- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- ATP-194-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-02807-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- V. L.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria nepatenkintas V. L. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimas, kuriuo V. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 142³ str. 6 d., padarymą, paskirta 75 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2012-09-13 nutarimu Nr. A11-11240-(1.1.47-T1) V. L. nubaustas pagal ATPK 142³ str. 6 d. už tai, kad jis 2012-08-10 apie 21 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdydamas individualią taksi veiklą, teikė taksi paslaugas automobiliu VW Sharan (v/n (duomenys neskelbtini), neturėdamas galiojančio taksi vairuotojo atestavimo liudijimo, tokia veika pažeidė Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 26.7 punkto reikalavimą.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. L. padavė teismui skundą, tačiau Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi V. L. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį ir bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo jo skundą, neįsigilino į skundo esmę, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Anot apelianto, teismas neįvertino prieštaravimų, esančių Savivaldybės sprendimuose: 2005-01-19 Vilniaus m. savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-656 (pakeistas ir negalioja) nustatė lengvųjų automobilių taksi ir M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinių kursų organizavimo ir kvalifikacijos suteikimo tvarką, kurios 18 p. nustatė atestavimo liudijimo galiojimo terminą - 5 metai. Minėtas sprendimas nustatė ir atestavimo liudijimo formą, kurios apačioje yra nuorodos į išdavimo datą ir liudijimo galiojimo laiką. Sprendimo 14 p. nustatė, kad kvalifikaciniai mokymo kursai vykdomi nuo 2005-02-01. Po nustatytų mokymų ir egzaminų apeliantas 2005 m. liepos mėn. gavo Savivaldybės nustatytos formos atestavimo liudijimą, tačiau išduotame liudijime galiojimo laikas nebuvo nurodytas. Apeliantas mano, kad Savivaldybė pati nesilaikė savo pačios Sprendime nustatytos atestavimo liudijimo formos. 2008-05-28 Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-495 buvo pripažintas netekusiu galios 2005-01-19 sprendimas Nr. 1-656. Įsigaliojusio Sprendimo II dalies 10 p. nustatė, kad „...taksi vairuotojai nuo 2005-08-01 Vilniaus mieste gali dirbti tik turėdami galiojantį atestavimo liudijimą...“. Taip pat nurodytu 2008-05-28 Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-495 buvo patvirtintas lengvųjų automobilių taksi ir M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinių kursų organizavimo ir kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašas, kurio I dalies 6 p. nustatė, kad „vairuotojai, vežantys keleivius lengvaisiais automobiliais taksi... nuo 2005-07-01 privalo turėti nustatytos formos galiojantį atestavimo liudijimą...“. Šios Tvarkos aprašo III dalies 23 p. nustatė, kad išlaikius įskaitą, išduodamas nustatytos formos atestavimo liudijimas. Sprendime nurodytos atestavimo liudijimo formos apačioje taip pat yra nuoroda į galiojimo laiką. Apelianto nuomone, tokie akivaizdūs prieštaravimai, esantys tame pačiame teisės akte sunkiai suvokiami ir blaško viešą paslaugą gaunančius asmenis.
Apeliantas mano, kad yra nubaustas nepagrįstai, nes jokio pažeidimo nepadarė. Anot apelianto, ATP protokolas surašytas netinkamai, nes jame nenurodytas teisės aktas, kurį jis pažeidė, galiojantį atestavimo liudijimą turėjo. Teismas padarė esminį ATPK 1 str. reikalavimų pažeidimą – faktiškai įteisino asmenų savivalę vykdant teisės normas. Apeliantui buvo išduotas nustatytos formos atestavimo liudijimas, kuriame nebuvo nurodyta jo galiojimo data, nors pati Savivaldybė tokią sąlygą nustatė. Anot apelianto, iš skundžiamos nutarties galima spręsti, kad apeliantas turėjo pats nustatinėti Savivaldybės išduoto dokumento galiojimo laiką. Apeliantas mano, kad taip teismas pažeidė ATPK 6 str. reikalavimus.
