Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Syngenta Participations AG ieškinį atsakovui S. P., trečiajam asmeniui Ž. S. dėl prekių ženklų savininko teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Syngenta Participations AG kreipėsi į teismą, prašydamas uždrausti atsakovui ūkininkui S. P. naudoti žymenį „Akatara“ augalų apsaugos produktams bei priteisti iš atsakovo 9 625 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad ieškovas yra tarptautinio prekių ženklo „ACTARA“, registracijos Nr. 667668, savininkas. Šis prekių ženklas registruotas prekėms: „chemijos produktai, naudojami žemės ūkyje, sodininkystėje ir miškininkystėje; sėklų apsaugos preparatai; augalų augimo reguliavimo preparatai; augalų apsaugos biologiniai produktai; produktai augalų ir sėklų apsaugai nuo ligų“ 1 klasėje; „kenkėjų naikinimo preparatai; fungicidai, herbicidai, nematocidai“ 5 klasėje. Prekių ženklo registracijos Lietuvos Respublikai data – 2001 m. lapkričio 22 d. Atsakovas savo ūkyje komerciniais tikslais augalų auginimui ir kenkėjų naikinimui bei prekybai sandėliavo augalų apsaugos produktą „Akatara“. Atsakovo naudojamas žymuo „Akatara“ yra klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklą „ACTARA“. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė ieškovo, kaip prekių ženklo savininko, teises. Atsakovas komercinei veiklai sandėliavo 55 vnt. po 0,5 kg talpos plastikinių indų, pažymėtų žymeniu „Akatara“. Tokio kiekio originalaus produkto „ACTARA“ kaina yra 9 625 Lt (350 Lt / kg) ir ši suma sudaro ieškovo patirtus nuostolius.

Atsakovas S. P. atsiliepimu į pareikštą ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad jis negamina, nepakuoja, neperpakuoja ir nepardavinėja prekių, analogiškų ieškovo gaminamoms, ir neatlieka jų ženklinimo ženklu „Akatara“, todėl nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. 2013 m. liepos 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-488-457/2013 Ž. S., dirbančiam atsakovo ūkyje gamybos direktoriumi, buvo skirta administracinė nuobauda už tai, kad jis ūkininkui S. P. priklausančiame augalų apsaugos priemonių sandėlyje laikė 55 vnt. plastikinių 0,5 kg talpos indų su juose esančiais augalų apsaugos produktais ‚,Actara“ ir, neturėdamas leidimo verstis komercine – ūkine veikla, šiais produktais prekiavo. Ž. S. pripažino, kad 60 pakuočių minėto produkto įsigijo pats, ketino perparduoti ir užsidirbti, ūkio sandėlyje pasidėjo be ūkio savininko žinios ir leidimo. Be to, atsakovo vertinimu, ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, kad pakuotės buvo pažymėtos žymeniu „Akatara“. Administracinėje byloje esančiam daiktų paėmimo protokole nurodyta, kad paimti baltos spalvos plastikiniai indai yra be etikečių ar užrašų.

Trečiasis asmuo Ž. S. atsiliepimu į ieškinį ginčija ieškinio pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Trečiasis asmuo palaiko atsakovo nurodomus argumentus, papildomai nurodydamas, kad pats S. P. yra ūkio savininkas, tačiau ūkio veikloje iš esmės nedalyvauja. Pažymi, kad keletas dienų iki atlikto patikrinimo pirko sau asmeniškai iš atvažiuojančio prekeivio ginčo produkciją, o nenorėdamas vežiotis jos automobilyje, pasidėjo dėžes su produkcija ūkio nuomojamose patalpose. Su savimi pasiėmė 5 pakelius, kuriuos vėliau pardavė. Įsigyti 60 vnt. po 0,5 l talpos plastikiniai indeliai buvo be etikečių, sudėti į naudotas, skirtingas kartotines dėžes, bet pardavėjas patikino, kad tai priemonė, veikimu analogiška ,,Deciui“, tinkama kenkėjų naikinimui sode ir darže. Kadangi kaina buvo priimtina, todėl ir nusipirko. Tuo tarpu S. P. ūkyje ši priemonė nebuvo naudojama. Kad tai nėra ūkio turtas turėjo būti akivaizdu, nes nebuvo įsigijimo dokumentų ir ūkyje šis produktas nebuvo naudojamas. Nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovas teigia, jog įsigytas produktas vadinasi ,,Akatara“ ar ,,Actara“. Įsigyti plastikiniai indeliai buvo be etikečių, sudėti į naudotas dėžes, todėl nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeistos ieškovo teisės į ženklą ACTARA. Pats ieškovas atliko tyrimą ir nustatė, kad paimtas produktas nėra identiškas ir ne tos pačios kilmės, kaip ieškovo produktas ACTARA. ACTARA yra registruotas naudojimui bulvėms, obelims, kriaušėms, dekoratyviniams augalams šiltnamiuose, pušų, eglių sodmenims, tuo tarpu S. P. ūkyje tokie augalai neauginami, todėl būtų nelogiška juos pirkti ūkio reikmėms.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ieškinys atmetamas.

