Kauno apylinkės teismo sprendimas

ieškovei B. K. (iki santuokos buvusi pavardė – J.), jos atstovei advokatės padėjėjai Viktorijai Skridailaitei-Gribėnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui, trečiajam asmeniui, dėl paramos priteisimo paramos reikalingam pilnamečiam vaikui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė B. K. (iki santuokos buvusi pavardė – J.) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo – tėvo S. J. materialinę paramą periodinėmis 579,24 Eur (2000 Lt) dydžio piniginėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, paramos sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgus į infliaciją bei priteisti iš atsakovo po 434,43 Eur (1500 Lt) per mėn. išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant nuo 2014-09-01 iki ieškinio teismui padavimo dienos.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį (I t. b. l. 1-4) patenkinti jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad nuo 2015-09-01, kaip studentė, vėl ims ir gaus paskolą pragyvenimui iki mokymosi pabaigos – apie 350 Eur per mėn. Mokslus baigs 2016 m. vasario mėn. Prieš tai turėjo pasiėmusi paskolą pragyvenimui nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015-06-01, gaudavo apie 350 Eur per mėn., tai yra mokymosi pusmečiui. Pusmetį iki tol, tai yra nuo 2014-09-01, pragyveno iš uždirbtų lėšų. 2014 metų vasarą per 2 mėn. užsienyje užsidirbo apie 15000 Lt. 2015 metų vasarą 1 mėn. taip pat dirbo užsienyje, užsidirbo apie 1600 Eur, bet sumokėjus už gyvenimą ir maistą jai liko apie 1000 Eur. Sumokėti už mokslą 2015 metų pirmą mokymosi pusmetį, 679 Eur, taip pat ėmė paskolą. Galvoja ir už šį pusmetį imti paskolą sumokėti už mokslą, nes nebenori dar labiau įsiskolinti. Papildomai jai pragyventi padeda mama, duoda apie 250 Eur per mėn. Kitokių pajamų ji negauna. Nedirba, nes, kai dirba mama, prižiūri Kėdainiuose gyvenančią Alzheimerio liga sergančią močiutę, kuri yra gulintis ligonis. Ji močiutei taip pat yra skolinga apie 500 Eur, pinigus skolinosi pragyvenimui. Dėl močiutės priežiūros ji vieną ar kelis kartus darbo savaitės bėgyje iš Šiaulių turi grįžti į Kėdainius, grįžta į Kėdainius ir savaitgaliais. Nuo spalio mėn. ji atlieka praktiką, kuri tęsis apie 2 mėn. Paskaitos nebevyksta, po praktikos paskaitos taip pat nebevyks, ji turės rašyti baigiamąjį bakalauro darbą. Parodė, kad tėvas, kuris dirbo Norvegijoje, ją materialiai rėmė nuo 2012 m. iki 2014 metų rudens. Pervesdavo jai 2000-4000 Lt sumas per mėn. Mano, jog tėvas nustojo ją remti, nes to daryti nebeleidžia tėvo dabartinė sugyventinė. Tėvo duotus pinigus išleido, nes nemanė, jog tėvas paramos jai nebeteiks. Mano, kad tėvas Norvegijoje dirba ir šiuo metu, nežino, ar jis dirba legaliai. Kiek jai žinoma, tėvas turi namą Garliavoje ir šiuo metu tęsia namo užbaigimo darbus, ką patvirtina jos pridėtos nuotraukos, turi automobilį. Tai yra tėvas turi galimybes ją remti ir toliau. Jos mokslo pažangumas - 8,6 balai. Ji Šiauliuose gyvena nuomojame bute, bendrabutyje vietos negavo, nes buvo iš toliau važinėjančių studentų. Būstas kainuoja - 100 Eur nuoma ir apie 80 Eur komunaliniai mokesčiai. Kiek išleidžia maistui paskaičiavo pagal teismui pateiktų čekių vidurkį. Ji iš esmė yra sveika, tačiau turi opaligę, kartais tenka gerti vaistus, mažinančius rūgštingumą. Turi išlaidų higienos priemonėms, kosmetikai, transportui, nes grįžta pas močiutę, sutuoktinį, kelionė į vieną pusę – 6 Eur. Mokslui išlaidų beveik neturi, tik tiek, kiek reikėjo chalatui nusipirkti, kopijavimui. 