Apeliantas nurodo, kad Savivaldybės pareigūnas, surašydamas protokolą, nenurodė kokį pažeidimą jis padarė, nes protokole nurodytas LR susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymo 26.7 p., kuriame nurodyta, kad vairuotojas darbo metu privalo turėti „...atestavimo liudijimą (jei toks yra būtinas dėl savivaldybės priimto sprendimo...)“, todėl mano, kad pareigūnas turėjo nurodyti konkretų Savivaldybės aktą, kuriuo jis remiasi bei kurį jis neva pažeidė. Tai padaryta nebuvo. Savivaldybės tarybos administracinė komisija, nagrinėdama jo administracinę bylą, taip pat pažeidė ATPK reikalavimus bei jo procesines teises: ATPK 283 str. nustatė, kad nagrinėjant administracinę bylą, būtina išaiškinti jam teises ir pareigas. Jis pareiškė, kad turi atstovą - advokatą, kuris dėl užimtumo negali dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau į tai Komisija neatsižvelgė, o teismas konstatavo, kad apeliantas turėjo pristatyti įrodymą, kad yra susitaręs su advokatu dėl gynybos administraciniame procese. Tačiau ATPK 272 str. nustato apelianto procesinių teisių sąrašą, kur numatyta teisė turėti advokatą ar asmenį, turintį aukštąjį teisinį išsilavinimą. Anot apelianto, ši teisė tampa dar svarbesnė asmenims, kurie nebūdami lietuviais, gali tinkamai nesuprasti esminių proceso klausimų. Nors apeliantas turi pažymėjimą dėl valstybinės kalbos egzamino išlaikymo, tačiau dėl susijaudinimo galėjo ne viską suprasti ar tinkamai suformuluoti paaiškinimą.
Apeliantas nurodo, kad Komisija, nustatinėdama faktines aplinkybes, nesilaikė (duomenys neskelbtini) str. reikalavimų - neišaiškino ar jis padarė pažeidimą, ar jis kaltas jo padarymu, ar yra sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės. Iš esmės buvo konstatuotos tik protokole išdėstytos aplinkybės. Komisija nesigilino į faktines aplinkybes, nenurodė kokį Savivaldybės teisės aktą jis jos manymu pažeidė, nesvarstė kaltės formų, nesiaiškino atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Apelianto nuomone, Komisijos sprendimo spragas bei šališkumą nulėmė aplinkybė, kad ji pati nesilaiko ir nevykdo Savivaldybės priimtų teisės aktų. Todėl apeliantas mano, kad advokato dalyvavimas turėjo būti pripažintas būtinu. Apeliantas mano, kad teismas privalėjo išspręsti bylą objektyviai, visapusiškai, tačiau teismas buvo šališkas ir ne tik neišsiaiškino, ar būtent apeliantas padarė nurodytą pažeidimą, ar yra jo kaltės įrodymai, ar yra lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat privalėjo išdėstyti nustatytas aplinkybes bei motyvuotai jas įvertinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės Administracinė komisija (toliau Institucija) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį. Mano, kad apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 142³ str. 6 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-01-19 sprendimu Nr. 1-656 „Dėl licencijuojamos kelių transporto vežėjų veiklos reglamentavimo Vilniaus mieste“ buvo patvirtintas Lengvųjų automobilių taksi ir M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinių kursų organizavimo ir kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašas ir Reikalavimai keleivių vežimui lengvaisiais automobiliais taksi ir autobusais Vilniaus mieste. Reikalavimų 6 punktas nustatė, kad Lengvųjų automobilių taksi bei M2 klasės autobusų vairuotojai nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. gali dirbti Vilniaus mieste tik turėdami galiojantį atestavimo liudijimą. Aprašo 4.4 ir 18 punktai nustatė, kad „atestavimo liudijimas - nustatytos formos dokumentas, išduodamas 5 metams vairuotojams, baigusiems lengvųjų automobilių taksi ar M 2 klasės autobusų kvalifikacinio mokymo programą ir išlaikiusiems įskaitą“ <...> „Vairuotojams, išklausiusiems mokymo kursą ir išlaikiusiems įskaitą, 5 metams išduodamas nustatytos formos atestavimo liudijimas“. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-495 „Dėl licencijuojamos kelių transporto vežėjų veiklos reglamentavimo Vilniaus mieste“ buvo patvirtintas Reikalavimų keleivių vežimui lengvaisiais automobiliais taksi bei autobusais Vilniaus mieste aprašas, Lengvųjų automobilių taksi ir M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinių kursų organizavimo ir kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašas, Lengvųjų automobilių taksi vairuotojų kvalifikacinio mokymo programa, Lengvųjų automobilių taksi vairuotojų atestavimo liudijimo forma. 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-495 pripažintas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 1-656 „Dėl licencijuojamos kelių transporto vežėjų veiklos reglamentavimo Vilniaus mieste“. Reikalavimų keleivių vežimui lengvaisiais automobiliais taksi bei autobusais Vilniaus mieste aprašo (2008-05-28 redakcija) 10 p. nustato, kad „Lengvųjų automobilių taksi bei M2 klasės autobusų vairuotojai nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus mieste gali dirbti tik turėdami galiojantį atestavimo liudijimą arba mokinio pažymėjimą“. Lengvųjų automobilių taksi ir M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinių kursų organizavimo ir kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašo (2008-05-28 redakcija) 4.4. ir 23 punktai nustato, kad „atestavimo liudijimas - nustatytos formos dokumentas, išduodamas 5 metams vairuotojams, baigusiems lengvųjų automobilių taksi ar M2 klasės autobusų kvalifikacinio mokymo programą ir išlaikiusiems įskaitą arba išlaikiusiems kvalifikacinę įskaitą eksternu“ <...> „Vairuotojams, išlaikiusiems įskaitą, 5 metams išduodamas nustatytos formos atestavimo liudijimas“. 2005-01-19 sprendimu Nr. 1-656 ir 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-495 buvo nustatyti analogiški taksi vairuotojų atestavimo tvarkos reikalavimai ir nenustatyta jokių prieštaravimų, šią aplinkybę pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
Institucija pažymi, kad Lengvųjų automobilių taksi ir M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinių kursų organizavimo ir kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašas (2005-01-19 ir 2008-05-28 redakcijos) parengtas vadovaujantis Lengvųjų automobilių-taksi vairuotojų kvalifikacinio mokymo programa, patvirtina LR susisiekimo ministro 1997-12-19 įsakymu Nr. 469 (Žin., 1997, Nr. 118-3069) (toliau - mokymo programa). Programos 2 punktu (skirsnyje pastabos) nustatyta, kad „baigusiems mokymo kursą ir išlaikiusiems įskaitą 5 metų laikotarpiui išduodamas atestavimo liudijimas (pavyzdys -priede)“.