Ieškovas yra tarptautinio prekių ženklo „ACTARA“ registracijos Nr. 667668 savininkas. Šis prekių ženklas registruotas prekėms: „chemijos produktai, naudojami žemės ūkyje, sodininkystėje ir miškininkystėje; sėklų apsaugos preparatai; augalų augimo reguliavimo preparatai; augalų apsaugos biologiniai produktai; produktai augalų ir sėklų apsaugai nuo ligų“ 1 klasėje; „kenkėjų naikinimo preparatai; fungicidai, herbicidai, nematocidai“ 5 klasėje. Prekių ženklo registracijos Lietuvos Respublikai data –2001 m. lapkričio 22 d.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013 m. gegužės 8 d. atsakovo S. P. ūkio naudojamame augalų apsaugos priemonių sandėlyje atlikus patikrinimą rasti 55 vnt. plastikinių indų su augalų apsaugos produktu. Šalių neginčijama, kad ant sandėlyje rastų plastikinių butelių su augalų apsaugos produktu etikečių nebuvo. Buteliai buvo sudėti į popierines dėžes, ant kurių, ieškovo teigimu, buvo naudojamas žymuo „Akatara“.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esančioje ieškovo atliktoje ataskaitoje pažymima, kad atsakovo ūkyje rastas produktas neidentiškas ir ne tos pačios kilmės kaip Lietuvoje registruotas augalų apsaugos produktas „ACTARA“, rastos priemaišos neatitinka originalaus produkto „ACTARA“ specifikacijos, tyrimui pateiktas produktas Lietuvoje neregistruotas.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2.8-488-457/2013 Ž. S. nubaustas už tai, kad atsakovui priklausančiame augalų apsaugos priemonių sandėlyje laikė 55 vnt. plastikinių indų su juose esančiais augalų apsaugos produktais „Actara“ ir, neturėdamas teisės verstis komercine – ūkine veikla, šiais produktais prekiavo. Nurodytoje byloje Ž. S. parodė, kad patikrinimo metu rastą augalų apsaugos produktą įsigijo 2013 m. pavasarį iš nepažįstamo asmens, ketino jį parduoti (pardavė 5 indus nepažįstamam vyriškiui), sandėlyje pasidėjo be atsakovo žinios ir leidimo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje konstatavo, jog yra pakankamas pagrindas pripažinti pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ant dėžių, kuriose buvo sudėtas ginčo produktas, žymuo „Akatara“ buvo naudojamas. Ant ginčo produkto butelių nesant jokių produktą identifikuojančių užrašų, pats konkretaus produkto pavadinimo naudojimo faktas leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad toks pavadinimas buvo užrašytas ant pakuotės, kurioje ginčo produktas buvo laikomas (dėžės).

