, kad ji pasuko į gretimai esančią aikštelę.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba su skundu nesutinka. Prašo jį atmesti.