Institucija mano, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad V. L. 2005 metų liepos 28 d. išlaikė kvalifikacinio mokymo įskaitą, gavo liudijimą, kuris vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais, galiojo iki 2010-07-28, jo nepratęsė ir 2012-08-10 patikrinimo metu pateikė jau nebegaliojantį liudijimą. Pažymėtina, kad galiojimo datos nenurodymas atestavimo liudijime, nedaro jo neterminuoto, kadangi aukščiau nurodytuose teisės aktuose imperatyviai nustatytas konkretus galiojimo terminas - 5 metai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui išduotas atestavimo liudijimas Nr. T-05/106 atitiko LR susisiekimo ministro 1997-19-19 įsakymo Nr. 469 priedu patvirtintą atestavimo liudijimo pavyzdinę formą. Institucija nurodo, kad V. L. išklausė lengvųjų automobilių-taksi vairuotojų kvalifikacijos mokymo programą išlaikė kvalifikacinę įkaitą ir buvo susipažinęs su taksi veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad reikalavimai „sunkiai suvokiami“. Taip pat nurodo, kad būtent V. L. yra viešosios keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi paslaugos teikėjas, o ne „gavėjas“, kaip nurodyta skunde.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
V. L. nubaustas pagal ATPK 142³ str. 6 d., kur numatyta administracinė atsakomybė už Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių, patvirtintų Susisiekimo ministerijos, pažeidimą, išskyrus numatytuosius šiame straipsnyje. ATPK 142³ str. 6 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintomis Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėmis. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2012-09-13 nutarime Nr. A11-11240-(1.1.47-T1) pripažinta, kad V. L. pažeidė minėtų taisyklių 26.7 p. reikalavimą, kuriame numatyta, kad vairuotojas darbo metu privalo turėti ir kontrolę vykdantiems pareigūnams reikalaujant pateikti taksi vairuotojo atestavimo liudijimą (jei savivaldybių institucijų nustatyta tvarka jis yra būtinas). Taisyklių 26.7 punkto nuostata taip pat yra blanketinė, nukreipianti į savivaldybių institucijų sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-01-19 sprendimu Nr. 1-656 „Dėl licencijuojamos kelių transporto vežėjų veiklos reglamentavimo Vilniaus mieste“ buvo patvirtintas Lengvųjų automobilių taksi ir M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinių kursų organizavimo ir kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašas ir Reikalavimai keleivių vežimui lengvaisiais automobiliais taksi ir autobusais Vilniaus mieste. Reikalavimų 6 punktas nustatė, kad Lengvųjų automobilių taksi bei M2 klasės autobusų vairuotojai nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. gali dirbti Vilniaus mieste tik turėdami galiojantį atestavimo liudijimą; 4.4. punkte numatyta, kad atestavimo liudijimas – nustatytos formos dokumentas, išduodamas 5 metams vairuotojams, baigusiems lengvųjų automobilių taksi ar M2 klasės autobusų kvalifikacinio mokymo programą ir išlaikiusiems įskaitą; 18 p. nustatyta, kad vairuotojams, išklausiusiems mokymo kursą ir išlaikiusiems įskaitą, 5 metams išduodamas nustatytos formos atestavimo liudijimas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-495 „Dėl licencijuojamos kelių transporto vežėjų veiklos reglamentavimo Vilniaus mieste“ buvo patvirtintas Reikalavimų keleivių vežimui lengvaisiais automobiliais taksi bei autobusais Vilniaus mieste aprašas, Lengvųjų automobilių taksi ir M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinių kursų organizavimo ir kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašas, Lengvųjų automobilių taksi vairuotojų kvalifikacinio mokymo programa, Lengvųjų automobilių taksi vairuotojų atestavimo liudijimo forma. 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-495 pripažintas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. 