2015-08-08 ji ištekėjo, su sutuoktiniu sudarė ikivedybinę sutartį, remiantis kuria jų finansai yra atskiri. Be to, jos sutuoktinis yra bedarbis, registruotas Kėdainių darbo biržoje, turi automechaniko specialybę. Pripažįsta, kad Šiauliuose laisvu laiku lankosi bouilingo klube. Nežinojo, kad gali gauti nemokamą advokatą byloje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnyje. Lietuvos Respublik?s Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios teisės normos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).Teismų praktikoje išskirtinos tokios išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Taigi tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką nėra besąlyginė, t.y., sprendžiant paramos (išlaikymo) priteisimo klausimą, reikia atsižvelgti į tai, ar vaikas atitinka nurodytus kriterijus. Priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiui vaikui, turi būti įvertinti vaiko turimas turtas ir pajamos bei jo poreikiai, tai pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų. Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: 1) mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; 2) sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; 3) paramos jai būtinumo faktą; 4) tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas yra ieškovės tėvas, o trečiasis asmuo – ieškovės motina (I t. b. l. 28). Bylose šalių paaiškinimu nustatyta, kad ieškovės tėvai ištuokė (duomenys neskelbtini). Ieškovė pilnamete tapo (duomenys neskelbtini), ištekėjo (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 111), dirbo užsienyje (I t. b. l. 133). Ieškovė tvirtino, kad registruoto turto neturi, nors duomenų teismui nepateikė, atsakovas turi namą su žeme ir VĮ „Regitra“ duomenų bazėje rodomą - išregistruotą automobilį (I t. b. l. 116, 118). Ieškovė tvirtino šiuo metu nedirbanti, atsakovas nedirba, trečiasis asmuo dirba (I t. b. l. 70, 113, 120), ieškovės sutuoktinis nedirba, į darbo biržą įsiregistravo 2015-09-04 (I t. b. l. 112). Ieškovė teismui nurodė, kad atsakovas besimokančią ją rėmė nuo mokymosi pradžios iki 2014 mėn. rugsėjo mėn., ką patvirtino pridėdama mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad laikotarpyje nuo 2013-08 mėn. iki 2014-03 mėn. atsakovas ieškovei pervedė 14000 Lt (4054,68 Eur). Ieškovė studijuoja Šiaulių valstybinėje kolegijoje nuo 2012 m., už studijas turi mokėti, kaina už visas studijas – 16432,5 Lt, mokant kas semestrą 2347,5 Lt (I t. b. l. 38). Ieškovė nuo 2014-06-21 iki 2014-08-17 dirbo užsienyje (I t. b. l. 39). Ieškovė už studijas 2014 m. rudens semestrui sumokėjo (I t. b. l. 41). Ieškovės tvirtinimu ji nuomoja būstą. Iš ieškovės pateiktos nuomos sutarties matyti, kad ieškovė iš M. K. nuomoja kambarį ir 1/3 buto patalpų (b. l. 29). Ieškovė teismui nepateikė duomenų, kas gyvena likusioje buto dalyje, tačiau teikė duomenis apie komunalinius mokesčius už vieną mėnesį šaltuoju sezonu – 2014 m. gruodžio mėn. visam butui, tačiau kas buvo sąskaitos apmokėtojas – nėra aišku (I t. b. l. 42-43). Mokėtoju Nr. 161-60 už elektroninių ryšių paslaugas nurodyta O. M. (I t. b. l. 44), iš mokėtojo Nr. 161-60 padaryti pavedimai bendrijai, mokėtoju nurodytas M. K. (I t. b. l. 45-47). Ieškovė nurodė, kad poreikį maistui (ieškinyje – būtinus poreikius pragyvenimui, I t. b. l. 2) paskaičiavo pagal rinktų ir teismui pateiktų čekių vidurkį.

Neginčytinai nustatyta, kad ieškovė studijuoja Šiaulių valstybinėje kolegijoje nuolatinių studijų trečiame kurse, studijas baigs 2016-01-31 (I t. b. l. 37) ir duomenų, kad ieškovė mokytųsi nepažangiai – nėra, tačiau teismo įsitikinimu, ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti jai 579,24 Eur dydžio paramą per mėn. nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki ji studijuos aukštojoje mokykloje bet ne ilgiau kaip iki 24 metų ir po 434,43 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą per mėn., skaičiuojant nuo 2014-09-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos - neįrodė paramos jai būtinumo fakto, neįrodyta ir atsakovo galimybės teikti ieškovei paramą aplinkybė.

Teismas, išanalizavęs byloje šalių pateiktus įrodymų visumą, daro išvadą, kad parama besimokančiai ieškovei iš atsakovo šiuo metu nėra būtina, nes ieškovė turi pakankamai lėšų mokytis, baigti mokslus ir besimokydama pragyventi, o jei gaunamų (turimų) lėšų ieškovei nepakanka, ji pradžioje privalo pati išnaudoti visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis ir pragyventi reikalingomis lėšomis, be to, gaunamas lėšas naudoti racionaliai ir gyventi pagal galimybes.

Ieškinyje ieškovė nurodo, kad negali dirbti, nes tai trukdytų studijų kokybei, tačiau toliau nurodo, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų darbo paieškai, nors šios aplinkybės neįrodinėjo ir apie tai teismo posėdyje nebeužsiminė. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad negali dirbti, nes turi mokytis, o be to turi prižiūrėti sergančią močiutę. Nežiūrint prieštaringumų, teismo nuomone, ieškovė neįrodė, kad jos studijų pobūdis (paskaitos vykdavo nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, o nuo 2015 m. spalio mėn. paskaitos mokymosi įstaigoje nebevyksta, ieškovė pora mėnesių atliks praktiką, o po to namuose rašys baigiamąjį darbą) neleido ar šiuo metu neleidžia ieškovei susirasti darbo laisvu laiku ir užsidirbti, to nepaneigia ir ieškovės pateiktas 2015-/2016 m. užimtumo mokantis tvarkaraštis (II t. b. l. 14-17). Kita iš ieškovės nurodytų aplinkybių, kodėl ji negali dirbti, nes laisvu laiku (1-2 kartus per savaitę ir savaitgaliais) turi grįžti į Kėdainius ir prižiūrėti Alzheimerio liga sergančią trečiojo asmens, tai yra mamos mamą - močiutę, kurį trečiasis asmuo prižiūri namuose ir neperduoda globos institucijai dėl moralinių įsitikinimų, negali būti pateisinama ir tuo pagrindu prašant paramos iš atsakovo (ieškovė ieškinyje nurodo, kad vien transporto išlaidos sudaro 115,85 Eur per mėn.), nes atsakovas negali būti atsakingu už ieškovės ir trečiojo asmens tarpusavio susitarimus, kurių pagrindu pilnametė ieškovė prisiima pareigas, kurios ne tik kainuoja važinėjant transportu, bet ir trukdo ieškovei dirbti, tai yra pasirūpinti savęs pačios išlaikymu. Todėl negalima daryti išvados, kad mokymosi metu (net ir paskutiniame kurse) neieškojusi darbo ieškovė išnaudojo visas protingas galimybes pati pasirūpinti mokytis ir pragyventi reikalingomis lėšomis.

