- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-990-302/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- S. A.
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui S. A. dėl testamento pripažinimo iš dalies negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V.G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo sutuoktinės S. G. testamentą, kuriuo testatorė visą santuokos metu įgytą ir jos vardu registruotą turtą palieka S. A. , iš dalies negaliojančiu, pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 1/2 dalį testamente išvardinto turto.
Nurodė, kad su sutuoktine S. G. santuokoje pragyveno daugiau kaip 44 metus. Sutuoktinė, kuri mirė 2009-06-27, 2009-05-22 sudarytu testamentu visą jos vardu registruotą turtą paliko atsakovui S. A. . Ieškovas nurodė, kad toks testamentas bent iš dalies yra negaliojantis, kadangi turtas, taip pat pajamos, įgyti po santuokos sudarymo, pripažįstami bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ši prezumpcija nėra paneigta, taigi ieškovui kaip testatorės sutuoktiniui priklauso ½ dalis santuokos metu užgyvento turto. Sudarydama testamentą testatorė į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir nusprendė dėl jai nepriklausančios turto dalies.
Atsakovas S.A. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad piniginės lėšos, esančios S. G. banko sąskaitoje, paliktos atsakovui, turėtų priklausyti šalims lygiomis dalimis. Pripažinti testamentą negaliojančiu dalyje dėl žemės sklypų ir jų dalių palikimo atsakovui nėra pagrindo, toks ieškovo reikalavimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi į šiuos žemės sklypus S. G. Utenos apskrities viršininko administracijos 2005-06-28 sprendimais atkurta nuosavybės teisė į jos tėvų nuosavybės teise valdytą žemę, taigi vadovaujantis Civilinio kodekso 3.89 str. 1 d. 2 p. šie žemės sklypai ir jų dalys ura asmeninė testatorės nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, nustatęs, kad nuosavybės teisės į ginčijamame testamente išvardintus 0,27 ha, 0,32 ha, 4,71 ha, 4,5 ha, 4,71 ha, 3 ha, 2 ha ir 4 ha dydžio žemės sklypus buvo atkurtos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu ir kad šie sklypai registre 2005 metais įregistruoti testatorės S. G. vardu, nenurodant jų bendrąja jungtine nuosavybe, vadovaudamasis Kasacinio teismo praktika, jog vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, civilinė byla M. Š. v. K. Š. , bylos Nr. 3K-3-25/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinė byla D.R.B. v. S.B., bylos Nr. 3K-3-422/2008), konstatavo, kad ieškovas jokių įrodymų, kad testatorės vardu registruoti žemės sklypai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepateikė ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų faktų apie žemės sklypų statusą nenuginčijo, todėl laikė, kad šie žemės sklypai yra asmeninė testatorės nuosavybė.
Teismas padarė išvadą, kad pripažinti testamentą iš dalies negaliojančiu, pripažįstant ieškovui nuosavybės teisę į 1/2 dalį 0,27 ha ir 0,32 ha dydžio kitos paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), su juose esančiais gyvenamuoju namu ir pastatais, bei į 1/2 dalį 1,97 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo. Teismas tokią išvadą motyvavo tuo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių minėtuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) esančių pastatų nuosavybę. Be to, šalys taip pat nepateikė ir 1,97 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentų.
Dėl ieškovo ginčijamos testamento dalies, kuria testatorė atsakovui palieka jai priklausančias pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB, sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , teismas sprendė, jog ginčijamas testamentas nėra kliūtimi, trukdančia ieškovui įgyvendinti savo teises į šias pinigines lėšas, nes akivaizdu, kad pusė jų priklauso jam pagal Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d., 3.117 str., tuo labiau, kad atsakovas šios ieškovo teisės ir neginčija. Teismas konstatavo, kad testatorė teisėtai ginčijamu testamentu atsakovui paliko tik jai priklausančią piniginių lėšų, esančių minėtose sąskaitose, dalį, todėl šioje dalyje ieškinį taip pat atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas V.G. apeliaciniu skundu prašo pripažinti 2009-05-22 S. G. testamentą, kuriuo testatorė visą santuokos metu įgytą ir jos vardu įregistruotą turtą palieka S. A. , iš dalies negaliojančiu ir pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į ½ dalį piniginių lėšų, esančių AB banke Swedbank (sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ).
Apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju byloje taikytinas Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 d., kur nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Ginčo testamentu pažeistos imperatyvios teisės normos – Civilinio kodekso 3.88 str. 1-5 d., pagal šią teisės normą bendrąja jungtine nuosavybe laikomos sutuoktinių pajamos, atitinkančios Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 2 -5 p. požymius. Taigi testamentas dalyje dėl atsakovui testamentu palikimo piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, iš dalies yra niekinis ir negalioja. Teismo išvada, kad testamentas nėra kliūtis, trukdanti ieškovui įgyvendinti savo teises į pinigines lėšas, neteisėta. Aplinkybė, kad atsakovas neginčija šios ieškovo teisės, nėra svarbi. Teismo išvada, kad testatorė teisėtai ginčijamu testamentu atsakovui paliko tik jai priklausančią piniginių lėšų, esančių minėtose sąskaitose, dalį, nepagrįsta, kadangi testamente aiškiai nurodyta, kad testatorė paliko atsakovui pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, taigi – visas pinigines lėšas.
Atsiliepimas
Atsakovas S.A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį dėl piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, tačiau ginčo dėl to byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad V. G. ir S. G. santuoką įregistravo 1965 m. birželio 13 d. S. G. 2009 m. gegužės 22 d. surašė testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,32 ha kitos paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), su juose esančiais gyvenamuoju namu ir pastatais; 4,71 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,5 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,71 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 150/300 dalį 3 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį 2 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/4 dalis 4 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,97 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB, sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) paliko atsakovui S. A. (b.l. 7).
Pirmos instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti iš dalies testamentą negaliojančiu, ieškovui neįrodžius, kad testamente nurodyti žemės sklypai yra santuokinis turtas, o piniginės lėšos atsakovui testamentu paliktos ne visos, bet tik testatorei nuosavybės teise priklausanti dalis. Su teismo sprendimu iš dalies nesutiko apeliantas ir nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu piniginių lėšų dalyje yra nepagrįstas, nes iš testamento turinio matyti, kad testatorė paliko testamentu paliko atsakovui jai ir ieškovui jungtinės nuosavybės teise priklausančias lėšas.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.
Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.19 straipsnio 1 dalis). Testamentu asmuo nustato savo turtinių ir neturtinių teisių, pareigų bei daiktų likimą po jo mirties. Įstatymų leidėjas tokiam valios išreiškimui nustato atitinkamas sąlygas ir tvarką, tam, kad ši valia būtų išreikšta laisvai paties testatoriaus be pašalinės įtakos. Testamentas yra vienašalis sandoris, kurį privalo sudaryti tik pats asmuo (CK 5.15 str. 1 d.).
Ieškovo sutuoktinė S. G. , sudarydama oficialųjį testamentą, žinojo, kad piniginės lėšos, buvusios testamento sudarymo metu AB „Swedbank“ trijose sąskaitose yra bendroji jungtinė nuosavybė, ir jos bei jos sutuoktinio, byloje ieškovo, dalys šiame turte yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl testamentu galėjo palikti atsakovui tik jai nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį sąskaitose esančių lėšų. Testatorė testamente nurodė, kad ji palieka jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, tai reiškia, jog testamentu ji paliko tik jai priklausančią piniginių lėšų dalį, nes, kaip jau minėta, asmuo testamentu gali palikti tik jam priklausantį turtą. Ta aplinkybė, jog testamente nėra išskirta ir nurodyta testatorei, kaip ieškovo sutuoktinei, priklausanti lėšų dalis, nedaro testamento iš dalies negaliojančiu. Notaras išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą patikrina, į kokią turto dalį pagal testamentą turi būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o nustatęs, kad mirusįjį pergyveno sutuoktinis, kurio turto dalis jungtinėje nuosavybėje yra lygi su testatoriaus, išduoda paveldėjimo teisės liudijimą tik į testatoriui priklausančią turto, šiuo atveju piniginių lėšų, dalį.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismo sprendimo motyvas, jog testamentas nėra kliūtis trukdanti ieškovui įgyvendinti savo teises į piniginių lėšų dalį, yra neteisingas ir neteisėtas, atmestinas. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad sutinkamai su CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatomis visos piniginės lėšos, esančios AB „Swedbank“ sąskaitose, yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ieškovui priklausančios ½ dalies testatorė negalėjo palikti testamentu atsakovui ir ieškovui testamentu teisės į jo nuosavybę nėra suvaržytos, kiek matyti iš bylos medžiagos, atsakovas ir neprašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į ieškovui priklausančią pinigų dalį, o tik į testatorės ½ dalį.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).
Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, iš jo priteistinos 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimo šalims apeliacinės instancijos teisme, valstybei (Civilinio proceso kodekso 79, 88, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. G. 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (įmokos kodas 5660).