1-656 „Dėl licencijuojamos kelių transporto vežėjų veiklos reglamentavimo Vilniaus mieste“. Reikalavimų keleivių vežimui lengvaisiais automobiliais taksi bei autobusais Vilniaus mieste aprašo (2008-05-28 redakcija) 10 p. nustato, kad lengvųjų automobilių taksi bei M2 klasės autobusų vairuotojai nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus mieste gali dirbti tik turėdami galiojantį atestavimo liudijimą arba mokinio pažymėjimą. Lengvųjų automobilių taksi ir M2 klasės autobusų vairuotojų kvalifikacinių kursų organizavimo ir kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašo (2008-05-28 redakcija) 4.4. p. numatyta, kad atestavimo liudijimas – nustatytos formos dokumentas, išduodamas 5 metams vairuotojams, baigusiems lengvųjų automobilių taksi ar M2 klasės autobusų kvalifikacinio mokymo programą ir išlaikiusiems įskaitą arba išlaikiusiems kvalifikacinę įskaitą eksternu; 23 punkte numatyta, kad vairuotojams, išlaikiusiems įskaitą, 5 metams išduodamas nustatytos formos atestavimo liudijimas. Apelianto nuomone, tokie akivaizdūs prieštaravimai, esantys tame pačiame teisės akte sunkiai suvokiami ir blaško viešą paslaugą gaunančius asmenis. Atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2005-01-19 sprendimu Nr. 1-656 ir 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-495 buvo nustatyta analogiški taksi vairuotojų atestavimo tvarkos reikalavimai ir nenustatyta jokių prieštaravimų. Atkreiptinas dėmesys, kad V. L. išklausė lengvųjų automobilių-taksi vairuotojų kvalifikacijos mokymo programą, išlaikė kvalifikacinę įskaitą ir buvo susipažinęs su taksi veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl turėjo žinoti šios paslaugos teikimo tvarką.
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog V. L. 2012-08-10 apie 21 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdydamas individualią taksi veiklą, teikė taksi paslaugas automobiliu VW Sharan (v/n (duomenys neskelbtini), neturėdamas galiojančio taksi vairuotojo atestavimo liudijimo, tokia veika pažeidė Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 26.7 punkto reikalavimą ir padarydamas ATPK 142³ str. 6 d. numatytą teisės pažeidimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. L. 2005 metų liepos 28 d. išlaikęs kvalifikacinio mokymo įskaitą gavo liudijimą, kuris vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais, galiojo iki 2010-07-28, jo nepratęsė ir 2012-08-10 patikrinimo metu pateikė jau nebegaliojantį liudijimą. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, galiojimo datos nenurodymas atestavimo liudijime, nedaro jo neterminuoto, nes aukščiau nurodytuose teisės aktuose imperatyviai nustatytas konkretus galiojimo terminas - 5 metai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Savivaldybės pareigūnas, surašydamas protokolą, nenurodė, kokį pažeidimą V. L. padarė. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas M. U. 2012-08-10 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad V. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais taksi taisyklių 26.7 punktą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo esmė yra aiški ir įrodyta. Nors protokolą surašęs pareigūnas nenurodė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais taksi taisyklių 26.7 punktą detalizuojančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo nuostatos, tačiau šis trūkumas nėra esminis, nes jis 2012-09-13 Administracinėje komisijoje bylos nagrinėjimo metu buvo ištaisytas, pareiškėjui buvo nurodyta, kokį teisės aktą jis pažeidė ir koks yra atestavimo liudijimo galiojimo terminas.
Apelianto argumentai, kad jam nebuvo išaiškintos teisės ir pareigos, buvo neužtikrinta teisė į gynybą, yra nepagrįsti. Bylos medžiaga patvirtina, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, V. L. buvo supažindintas su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje nustatytomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis ir pareigomis, šią aplinkybę patvirtina jo parašas 2012-08-10 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. Al0-29096. Administracinės bylos nagrinėjimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijoje metu V. L. buvo paskelbtas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nurodyta pažeidimo esmė, faktinės aplinkybės ir kaltinimas. Bylos nagrinėjimo metu V. L. nepateikė Administracinei komisijai advokato įgaliojimus patvirtinančio orderio, kaip nustatyta ATPK 275 str. 3 d., raštiško motyvuoto parašymo atidėti bylos nagrinėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad Administracinė komisija neprivalėjo atidėti bylos nagrinėjimo ir pagrįstai atmetė V. L. prašymą. Pažymėtina, kad V. L. dalyvavo Administracinės komisijos posėdyje, kurio metu davė savo paaiškinimą, pateikė įrodymus, reiškė prašymus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pažeistos jo procesinės teisės.
Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad V. L. pažeidimas yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.