Tai, kad ieškovė 2014 m. vasaros atostogų metu dirbo užsienyje, ieškovės tvirtinimu - užsidirbo apie 15 000 Lt (4344 Eur), 2014 m. rudens semestrui paskolos nei studijoms nei pragyvenimui neėmė, kaip nurodė ieškovė - gyveno iš santaupų, neieškojo darbo, įrodo, kad ieškovei pakako lėšų pragyvenimui, todėl prašymas priteisti ir įsiskolinimą nuo 2014-09-01 yra nepagrįstas viena nustačius šias aplinkybes. 2015 m. pavasario semestrui (nuo 2015-02 mėn. iki 2015-06-01) ieškovė pasiėmė paskolas ir sumokėti už studijas, ir pragyvenimui - per mėn. pragyvenimui gaudavo apie 350 Eur, darbo mokymosi laiku neieškojo. 2015 m. vasarą ieškovė taip pat dirbo užsienyje, jos tvirtinimu - užsidirbo apie 1600 Eur, o atskaičius išlaidas – liko apie 1000 Eur. Ieškovė teismui nurodė, kad vėl 2015 m. rudens semestrui gaus paskolą pragyvenimui – apie 350 Eur per mėn. iki baigs mokslus, o ar ims paskolą susimokėti už mokslą – dar nežinanti, nes nenori dar labiau įsiskolinti. Dėl pastarosios aplinkybės teismas atkreipia dėmesį, kad nenoras būti skolingai, lemiantis atsisakymą prisiimti kreditinį įsipareigojimą, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui (LAT 2011-01-25 nutartis Nr. 3K-3-11/2011). Ir šiuo metu ieškovė nedirba, darbo neieško. Todėl atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovei būtina parama iš atsakovo. Tokį teismo manymą patvirtina ir ieškovės teismui pateikti čekiai po 2014 m. rugsėjo mėn., tai yra po to, kai atsakovas nustojo ieškovę remti, remiantis kuriais ieškovė, kaip buvo nurodyta teismo posėdžio metu, apskaičiavo ir grindė savo poreikius. Iš čekių matyti, kad ieškovė, po to, kai atsakovas nebeteikė jai paramos, yra pirkusi (I t. b. l. 53, 55, 58, 59, 60, 62, 63, 65) ir alkoholį, ir pakankamai brangias kosmetikos priemones, ir kitas ne pirmo būtinumo prekes (pvz. saldėsius, astrologinį kalendorių, orchidėją, kt.), tarpe moteriškų pirko ir vyriškas kojines (?) (I t. b. l. 63, 64), už mėnesį sporto klube mokėjo 37 Eur, lankėsi kino teatre, kur už bilietą vidutiniškai mokėta apie 4 Eur, mokėjo už vairavimo kursus (I t. b. l. 66). Iš teismui pateiktų čekių matyti, kad ieškovė teismui pateikė pakankamai daug čekių (I t. b. l. 48, 50), kurie rodo, kad ji dažnai lankėsi ir boulingo klube. Iš čekių matyti, kad ieškovė pirko maistą savo auginamam gyvūnui, pirko gyvūnui ir kitas prekes (I t. b. l. 50, 55, 62). Teismui ieškovė teikė ir kuro pylimosi degalinėje čekį (I t. b. l. 63), nors aiškino, kad važinėjo autobusu, ką paneigė ieškovės sutuoktinis, kuris teismui nurodė, kad jis vežiojo ieškovę į Šiaulius. Dėl ieškovės išlaidų būstui - ieškovė nurodė, kad nuomojasi būstą, nes negavo bendrabučio, tačiau byloje nepateikė jokių įrodymų, kad ji kreipėsi į mokymosi įstaigą dėl bendrabučio suteikimo, todėl teismas neturi pagrindo tikėti ieškovės paaiškinimais, jog bendrabutis jai nebuvo suteiktas. Ieškovė teismui pateikė dvi būsto nuomos sutartis (I t. b. l. 29 ir 134), kurių teisingumas teismui kelia abejones, nes pirmo parengiamojo teismo posėdžio metu, teismui nurodžius, kad 2014-09-01 / 2015-06 mėn. sudaryta nuomos sutartis yra pasibaigusi, ieškovė atsakė, kad naujos būsto nuomos sutarties ji nėra sudariusi, tačiau antrojo parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė teismui visgi pateikė kitą nuomos sutartį, kurioje nurodyta, kad sutartis sudaryta 2014-09-01 / 2016-02-01 laikotarpiui. Jei tikėti, kad ieškovė būstą nuomojasi, tai iš nuomos sutarties matyti, kad ji nuomojasi kambarį ir 1/3 buto patalpų, tai yra ne visą butą, tačiau teismui duomenis apie komunalinius mokesčius už vieną mėnesį būtent šaltuoju sezonu – 2014 m. gruodžio mėn., teikia už visą butą. Kas dar gyvena bute, kas buvo išlaidų butui išlaikyti sąskaitų apmokėtojas – teismui nežinoma ir iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra aišku. Todėl, kad ieškovės būsto išlaidos yra 115,85 Eur už nuomą ir 86,89 Eur už komunalinius mokesčius per mėn., ieškovė neįrodė, nes ieškovės nurodytos išlaidos būstui teismui kelia pagrįstas abejones. Kaip nurodė liudytoju apklaustas ieškovės sutuoktinis, jo tėvai, kurie šiuo metu padeda jam pragyventi, gyvena Šiauliuose, tai yra mieste, kuriame mokosi ieškovė, todėl galima daryti prielaidą, kad ieškovė laikinai galėtų apsigyventi ir pas savo sutuoktinio tėvus. Be to, pasibaigus praktikai, nebevykstant paskaitoms, ieškovei būsto nuomotis nebus ir būtinybės, nes baigiamąjį darbą ji galės rašyti namuose Kėdainiuose, kuriuos ir taip praleidžia pakankamai daug laiko.

Ieškovė ieškinyje (I t. b. l. 2) ir teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas ją geranoriškai rėmė nuo studijų pradžios, tai yra nuo 2012 m. rudens iki 2014 m. rudens, tai yra apie du metus. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas per mėn. jai skirdavo po 2000-4000 Lt (tai yra jei skaičiuojant tik po 2000 Lt per mėn.: 2000 Lt x 24 mėn.= 48000 Lt arba 13902 Eur, o tai sudarytų po 463 Eur per mėn. už visą studijų laiką – apie 30 mėn., kai minimalus atlyginimas Lietuvoje 325 Eur). Nors atsakovas teikė paramą nuo 2012 m., ieškovė teismui pateikė mokėjimo nurodymus apie atsakovo mokėtas jai lėšas tik nuo 2013-08 iki 2014-03 mėn., iš kurių matyti, kad vien nuo 2013-08 mėn. iki 2014-03 mėn. atsakovas ieškovei pervedė tiek lėšų, kiek iš esmės beveik pakaktų sumokėti už visas ieškovės studijas I t. b. l. 38). Tačiau ieškovė, kaip nurodė teismo posėdyje, tikėdamasis iš atsakovo gauti paramą ir toliau, gautų pinigų netaupė, todėl, teismo įsitikinimu, pati ir privalo prisiimti atsakomybę už tokią padėtį.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad trečiasis asmuo – mama jai per mėn. duoda apie 250 Eur. Trečiasis asmuo teismui nurodė, kad ji apie 200 Eur išleidžia būstui, 147 Eur moka už išperkamą automobilį, o kt. pajamas skiria maistui. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nurodė, kad jos pajamos per mėn. (šiuo metu dėl motinos priežiūros susimažinus darbo krūvį ji nebeuždirba nė anksčiau gautų 500-600 Eur) leidžia dukrą paremti tik nuperkant jai maisto, nors atsiliepime (I t. b. l. 79) trečiasis asmuo nurodė, kad dukrai teikia ne tik materialinę paramą, bet ir suteikia būstą laisvu laiku nuo studijų, tenkina būtinus dukros poreikius, skiria lėšas mokėti už studijas. Akivaizdu, kad jei trečiasis asmuo ieškovei teiktų po 250 Eur per mėn., kaip teismui nurodė ieškovė, trečiojo asmens teismui nurodytos gaunamos pajamos neleistų jam pačiam pragyventi, todėl tokios prieštaringos aplinkybės teismui kelia abejones dėl tikrosios trečiojo asmens turtinės padėties ir kiek trečiasis asmuo realiai teikia paramos ieškovei, jei teikia apskritai. Net jei trečiasis asmuo ir teikia nurodytą piniginę paramą ieškovei, atsakovo ieškovei teiktos paramos dydis leidžia teismui manyti, kad abu tėvai savo pareigą padėti ieškovei įgyti išsilavinimą iš esmės jau yra atlikę ar atlieka tiek, kiek tai leido ar leidžia jų galimybės.

Ieškovė, teismui nurodydama, kad yra skolinga svetimiems žmonėms, kaip paaiškino - 500 Eur močiutei - skolą patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė, apie tai ieškinyje neužsiminė, todėl šios aplinkybės neįrodė. Be to, teismui šis aiškinimas kelia abejonę vien įvertinus sunkią ieškovės močiutės sveikatos būklę, apie kurią nurodė ieškovė ir trečiasis asmuo, Alzheimerio ligą, kuria serga močiutė, kas leidžia abejoti apie tokio pobūdžio liga sergančio asmens valinį gebėjimą pačiam tvarkyti savo pinigines lėšas.

Svarstant apie tai, ar atsakovas privalo remti ieškovę kol ši mokosi, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė 2015 m. vasarą sukūrė šeimą, tuo leisdama visuomenei suprasti, kad ji jau yra pasiruošusi kurti savarankišką gyvenimą, tai yra kaip sutuoktinė psichologiškai ir ekonomiškai pajėgi ne tik sukurti, bet ir išlaikyti šeimą.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, į teismo nurodytą LR dirbančio žmogaus gaunamą minimalaus atlygio dydį (325 Eur), teismas daro išvadą, kad ieškovei turėtų, turimų ar gaunamų pajamų, iš kurių vien paskola pragyvenimui per mėn. sudarys 350 Eur, pakako ir racionaliai tvarkant savo lėšas turi pakakti pragyventi bei susimokėti už mokslą iki 2016-01-31, tai yra iki ji baigs mokslus ir įgis Lietuvoje paklausią bendrosios praktikos slaugos specialybę.