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal PŽĮ 38 straipsnį prekių ženklo savininko teises pažeidžiančiais veiksmais laikomas klaidinančiai panašaus ženklo naudojimas prekybos veikloje prekėms ar paslaugoms žymėti, t. y. prekių ar prekių pakuotės žymėjimas, tokiu žymeniu pažymėtų prekių siūlymas, išleidimas į rinką, importas, eksportas, sandėliavimas, nuomojimas, skolinimas ar kitoks disponavimas tikslu išleisti jas į rinką. Tapatus ar klaidinančiai panašus prekių ženklui žymuo naudojamas prekybos veikloje, kai jis naudojamas siekiant ekonominės naudos, o ne asmeniniais tikslais (žr. pvz.: ETT sprendimus bylose C-206/01, EU C-17/06, C-236/08–C-238/08). Nors atsakovas yra ūkininkas, iš trečiojo asmens įsigytų prekių, pažymėtų ieškovo teises pažeidžiančiu žymeniu, naudojimas augalų apsaugai jo paties ūkyje laikytinas naudojimu asmeniniams tikslams, t. y. nėra ieškovo, kaip prekių ženklo savininko, teises pažeidžiantis veiksmas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija detaliau neanalizavo šalių argumentų, susijusių su galimu atsakovo ūkyje rasto produkto naudojimu atsakovo ūkyje purškiant augalus, kadangi ši aplinkybė nagrinėjamai bylai nėra teisiškai reikšminga, t. y. net jei ji byloje būtų nustatyta, ji nelemtų išvados dėl ieškovo, kaip prekių ženklo savininko, teisių pažeidimo atsakovo veiksmais.

Vertindamas, ar atsakovo veiksmai gali būti pripažįstami neteisėtu prekių, pažymėtų ieškovo teises pažeidžiančiu žymeniu, sandėliavimu, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal PŽĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punktą prekių sandėliavimas pripažįstamas prekių ženklo savininko teises pažeidžiančiu veiksmu tik jei jis atliekamas tikslu išleisti prekes į rinką. Teisingumo Teismo praktikoje, aiškinant Direktyvos 89/104/EEB (Lietuvoje įgyvendinta PŽĮ nuostatomis) 5 straipsnį pažymėta, kad sandėlio paslaugų kitu prekių ženklu pažymėtoms prekėms teikimas nėra žymens, tapataus prekių ženklui, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos, tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms minėtas prekių ženklas yra įregistruotas, arba panašios į jas, naudojimas. Tiek, kiek šis teikėjas savo klientui leidžia taip naudoti žymenį, jo vaidmuo nevertinamas pagal Direktyvos 89/104 nuostatas, bet prireikus turi būti analizuojamas remiantis kitomis teisės normomis (žr. pvz.: ETT sprendimą byloje C-379/14). Taigi, sąvoka „sandėliavimas“ PŽĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme negali būti siejama vien su sandėlio, kuriame laikomos prekių ženklo savininko teises pažeidžiančios prekės, priklausomybe.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog nors atsakovas privalėjo žinoti, kokios cheminės medžiagos yra sandėliuojamos jo ūkio sandėlyje, tačiau ši aplinkybė pati savaime nepatvirtina, kad atsakovo veikla gali būti vertinama kaip prekių sandėliavimas PŽĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, kadangi, kaip jau minėta, ši sąvoka sietina su ketinimu prekes išleisti į rinką ir iš to gauti ekonominės naudos. Minėta, jog iš administracinio teisės pažeidimo byloje, kuria remiasi ieškovas, surinktų duomenų matyti, kad prekes, pažymėtas ieškovo teises pažeidžiančiu žymeniu, atsakovo sandėlyje laikė, turėdamas tikslą išleisti jas į rinką, Ž. S.. Byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad prekyba nurodytomis prekėmis būtų buvusi vykdoma su atsakovo žinia ir jam dalyvaujant, t. y. neįrodyta, kad atsakovas būtų išleidęs ar ketinęs išleisti nurodytas prekes į rinką ir iš to gauti ekonominės naudos. Ieškovo pirmosios instancijos teisme nurodyti teiginiai, kad neva Ž. S. administracinio teisės pažeidimo byloje prisiėmė kaltę už atsakovą, jokiais byloje surinktais duomenimis nepatvirtinti. Taigi, kolegija pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl tiesioginės atsakovo atsakomybės už ieškovui padarytą žalą negali būti pripažinta pagrįsta.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą konstatavo, jog Ž. S. yra atsakovo ūkininko ūkio darbuotojas (gamybos direktorius). Nenustačius, kad atsakovas gavo ar siekė gauti ekonominės naudos iš jo ūkio sandėlyje laikomų prekių realizavimo (t. y. nenustačius, kad pats atsakovas sandėliavo prekes PŽĮ prasme), gali būti keliamas klausimas dėl netiesioginės atsakovo atsakomybės už ieškovui padarytą žalą, t. y. atsakomybės už jo ūkyje dirbančio Ž. S. veiksmus (CK 6.264 str. 1, 2 d.). Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 str. 1, 2 d.). Be to, samdančio darbuotojus atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio – jis turi būti nustatytas tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Kadangi nurodytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo tiriamos ir įrodinėjamos, apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Išnagrinėjus bylą pakartotinai, papildomai buvo nustatyta, kad trečiasis asmuo Ž. S. dirbo S. P. ūkininko ūkyje nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. agronomo pareigose, o nuo 2012 m. sausio 1 d. gamybos administratoriaus pareigose. Ūkininkas S. P. su Ž. S. taip pat buvo sudaręs 2012 m. sausio 1 d. pavedimo sutartį. Ž. S. nurodė, kad S. P. yra ūkio savininkas, tačiau ūkio veikloje iš esmės nedalyvauja. Keletas dienų iki atlikto patikrinimo jis pirko sau asmeniškai iš atvažiuojančio prekeivio ginčo produkciją, o nenorėdamas vežiotis jos automobilyje, pasidėjo dėžes su produkcija ūkio nuomojamose patalpose. Su savimi pasiėmė 5 pakelius, kuriuos vėliau pardavė. Įsigyti 60 vnt. po 0,5 l talpos plastikiniai indeliai buvo be etikečių, sudėti į naudotas, skirtingas kartotines dėžes, bet pardavėjas patikino, kad tai priemonė, veikimu analogiška ,,Deciui“, tinkama kenkėjų naikinimui sode ir darže. Kadangi kaina buvo priimtina, todėl ir nusipirko. Tuo tarpu S. P. ūkyje ši priemonė nebuvo naudojama.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir apeliacinės instancijos teismo nurodytos sąlygos netiesioginei atsakovo atsakomybei už ieškovui padarytą žalą, t. y. atsakomybei už jo ūkyje dirbančio Ž. S. veiksmus, kilti (CK 6.264 str. 1, 2 d.), todėl ieškinys atmetamas.

Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas, visų pirma, į tai, kad trečiasis asmuo pripažino, jog ginčo prekes jis įsigijo ne ūkininko ūkio reikmėms ir savo tiesioginių pareigų vykdymui, tačiau asmeniniam naudojimui, su tikslu realizuoti, nors ir sandėliavo jas tarnybinėse patalpose. Analogiškos aplinkybės buvo nustatytos ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2.8-488-457/2013. Antra, ekonominės naudos siekė gauti ir gavo ne atsakovas S. P. ūkininko ūkis, bet asmeniškai Ž. S., todėl nesant priežastinio ryšio tarp Ž. S., kaip ūkininko ūkio darbuotojo veiksmų, ir ieškovui kilusios žalos, netiesioginė civilinė atsakomybė atsakovui ūkininkui S. P. nekyla.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

Atsižvelgdamas į nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, teismas daro išvadą, kad papildomos sąlygos netiesioginei atsakovo civilinei atsakomybei kilti taip pat neegzistuoja, nes ieškovas neįrodė, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnis, kad atsakovo darbuotojas S. S., įsigydamas ginčo priemones, veikė ūkininko nurodymu, jam kontroliuojant, taip pat, kad žala buvo padaryta jam einant darbo (tarnybines) pareigas, t. y., kad ginčo priemonės buvo naudojamos ūkininko ūkyje (CK 6.264 str. 1, 2 d.). Trečiojo asmens nurodoma aplinkybė, jog atlikus patikrinimą nebuvo rasta jokių ginčo priemonių įsigijimo dokumentų, tik patvirtina, jog ginčo priemonės ūkininko ūkyje nebuvo naudojamos.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo Syngenta Participation AG ieškinį atsakovui S. P. atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.