Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Darius Kantaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-530/2015;

Pranešėja Danutė Giačaitė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01082-2014-2;

2015 m. kovo 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nuteistojo A. J. gynėjui advokatui Ignui Meškauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo

A. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ str. 1 d. A. J. paskirta 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti atvirojoje kolonijoje. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos ir 1/3 sumažintos bausmės laiką įskaitytas A. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-11-01 iki 2014-11-02.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš nuteistojo A. J. valstybei priteista 23 (dvidešimt trys) Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014 m. lapkričio 1 d., apie 05.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) mieste, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia suduodamas plaktuku vieną kartą į L. K. individualiai įmonei priklausančio automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinio lango stiklą, 120 Lt vertės, jį sudaužė ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apelianto nuomone, paskirta bausmė yra per griežta, kadangi dėl padaryto nusikaltimo jis prisipažino ir dėl jo gailėjosi. Baudžiamoji byla teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismas į tai atsižvelgė ir pritaikė BK 64¹ str. Tačiau teismas skyrė pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Nuteistasis nurodo, kad BK 284 str. sankcija numato kelias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Nepaisant to, teismas parinko griežčiausią bausmės rūšį. Teismas, nuosprendyje teigdamas, kad anksčiau paskirtos bausmės nepadarė tikėto auklėjamojo ir prevencinio poveikio ir skirdamas griežčiausią bausmės rūšį neatsižvelgė į apelianto pastangas pasitaisyti. Paskirta laisvės atėmimo bausmė, apelianto vertinimu, neatitinka ir visuomenės interesų, kadangi du mėnesius apeliantas, atlikdamas bausmę, bus išlaikomas už mokesčių mokėtojų pinigus. A. J. pažymi, kad yra darbingas, gali pasirūpinti savimi, todėl mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus piniginę baudą. Padarytas nusikaltimas nepriskiriamas prie sunkių, teismas teisingai nurodė, kad padarytas nesunkus nusikaltimas. Nusikaltimo metu tik buvo sugadintas svetimas turtas, dėl to apeliantas nuoširdžiai gailisi, savanoriškai atlygino padarytą turtinę žalą. Šiuo atveju teismas galėjo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Taip pat apeliantas nurodo, kad mokosi (duomenys neskelbtini), todėl realios bausmės paskyrimas neleis tęsti mokslų, sutrukdys įgyti išsilavinimą, kas yra labai svarbu siekiant susitvarkyti gyvenimą ir susikurti galimybes pradėti gyventi ir ateityje nedaryti nusikaltimų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Kadangi nuteistasis iš esmės prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti. Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, skirdamas A. J. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytos veikos pavojingumą visuomenei, tiek ir nuteistojo asmenybę, jo kaltės formą, atsižvelgta taip pat į kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas A. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., tinkamai parinko bausmės rūšį ir nustatė bausmės dydį - terminuotą laisvės atėmimą 3 mėnesiams. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, A. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Praeityje buvo du kartus teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą Lietuvos Respublikoje, buvo teistas ir užsienio valstybių (Suomijos, Vokietijos) kompetentingų teismų, baustas administracine tvarka. Tinkamai įvertinta aplinkybė, kad A. J. neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, jis ir vėl padarė pirmosios instancijos teismo konstatuotą tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BK 27 straipsnį A. J. laikytinas recidyvistu. Vadovaujantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Todėl teismas pagrįstai parinko už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatytą griežčiausią terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšį, tačiau minimalaus dydžio. Nuspręsdamas dėl bausmės trukmės nuteistajam pirmosios instancijos teismas teisingai lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savanoriškai atlygino nukentėjusiajai žalą, tuo tarpu sunkinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad A. J. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, su kuo sutiko ir pats kaltinamasis. Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamajam ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė nepadarė tikėto auklėjamojo ir prevencinio poveikio, nes A. J. vėl nusikalto padarydamas analogišką nusikaltimą. Teismas pagrįstai sprendė, jog įvertinus A. J. asmenybę, nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės. Paskirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64 ¹ str. nuostatas, paskirtąją bausmę sumažindamas vienu trečdaliu. Priimant nuosprendį į paskirtą ir 1/3 sumažintą bausmę teismas taip pat įskaitė laikinajame sulaikyme (viena diena) išbūtą laiką nuo 2014-11-01 iki 2014-11-02 pagal BK 66 str..

Aptartų aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas reglamentuojančias bausmių skyrimą ir bendrinimą, įvertino visas skunde nurodomas aplinkybes, o bausmę už nusikalstamą veiką parinko proporcingą padarytos veikos pavojingumui. A. J. skunde keliamas klausimas dėl to, kad jam bus trukdoma baigti mokslus, jis bus išlaikomas valstybės ir, kad teismas nevertino jo siekio pasitaisyti, yra deklaratyvaus pobūdžio, kurie neturi lemiamos reikšmės parenkant bausmės rūšį. Sprendžiant dėl bausmės rūšies, teismas tinkamai įvertino kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir tai, jog ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė A. J. elgesiui auklėjamojo ir prevencinio poveikio neturėjo, už nusikaltimo padarymą kaltinamajam yra paskirtas sankcijoje numatytos griežčiausios bausmės rūšies minimalus dydis, todėl, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo švelninti A. J. 2014 m. lapkričio 12 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pakeičiant bausmės rūšį.

Byloje nėra tokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, nuteistasis skunde nenurodė, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.