Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Jono Furmanavičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl 2007 m. rugsėjo 21 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 25 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. ir 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. ir, pagal BK 25 str. 2 d. 178 str. 2 d. dėl daiktų grobimo iš K. J. buto, nubaustas 3 metams laisvės atėmimo; pagal BK 22 str. 1 d. 187 str. 2 d. dėl J. M. UAB „Vairitmas“ kavinės-baro sienos sunaikinimo padegimo būdu nubaustas 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 25 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. nuteista ir R. S., kurios atžvilgiu nuosprendid neapskųstas.

Tenkintas civilinis ieškinys ir iš T. K. bei R. S. turtinei žalai atlyginti K. J. solidariai priteista 300 Lt.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, n u s t a t ė :

Aprašomoji dalis

T. K. pagal BK 25 str. 2 d. 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės mėn. iš 14 d. į 15 d. naktį, tikslesnis laikas nenustatytas (neskelbtini duomenys), veikdamas bendrininkų grupėje su R. S., išdaužęs langų stiklus, įsibrovęs į patalpą, t.y. į K. J. priklausantį gyvenamąjį namą, slapta pagrobė 10 Lt vertės elektrinį virdulį, 29 Lt vertės elektrinį virdulį, 10 Lt vertės žvakių rinkinį, 15 Lt vertės prieskoninių indų rinkinį, 15 Lt vertės žnyples plaukams garbanoti, 40 Lt vertės lėkščių komplektą, 3 Lt vertės liemenę, 3 Lt vertės trijų litrų stiklainį su marinuotais agurkais, padarydamas tuo nukentėjusiai 125 Lt vertės žalą.

Taip pat T. K. pagal BK 22 str. 1 d. 187 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. lapkričio 13 d. apie 21.00 val. (neskelbtini duomenys), prie pietinės pastato sienos sudėjęs krūvą skudurų ir juos padegęs, pasikėsino visuotinai pavojingu būdu sunaikinti t. y. sudeginti 262.000 Lt vertės svetimą turtą - UAB „Vairitmas“ kavinės-baro pastatą, priklausantį J. M., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes gaisrą pastebėjus kavinės-baro barmenei, jis buvo užgesintas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinio skundo ribose, nustatė, kad teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 str., 301 str., 395 str. nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes,teisingai įvertino ištirtus įrodymus ir pagrįstai T. K. pripažino kaltu padarius BK 25 str. 2 d. ir 178 str. 2 d., BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, todėl nuteistojo T. K. apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Duomenys byloje rodo, kad nukentėjusios K. J. turtas pagrobtas buvo per išdaužtus namo langų stiklus įsibrovus į patalpą – namą. Nors apeliantas kaltu nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino, tačiau jo kaltę pilnai įrodo tiek bendrininkės R. S., tiek nukentėjusių, tiek liudytojų parodymai, tiek ir kiti faktiniai duomenys. Nuteistosios R. S. parodymai rodo, kad 2006 m. gegužės iš 14 į 15 d. naktį, susitarusi su R. K., pastarajam išdaužius langų stiklus ir patekus į K. J. namo vidų, o jai laukiant lauke, R. K. per išdaužtą langą padavęs jai virdulius, žvakutes, žnyples, agurkus, pats išlindo su kažkokiu panašiu į rūbą skuduru apvyniota ranka. Pamatė, kad jo ranka yra sužalota. Jiems beeinant, R. K. skudurą nuo rankos nuvyniojo ir numetė darže. Tada ji pamatė, kad tiek R. K. ranka, tiek jo numestas skuduras yra kruvini. Įvykio vietos apžiūros protokolas (t.1, b.l. 12-13) patvirtino, kad į nukentėjusios namus tikrai patekta buvo išdaužus langų stiklus, o apelianto apelianto krauju suteptos nukentėjusios liemenės radimas netoli nukentėjusios namo patvirtino nuteistosios R. S. parodymų, jog iš nukentėjusios namo apeliantas išlindo apsivyniojęs sužeistą ranką, teisingumą. Minėti faktiniai duomenys akivaizdžiai rodo, kad, neigdamas savo kaltę, apeliantas sako netiesą. Apelianto apeliaciniame skunde iškelta versija, kad ranką jis susižalojo atidarinėdamas alaus butelį, o ne vagystės iš nukentėjusios K. J. namo metu, paneigta jo kraujo ant iš nukentėjusios namo pagrobtos liemenės radimu, tad teismas pagrįstai apelianto parodymus šioje dalyje vertino kritiškai. Turtas iš nukentėjusios namų pagrobtas buvo įsibrovus į patalpą. Apeliantas ir nuteistoji R. S. veikė bendrininkų grupėje ir buvo šios jų daromos nusikalstamos veikos bendravykdytojais, tad ir teismo padaryta išvada, kad, turtą iš nukentėjusios K. J. namo apeliantas pavogė bendrininkų grupėje su nuteistąja R. S., pagrįsta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 25 str. 2 d. 178 str. 2 d. Vadinasi, pagrindo šioje dalyje tenkinti apelianto skundą, nėra, todėl jo skundas atmetamas.

Apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu bei nuteistas ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. 187 str. 2 d., padarymą. Liudytojų D. D. ir R. B. parodymai rodo, kad 2006 m. lapkričio 13 d. apie 21 val. apeliantas buvo UAB „Varitmas“ bare, reikalavo nemokamai duoti jam alaus, o alaus negavęs, pagrąsino padegsiąs barą ir išėjo. Jam išėjus, baras tuoj pat užsidegė. Jie bei liudytojas V. K. išbėgę į lauką bei pamatę, kad nuo prie prie baro sienos uždegtų skudurų, dega ir baro siena, degančius skudurus išspardę, o degančią sieną užpylę vandeniu, gaisrą užgesino. Apeliantas tuo metu buvo šalai, bet gesinti nepadėjo. Baro barmenei ėmus jam priekaištauti, apeliantas tuoj pat puolė bėgti. Visa šio įvykio eiga, t.y. apelianto grąsinimas padegti barą ir tuoj pat po to sekęs gaisras, apelianto buvimas padegimo vietoje bei bėgimas iš jos ir jokių kitų pašalinių asmenų nebuvimas, neginčijamai rodo, kad barą padegė apeliantas. Neginčytina, kad šalia baro sienos uždegdamas skudurus, apeliantas siekė sunaikinti ar sužaloti svetimą turtą. Pavojus turtui buvo akivaizdus. Tai rodo baro sienos užsiliepsnojimas. Siekimas sunaikinti ar sužaloti turtą jį padegant rodo siekimą sunaikinti ar sužaloti turtą visuotinai pavojingu būdu. Padegus, turtas sunaikintas nebuvo, tačiau, gaisro metu apdegė baro siena. Akivaizdu, kad šis nusikaltimas baigtas nebuvo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Vadinasi, šioje dalyje apelianto veika irgi pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. 187 str. 2 d., tad šioje dalyje teismo padaryta išvada taip pat yra pagrįsta ir pagrindo naikinti ar keisti nuosprendį, taip pat nėra.

Skirdamas ir individualizuodamas apeliantui bausmę, teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

Už nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 2 d. 178 str. 2 d. bei BK 22 str. 1 d. 187 str. 2 d. padarymus griežčiausios bausmės yra laisvės atėmimai iki 5 metų. Abi apelianto padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų padarymą. Apeliantas teistas 7 kartus ir teistumai neišnykę, tad jis yra recidyvistas. Sutinkamai su BK 56 str., recidyvistams paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Charakterizuojamas apeliantas neigiamai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra pripažintas nusikaltimų padarymas būnant apsvaigus nuo alkoholio, tad už abiejų nusikalstamų veikų padarymą griežčiausios įstatymų sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės apeliantui paskirtos pagrįstai ir savo rūšimi jos nėra aiškiai per griežtos.

Nustatydamas bausmių dydžius, teismas atsižvelgė ir į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, ir į apelianto kaltės formą, ir į nusikaltimų padarymo motyvus, ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. BK 61 str. įpareigoja teismą skiriamų bausmių dydį nustatyti skaičiuojant jas nuo įstatymų sankcijose nustatytų bausmių vidurkio. Laisvės atėmimo bausmių vidurkiai už apelianto padarytas nusikalstamas veikas yra dveji metai ir šešeri su puse mėnesio laisvės atėmimo. Įvertinus tai, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 2 d. 178 str. 2 d. padarymą apeliantui skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė yra nežymiai didesnė už šio įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį, bei tai, kad 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, skirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. 187 str. 2 d. padarymą, yra mažesnė už įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, pagrindo paskirtas bausmes laikyti aiškiai per didelėmis, taip pat nėra. BK 63 str. 1, 4 dalių tvarka iš dalies sudedant subendrines abi paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskyręs ketverius metus laisvės atėmimo, teismas BK reikalavimų taip pat nepažeidė. Galutinė subendrinta bausmė savo dydžiu taip pat nėra aiškiai per griežta, tad pagrindo mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį ir apeliantą iš suėmimo paleisti, taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.