Be to, teismo išsitikinimu, atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra tokia, kad nebegalima daryti išvados, jog jis turi galimybę teikti ieškovei paramą iš esmės nepablogindamas savo ir kitų savo šeimos narių turtinės padėties. Nors ieškovė tvirtina, kad atsakovas galimai dirba nelegaliai ir tą įrodinėja jos susirašinėjimu su, galimai, atsakovu elektroninėje erdvėje laišku (I t. b. l. 129), teismui pateikti oficialūs duomenys rodo, kad atsakovas yra tapęs bedarbiu. Atsakovo atstovė tvirtino, kad atsakovas nedirba ir šiuo metu, bedarbio pašalpos negauna, gyvena iš savo ir savo sugyventinės, kuri augina nepilnametį vaiką, santaupų. Atsakovo LR turimas nekilnojamasis turtas – vienintelis iš tėvų gautas būstas ar jo gerinimas, ką ieškovė įrodinėjo pateiktomis nuotraukomis, iš kurių nei objekto fiksavimo datos, nei objekto adreso nesimato (I t. b. l. 110, II t. b. l. 18-20), ar išregistruotas automobilis, priklausęs atsakovui (VĮ „Regitra“, I t. b. l. 117-118), ar automobilis Norvegiškais numeriais (I t. b. l. 108-109), kurio savininkas teismui nežinomas – neįrodo atsakovo galimybės šiuo metu teikti paramą ieškovei be esminės žalos sau. Kitų duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas teismas neturi. Todėl esant tokiems įrodymams darytina išvada, kad sudėtinga atsakovo turtinė padėtis nebeleidžia jam ir toliau remti ieškovę, be to, atsakovas pakankamai ilgai ir nemažomis sumomis ieškovę, kuriai šiuo metu iki mokslų pabaigos likę trys mėnesiai, jau yra parėmęs.

Išnagrinėjęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas mano, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti paramą, neįrodė, kad ji, būdama pilnamete, išnaudojo visas protingas galimybes pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, neįrodė, kad parama iš atsakovo jai yra būtina ir atsakovas turi galimybę teikti ieškovei paramą iš esmės nepablogindamas savo ir kitų savo šeimos narių turtinės padėties, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės turi būti priteistinos išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 str.). Atsakovo turėtos išlaidos - 900 Eur (b. l. 121-123). Šių išlaidų dydžio pagrįstumo nei ieškovė, nei jos atstovė neginčijo.

Tačiau teismas, taikydamas CPK 98 str., pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Šioje byloje, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, atsakovo atstovė rengė atsiliepimą į ieškinį, teikė papildomus dokumentus iš valstybės registrų bei dalyvavo 2015-09-14-02 ir 2015-10-14 teismo posėdžiuose. Teismo vertinimu, byloje kilęs ginčas nebuvo sudėtingas, materialinės ir procesinės teisės klausimai nesudėtingi, rengiant atsiliepimą nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, bylos medžiagos apimtis nedidelė, dėl ko advokato darbo laiko sąnaudos rengiant atsiliepimą neturėjo būti pernelyg didelės (prašoma priteisti 100 Eur už konsultaciją ir 500 Eur už atsiliepimo parengimą). Byloje vykusių posėdžių, kuriuose dalyvavo atsakovo atstovė, trukmė: pirmojo posėdžio trukmė – apie 30 min, antrojo – apie 2 val. Būtinybės atsakovui samdyti advokatą, kurio kontora yra kitame mieste nebuvo, kadangi, kaip jau minėta, byla nebuvo sudėtinga, todėl atsakovas kvalifikuotą teisinę pagalbą galėjo gauti ir iš Kėdainių m. veiklą vykdančių advokatų. Pats atsakovas nei į vieną posėdį neatvyko. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovo turėtų išlaidų dydis šiuo atveju realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų neatitinka. Be to, spręsdamas šių išlaidų atlyginimo klausimą, teismas įvertina ir ieškovės, kuri yra studentė, turtinę padėtį bei tai, kad atsakovas yra ieškovės tėvas, kuriam ieškovė yra vienintelis vaikas. Esant tokiai situacijai teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju teisinga ir protinga priteistinų iš nedirbančios ieškovės atsakovo turėtų teisinės pagalbos išlaidų suma yra 450 Eur.

Valstybei iš ieškovės priteistina 11,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 282 str., teismas

nusprendžia:

ieškovės B. K. (J.) ieškinį atsakovui S. J. dėl materialinės paramos priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės B. K. (J.), a. k. (duomenys neskelbtini), 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovui S. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės B. K. (J.), a. k. (duomenys neskelbtini), 11,92 Eur (vienuolika eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.