Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-12-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1867-426/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-09
Bylos Nr.
II-1867-426/2010
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01526-2010-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pažeidėjas
D. J.
Nukentėjusysis
J. T.
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-1867-426/2010
(Proceso Nr. 4-61-3-01526-2010-1)Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7; 73 (S)
NUTARTIS2010 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. J., nukentėjusiai J. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal D. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos (KPV) nutarimo panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas 2010 m. spalio 9 d. D. J. surašė ATP protokolą už tai, kad jis tą dieną apie 13 val. 3 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) išlipdama iš stovinčio automobilio „Renault Laguna“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, atidarydama automobilio duris kliudė važiuojantį automobilį „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. T., apgadindama abu automobilius. Protokole pažymėta, kad šia veika D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9, 59 p. reikalavimus (b. l. 7). Vilniaus apskrities VPK KPV 2010 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. F527465 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 131 str. 4 d., padarymą, D. J. skirta 125 Lt bauda (b. 1. 8).

Šalies argumentai

D. J. prašo panaikinti minėtą nutarimą ir įpareigoti Vilniaus apskrities VPK iš naujo ištirti faktines bylos aplinkybes pasitelkiant ekspertus, tinkamai įvertinti šalių duotus parodymus ir nustatyti eismo įvykio kaltininką.

Skunde (b. l. 1-2) paaiškino, kad automobilis „Renault Laguna“ buvo pastatytas stovėjimo aikštelėje priekiu į pravažiavimą. J. T. vairuojamas automobilis „Mitsubishi“, pradėdamas važiuoti iš savo stovėjimo vietos galu į pravažiavimą, kliudė „Renault Laguna“ atidarytas dureles. Teigia, kad ji jau buvo išlipusi iš automobilio. Įvykus eismo įvykiui, J. T. savo automobiliu pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdama KET 231 p., vėliau grįžo reikalaudama atlyginti patirtą žalą. Mano, kad pagal KET 106 ir 119 p. reikalavimus važiuodamas atbulas automobilis yra padidintos rizikos šaltinis, todėl vairuotoja turėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir kad nekliudo kitiems asmenims. Todėl šiuo atveju J. T. ne tik neįgyja teisės į žalos atlyginimą, o pati yra eismo įvykio kaltininkė. Dėl J. T. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos atvykusiems pareigūnams nebuvo įmanoma objektyviai įvertinti šio įvykio aplinkybes, todėl buvo pasiremta tik J. T. nurodytomis aplinkybėmis. Remiantis pareigūnų, atvykusių į eismo įvykio vietą, nubraižyta eismo įvykio schema, tarp „Renault Laguna“ ir „Mitsubishi“ buvo didesnis atstumas nei siekia atidarytos automobilio durelės. Pagal tai daro išvadą, kad tik J. T. vairuojamas automobilis galėjo sukelti eismo įvykį. Minėtoji schema, jos kopijos eismo įvykio dalyviams nebuvo įteiktos ir liko pas pareigūnus. Mano, kad nutarime neteisingai buvo taikomas KET 59 p., nes neatitinka eismo įvykio aplinkybių: automobiliai stovėjimo aikštelėje buvo pastatyti statmenai pravažiavimui, o šis punktas reglamentuoja įlipimą (išlipimą) iš važiuojamosios kelio dalies, kuomet automobiliai turi stovėti lygiagrečiai jai.

Teismo posėdyje D. J. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu situaciją prašė vertinti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

KET 9 p. nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 59 p. iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.

ATPK 131 str. 1 d. nustatyta, kad pėsčiųjų nepaklusimas kelių eismo reguliavimo signalams, važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus ir dviračius, važnyčiotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas užtraukia baudą nuo 50 Lt iki 100 Lt. Pagal to paties straipsnio 4 d. šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų padarytas KET pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 100 Lt iki 150 Lt.

