- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-18
- Bylos Nr.
- 1S-121-928/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15590-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- D. M.
- Advokatai
- Diana Ingrida Vinklerytė
nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 15 d. nutarties, kuria patenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros skundas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) priimtas 2024 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. RV-22-419 pakeistas, netaikant nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. D. M. nuteistas 2022 m. gegužės 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu buvo atidėtas 2 metams. 2023 m. gegužės 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir D. M. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2023 m. liepos 8 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 7 d.
3. Komisijos 2024 m. sausio 11 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-419 nutarta taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarime nurodoma, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir yra stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akcentuota, kad nuteistasis lygtinio paleidimo metu turės patvirtintą gyvenamąją vietą, nuteistasis palaiko artimus ryšius su motina, laisvėje ketina dirbti. Bausmės atlikimo metu lankė įvairius pozityvaus užimtumo užsiėmimus, aktyviai siekė keisti alkoholio vartojimo įpročius, nustatyta motyvacija keisti mąstymo ir elgesio ypatumus. Atsižvelgiant į tai, Komisija sprendė, kad nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu jau suponuoja prielaidą, kad jo aktyvus įsitraukimas į resocializaciją, bus pagrindas sėkmingai probacijai, dėl to Komisija nutarė nuteistąjį paleisti lygtinai.
Šalies argumentai
4. Prokurorė apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Komisijos nutarimą. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 15 d. nutartimi prokurorės skundas tenkintas ir Komisijos nutarimas pakeistas, netaikant D. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas motyvavo tuo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus. Atkreipė dėmesį į nustatytus kriminogeninius veiksnius, turimus finansinius įsipareigojimus, kurie nėra dengiami, netvirta nuteistojo darbinė motyvacija, realių planų neturėjimas, nustatyti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai atskleidžia, kad nuteistasis dar negeba savo elgesio ilgai išlaikyti teigiamo. Pažymėjo ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra fiksuota, jog nuteistasis turi kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dėl ko daro išvadą, jog bausmės atlikimas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, siekiant maksimalios elgesio korekcijos. Įvertino tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė ir nenustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinti.
5. Nuteistojo D. M. gynėja advokatė Diana Ingrida Vinklerytė skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 15 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodo, kad nesutinka, jog nuteistojo D. M. nusikalstamo elgesio rizikos pažanga yra nepakankama. Mano, jog teismo išvardinti kriminogeniniai veiksniai (maža darbo patirtis, kvalifikacijos trūkumas, lėšų valdymo sunkumai ir kt.) gali būti mažinami būtent tik asmeniui esant laisvėje, todėl šie veiksniai neturėtų įtakoti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimo sprendimo. Nesutinka, kad turimi finansiniai įsipareigojimai gali skatinti nuteistąjį pakartotinai nusikalsti, priešingai, laisvėje nuteistasis galėtų dirbti ir greičiau atlyginti turimas skolas. Atkreipė dėmesį, kad nuteistasis atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę dalyvavo užsiėmimuose padedančiuose kovoti su priklausomybe alkoholiui, kas pozityviai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo pasiryžimą keisti gyvenimo būdą. Tuo tarpu fiksuoti nežymūs vidaus tvarkos pažeidimai, galimai netgi netyčiniai, negali turėti neigiamos įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Mano, jog negali būti sureikšminamos ir tos aplinkybės, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka panaikinus jam nuosprendžiu paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą. Visa tai rodo, jog padaryti nusikaltimai buvo nesunkūs, dėl ko teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Tuo tarpu šiuo metu kalėjime praleistas laikas yra pakankamas savo klaidų supratimui. Laisvėje apeliantas turės pastovią gyvenamąją vietą, dirbs (duomenys neskelbtini) darbą, palaiko artimus ryšius su mama. Be to, nuteistasis supranta priklausomybės nuo alkoholio problemas, lanko atitinkamus užsiėmimus, imasi priemonių atsikratyti šios priklausomybės. Visa tai rodo, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai turėjo reikšmingos įtakos apelianto mąstymui, jo požiūriui.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė J. Š.-P. prašo skundą atmesti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tiek nuteistojo elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tiek jo asmenybę apibūdinantys duomenys, šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, kad D. M. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtinas elgesio taisykles, ateityje laikysi įstatymų ir nenusikals, todėl nėra pagrindo tenkinti jo skundą ir naikinti skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. M. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundas atmetamas
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjos skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokurorės skundą ir priimdamas sprendimą netaikyti nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Priešingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismo nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
9. Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Kaip ir nurodoma pateiktame apeliaciniame skunde, Komisija teisingai įvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką nebaustas, bausmės atlikimo metu lankė ir baigė priklausomybės prevencijos užsiėmimus, taip pat grupinius užsiėmimus rizikingai ir žalingai alkoholį vartojantiems asmenims, aktyviai siekė keisti alkoholio vartojimo įpročius, nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. dirba siuvykloje. Lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, palaiko artimus ryšius su motina. Aukštesnysis teismas, iš esmės pritaria skunde nurodytiems teiginiams, jog visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį D. M., bei rodo, jog įkalinimo įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguoja savo elgesį tinkama linkme. Visgi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau ir jo elgesio pokyčiai viso bausmės atlikimo metu.
10. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, 2023 m. gruodžio 12 d. atlikto vertinimo metu, nuteistajam D. M. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Kaip matyti ta pati vidutinė rizika nuteistajam buvo nustatyta ir ankstesnio vertinimo, atlikto 2023 m. rugpjūčio 8 d. metu. Remiantis šiais duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo D. M. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką atitinka akivaizdumo kriterijų. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant šią aplinkybę lygtinio paleidimo nuostatų kontekste, būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Ką nagrinėjamu atveju itin kruopščiai atliko apylinkės teismas ir nenustatęs pakankamos pažangos Komisijos nutarimą pakeitė, nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo netaikė. Apygardos teismas šiuo klausimu daryti kitokių išvadų taip pat neturi pagrindo.
11. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas svarbu pažymėti, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog vis dar išlieka aibė kriminogeninių veiksnių, didinančių nuteistojo D. M. pakartotinio nusikalstamumo riziką: statiniai – kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, nuosavybės naikinimas, padegimas, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; dinaminiai – neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, neturi profesinės kvalifikacijos, skaitymo/rašymo ir/arba skaičiavimo problemos, lėšų valdymo sunkumai, smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas rizikingas, pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnė psichiatrinio gydymo istorija, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, kriminalinių nuostatų palaikymas. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, priešingai, nuteistojo gynėjos skundo argumentams, nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Šiame kontekste visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuteistasis, vykdymas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Pažymint, kad nustatytas tik vienas apsauginis veiksnys – patvirtinta gyvenamoji vieta, jokiu būdu neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių. Tuo pačiu nėra pagrindo sutikti ir su tais nuteistojo gynėjos skundo argumentais, jog šie rizikos veiksniai galėtų būti mažinami tik būnant laisvėje. Priešingai, būtent įkalinimo įstaigoje nuteistasis turi siekti maksimalios savo elgesio korekcijos norėdamas pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu.
12. Abejonių tinkamu D. M. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, aukštesniajam teismui kelia ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Vien tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Iš bylos duomenų matyti, jog visgi nuteistasis net 2 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nors už tai drausminės nuobaudos skirtos nebuvo, tačiau tai itin svarbu vertinant nuteistojo gebėjimą laikytis taisyklių. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, negeba ilgesnį laiką išlaikyti tinkamo savo elgesio. Šiame kontekste pažymėtina, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens elgesys yra svarbus faktorius, kadangi lygtinis paleidimas yra susijęs su tam tikrų taisyklių laikymusi, suvaržymų nustatymu nuteistajam. Todėl net ir menkiausias rėžimo sąlygų nesilaikymas, kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pasiruošimo tinkamai vykdyti probacijos sąlygas. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad nuteistasis buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, dėl ko šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, kas taip pat negali būti menkinama kaip pateiktu skundu tai daro nuteistojo gynėja. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas, pateisina savo elgesį lygindamas su kitų nusikaltimais. Nesuvokia, kad buvimas visuomenės nariu reiškia tam tikrus įsipareigojimus, nelinkęs suvaržyti savo elgesio dėl kitų gerovės. Šie duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog D. M. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme ir kad jo elgesio korekcija šiuo metu jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui jo atžvilgiu.
13. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo svarbu atkreipti dėmesį ir į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo elgesio ir mąstymo ypatumus, jo emocinę gerovę. Kaip matyti, D. M. nusikalstamas elgesys labiausiai susijęs su impulsyvumu, savitvardos problemomis, problemų identifikavimu, sprendimų sunkumais, menku pasekmių suvokimu. Tuo tarpu emocinė gerovė taip pat susijusi su nusikalstamumu, kadangi asmuo sunkiai geba apibūdinti savo blogas ar geras savybes, nurodo save vertinantis „blogai“, jo asmens savivaizdis pažemintas, dėl ko tikslingos tęstinės konsultacijos siekiant išvengti, spręsti psichologines problemas. Juolab, kad vertinant asmens gyvenimo stiliaus ypatumus stebima, kad dabartinis jo teistumas jau ketvirtas, dauguma nusikaltimų įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio, būnant vienam. Nors bausmės atlikimo metu asmuo lankė užsiėmimus skirtus priklausomybės ligų prevencijai bei psichologų konsultacijas, visgi nuo nuteistojo intensyvesnio įsitraukimo dalyvaujant įvairiose elgesį keičiančiose programose, aukštesniojo teismo vertinimu praėjo dar nepakankamai laiko, jog būtų akivaizdi D. M. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl skundą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, jog nuteistasis būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių.
14. Visiškai pagrįstai apylinkės teismas atkreipė dėmesį į nuteistojo turimus finansinius įsipareigojimus, kurie yra itin ženklūs. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, pagal 2023 m. gruodžio 8 d. gautus duomenis, nuteistasis privalo išmokėti 6539,71 Eur, išieškota 50,01 Eur, savanoriškai skolų nedengė. Paties nuteistojo teigimu, jis nurodo turintis apie 50 000 Eur siekiančią skolą antstoliams. Dideli finansiniai sunkumai atsirado asmeniui įvykdžius nusikalstamas veikas. Tuo tarpu remiantis duomenimis apie nuteistojo turimą išsilavinimą ir mokymąsi, matyti, kad pastarasis turi tik pradinį išsilavinimą, profesijos nėra įgijęs, turi problemų dėl skaitymo, rašymo, skaičiavimo. Sodros duomenimis, nuteistojo darbinė patirtis nestabili, siekia iki 2 metų. Nors lygtinio paleidimo atveju traktuojama, jog nuteistasis dirbs (duomenys neskelbtini) darbą, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų bylos medžiagoje nėra. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti tuo, jog nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą, bei bus orientuotas kuo didesnę dalį gaunamų pajamų skirti skolų eliminavimui. Taigi lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai, turimi finansiniai įsipareigojimai, kurie šiuo metu sprendžiami minimaliomis pastangomis, jei nebus koreguojami, gali apsunkinti jo tolesnį integracijos į visuomenę procesą. Tuo tarpu motyvacija darbui stebima tik nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d., tai yra artėjant lygtinio paleidimo taikymo galimybei ir asmeniui įsidarbinus siuvykloje, išdėstytos aplinkybės neleidžia traktuoti esant asmens finansinio stabilumo laikotarpiui, juolab įvertinus duomenis, jog laisvėje asmuo gyvenęs iš socialinės pašalpos ir neoficialaus darbo.
15. Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad neatliktos bausmės dalis, kas šiuo atveju Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo 11 mėnesių 26 dienos lyginant su paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Vienas iš bausmės tikslų yra ir kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Pastebėtina, jog ši aplinkybė, apylinkės teismo buvo vertinama visų byloje esančių duomenų visumoje, dėl ko apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog neatliktos bausmės dalis vis dar nėra pakankama, jog būtų pasiekti bausmės tikslai.
16. Svarbu pažymėti ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip to tikėjosi nuteistasis ir jo gynėja, savaime nesuponuoja išvados, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos nei BPK, nei BVK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija ar Europos Tarybos ministrų rekomendacijos.
17. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam D. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodytas vienas apsauginis veiksnys galintis turėti teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui būnant laisvėje, t. y. gyvenamosios vietos, tačiau šios aplinkybės egzistavo dar prieš nusikalstamos veikos padarymą, tačiau tai jo nuo netinkamo elgesio nesustabdė.
18. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis D. M. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kurios leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią D. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, kad nuteistasis turi galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi orientuotis į savo kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Komisijos rekomendacijas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Todėl daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo gynėjos skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. M. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 15 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.