D. J. buvo nubausta pagal ATPK 131 str. 4 d. už tai, kad išlipdama iš stovinčio automobilio „Renault Laguna“, buvo neatidi, atidarydama automobilio duris kliudė važiuojantį automobilį „Mitsubishi“, apgadino abu automobilius.

Nagrinėjant ATP bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas yra kaltinamas, ar pareiškėjas kaltas, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Realaus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai kaltinančių įrodymų vertinimas leidžia pašalinti visas abejones dėl asmens kaltumo, o teisinantys įrodymai gali būti pripažinti neturinčiais įrodomosios galios.

Nors D. J. tvirtina, kad pažeidimo nepadarė, tačiau su tokia jos išreikšta pozicija teismas nesutinka.

Iš pareiškėjos pirminio paaiškinimo, duoto policijai (b. l. 11), akivaizdžiai matyti, kad kontaktas tarp automobilių įvyko tuo metu, kai ji išlipinėjo iš automobilio. D. J. aiškiai nurodė, kad atidarė duris, iš automobilio iškėlė vieną koją, pamatė kliudomas duris ir išgirdo garsą. Todėl pareiškėjos skunde ir teisminio nagrinėjimo metu išsakyta versija, kad ji jau buvo išlipusi iš automobilio, kai įvyko kontaktas tarp automobilių, vertintina kritiškai. Tokiu būdu tai, kad, anot pareiškėjos, pagal įvykio schemą tarp „Renault Laguna“ ir „Mitsubishi“ buvo didesnis atstumas nei siekia atidarytos automobilio durelės, visiškai neapsprendžia to, kad ne pareiškėjos, o kito eismo įvykio dalyvio veiksmai lėmė autoįvykį. Kadangi neginčijamai nustatyta, kad minėti automobiliai kontaktavo, po įvykio atsiradęs atstumas esminės juridinės reikšmės neturi. Pagal minėtas faktines aplinkybes ir byloje nustatytus transporto priemonių apgadinimus (b. l. 10, 14) galima spręsti, kad D. J. atidarinėjo duris, kai automobilis „Mitsubishi“ važiavo. „Mitsubishi“ važiavimo kryptis (atbuline eiga) šiuo atveju situacijos vertinimo iš esmės nekeičia.

A. K. J., G. J. ir V. J. parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi šiuos asmenis ir pareiškėją sieja šeiminiai santykiai, todėl atitinkamų parodymas davimas gali būti sietinas su tikslu pareiškėjai išvengti administracinės atsakomybės.

Kadangi pareiškėja, išlipdama iš stovėjusios transporto priemonės, nebuvo pakankamai atidi, darytina išvada, kad KET 9 ir 59 p. pažeidimai jai inkriminuoti pagrįstai. Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad būtent D. J. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykiu. Pareiškėjos kaltė dėl padaryto pažeidimo įrodyta ATP protokolu, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūno 2010 m. spalio 9 d. tarnybiniu pranešimu, nukentėjusiosios paaiškinimais, fotolentelėmis. D. J. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 131 str. 4 d. nuostatas. Nuobaudos skyrimo taisyklės šiuo atveju nepažeistos. Nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių (ATPK 31 ir 32 str.), D. J. pagrįstai skirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

Policijos priimtas nutarimas iš esmės atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti ar keisti bei tenkinti išvestinį skundo reikalavimą - įpareigoti Vilniaus apskrities VPK iš naujo ištirti faktines bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad teismas šioje byloje sprendė tik dėl asmens, kuriam buvo surašytas ATP protokolas, administracinės atsakomybės. Dėl kito nagrinėjamo įvykio dalyvio (J. T.) galimai padarytų KET pažeidimų nepasisakytina. Šioje byloje tai pat nespręstinas klausimas ir dėl žalos atlyginimo. Kilus ginčui dėl žalos atlyginimo, asmenys turi teisę kreiptis į bendros kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

D. J. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. F527465, kuriuo D. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 131 str. 4 d., paskirta 125 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė