Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovėms Gitai Jonušienei, Valderezai Sadauskaitei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus m. savivaldybės administracijos kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2009-08-17 įsakymu, pasiųstas į Vėliučionių vaikų socializacijos centrą iki sueis 18 metų, teistas : Vilniaus m 2 apylinkės teismo 2009-09-30 nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant A. G. 10 mėnesių laikotarpyje nuo 22.00 iki 7.00 val. būti savo namuose,

P. P., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas : 1) Vilniaus m. trečio apylinkės teismo 2009-04-23 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. LR BK 63 str. 1, 4 d. d. pagrindu subendrinus bausmes, laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, LR BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. pagrindu bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams; 2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-09-08 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu šešiems mėnesiams. LR BK 63 str. 1, 2 d. d., 65 str. 1 d. 1 p., b) pagrindu šią bausmę subendrinus su Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-04-23 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams, LR BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. pagrindu atidedant jos vykdymą vieneriems metams ( nuosprendis neįsiteisėjęs ); 3) Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-09-30 nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-04-23 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. ir 150 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. G. ir P. P. veikdami bendrininkų grupe su baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu, 2008 m. lapkričio 29 d., apie 17.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rūsyje, turėdami tikslą lytiškai santykiauti ir tenkinti lytinę aistrą su nepilnamete J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pastarąją nurengė, ir grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą - sumušti bei panaudodami fizinį smurtą - parversdami ją ant nugaros, užguldami ir tokiu būdu prispausdami, paeiliui, tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu bei lytiškai santykiavo su nepilnamete J. Ž. prieš jos valią.

Kaltinamasis P. P., 2009 m., laikotarpyje tarp vasario pradžios ir vasario 13 dienos, tiksliau nenustatytu laiku, dienos metu, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiojo A. A., (duomenys neskelbtini), būkle, liesdamas savo varpa mažamečio A. A. analinę angą bei įvedęs savo varpą į nukentėjusiojo analinę angą, su pastaruoju tenkino lytinę aistrą prieš šio valią, analiniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu.

1 epizodas. Nepilnametės J. Ž. išžaginimas ir seksualinis prievartavimas.

Apklaustas kaltinamuoju A. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su nukentėjusiąja J. Ž. jis susipažino maždaug prieš pusę metų iki įvykio, kai ši ateidavo pas savo tėvą. Pokalbių su pastarąja metu, ši pasakodavo apie savo draugus, kaip su jais švenčia, gyrėsi, jog yra gėrusi degtinę, išsiaiškino, kad jie abu turi bendrų draugų. Žinojo, kad ji mokosi, kad turi vyresnių draugų nuo 18 iki 21 metų amžiaus, su kuriais važiuodavo pagerti. Taipogi žinojo, kad J. Ž. už šiuos draugus buvo jaunesnė.

Pasak kaltinamojo, nagrinėjamo įvykio dieną, apie 15.00 val., jis su savo draugais P. P. ir D. K. eidamas (duomenys neskelbitni) gatve, sutiko J. Ž., kuri ėjo pas savo močiutę. Pastarajai pasiūlė susitikti. Ši sutiko, tačiau vėliau. Kai nukentėjusioji atėjo į kiemą, ją pakvietė su jais eiti išgerti. Jie nusipirko butelį degtinės „Lithuania“ ir nuėjo į rūsyje įsirengtą kambariuką. Viso jie išgėrė du butelius, po 0,5 ltr., degtinės „Lithuania“, gėrė visi. Jautėsi apsvaigęs. Po to, kažkas pasiūlė išjungti šviesą ir nurengti nukentėjusiąją. Pastaroji sėdėjo ant kėdės, ji nuo alkoholio buvo labai apsvaigusi. Tuomet jie išjungė šviesą ir pradėjo J. Ž. nurenginėti : jis nuvilko megztinį, D. K. numovė kelnes, ką darė P. P., nežino. Po to, pasak kaltinamojo visi „ėjo“ paeiliui. Pirmas į kambariuką grįžo jis, ir paprašė, kad J. Ž. su pastaruoju santykiautų oraliniu būdu. Prezervatyvo neturėjo. Po jo, kaip jam atrodo, nuėjo D. K., o po šio, P. P.. Kai visi „perėjo“, jis įjungė šviesą. Tuomet J. Ž. jiems pradėjo „kažką“ sakyti. Kaltu prisipažįsta tik iš dalies, kadangi jis su nukentėjusiąja lytiškai nesantykiavo. Taipogi negali pasakyti, ar oraliniu būdu jis santykiavo J. Ž. sutikus ar ne, kadangi neprisimena.

Apklaustas kaltinamuoju P. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su J. Ž. jis buvo susipažinęs prieš pusę metų iki nagrinėjamo įvykio per jos draugę. Pasak kaltinamojo, dar iki šio įvykio jam buvo tekę su pastarąja bendrauti, kartu išgerti. Žinojo, kad J. Ž. mokosi Saulėtekio vidurinėje mokykloje, su ja buvo kalbėjęs ir apie šios amžių : J. Ž. sakėsi, kad jai yra 17 ar tai 18 metų.

Kaltinamojo teigimu, nagrinėjamo įvykio dieną, nusipirkę degtinės, jis, A. G. ir D. K. nuėjo į namo rūsyje esantį kambariuką, į kurį, po kurio laiko, jų kvietimu, atėjo ir J. Ž.. Ten jie visi gėrė degtinę. Išgėrus butelį, jis su D. K. nuėjo į parduotuvę nupirkti dar. Rūsyje liko A. G. su J. Ž.. Kai grįžo, pamatė, jog J. Ž. nuoga. Nenorėdami trukdyti, jis su D. K. išėjo. Atėjus A. G., nuėjo jis, o po jo, Deividas.

Pasak kaltinamojo, kai į kambariuką užėjo jis, J. Ž. sėdėjo ant grindų, kaip ją pasiguldė, neprisimena. Teigia, jog su pastarąja jis santykiavo tik lytiškai, ir kaip jam atrodo, ši jį atstūminėjo. Kadangi buvo girtas, nelabai suprato ką daro, tačiau teigia, nukentėjusiajai negrasinęs ir oralinio sekso su ja neturėjęs.

Tikrindamas savo parodymus vietoje, P. P. parodė namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio rūsyje esančiame kambariuke, 2008-11-29, po pietų, jis, A. G., D. K. ir J. Ž. gėrė degtinę. Po to, parodė vietą, kur nukentėjusioji, klūpėdama ant kelių čiulpė A. G. lytinį organą, o po 10-15 minučių, užėjęs į kambariuką, matė ją iki pusės nuogą. Kaltinamasis parodė laiptelius, ant kurių jis sėdėjo iki iš kambariuko išėjo A. G. ir davė jam prezervatyvą, sakydamas, kad jis eitų ir „paturėtų J. Ž.“, kad D. K. taip pat ją jau paturėjo. Taipogi parodė, kur jis lytiškai santykiavo su J. Ž., o supratęs, kad ši nenori, atsikėlė ir iš kambariuko išėjo, prezervatyvą numetęs į šoną ( 2 t. b. l. 53 – 62 ).

Nors kaltinamieji A. G. ir P. P. kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų prisipažino tik iš dalies, tačiau jų kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Apklausta nukentėjusiąja J. Ž. parodė, jog kaltinamuosius P. P. ir A. G. pažįsta nuo 2008 m. vasaros, tačiau artimiau su pastaraisiais nebendravo. 2008-11-29, dienos metu, eidama pas močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji sutiko A. G., P. P. ir D. K.. Vaikinams pasiūlius su pastaraisiais pabūti, susitarė vėliau sususitikti. Apie 15.30 val., jie susitiko prie alkoholinių gėrimų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vaikinai nusipirko 0,5 ltr. talpos butelį degtinės. Degtinę gerti jie nuėjo į rūsį, esantį (duomenys neskelbtini). Gėrė visi keturiese, po lygiai. Baigus gerti pirmą degtinės butelį, P. P. su D. K. nupirko dar vieną, tačiau ji daugiau nebegėrė. Vėliau vaikinai kažkur išėjo, o kai po keletos minučių sugrįžo, netarę nei žodžio, pradėjo ją nurenginėti. A. G. atsegė jos kelnių diržą, o P. P. su D. K. numovė kelnes, batus. Supratusi kas gresia, ji pradėjo verkti, prašė baigti ir ją paleisti, tačiau vaikinai pradėjo grasinti, kad jai bus blogai, kad ją sumuš. Kad ji nerėktų, P. P. ranka užčiaupė burną. Nurengę ją, išjungė šviesą ir išėjo. Netrukus grįžo A. G. ir paėmęs ją už plaukų, liepė „čiulpti“. Ji prašė to nedaryti, baigti, tačiau šis, kaip ir grūste įgrūdo savo lytinį organą jai į burną. Maždaug po minutės oralinio sekso, A. G. parvertęs ją ant nugaros, užgulė ir įkišęs savo lytinį organą jai į makštį, pradėjo lytiškai santykiauti natūraliu būdu. Ji bandė priešintis, pastarąjį atstumti, tačiau šis pasakė, jog ją sumuš. Kai, po lytinio akto išėjo A. G., iš karto atėjo P. P.. Šis taipogi liepė jį patenkinti oraliniu būdu. Ji pastarojo prašė, kad ją paleistų, tačiau, šis liepė jai „čiulpti“. Bijodama smurto, pakluso. Kaltinamojo P. P. lytinį organą ji čiulpė taip pat maždaug minutę, nes pastarasis netrukus ją parvertė, užgulė ir įkišęs savo lytinį organą į makštį, toliau lytiškai santykiavo natūraliu būdu. Išėjus P. P., atėjo D. K.. Šis taipogi iš pradžių liepė jai „čiulpti“ jo lytinį organą, o po to, parvertęs ant žemės ir užgulęs, prievartavo natūraliu būdu. Priešintis pastarajam bijojo, nes už durų girdėjo kaltinamųjų balsus. Baigęs lytinį aktą, D. K. įjungė šviesą ir liepęs apsirengti, pakvietė A. G. su P. P.. Pamatę, kad ją ištiko šokas, vaikinai pradėjo raminti. Tuo tarpu, kai ji pasakė, jog kreipsis į policiją, D. K., pagrasino sumušti. Išėjus vaikinams iš rūsio, ji iš karto nuėjo į policiją ir pranešė apie įvykį. Pasak nukentėjusiosios, nagrinėjamo įvykio metu ji buvo 15 metų amžiaus. Teigia, jog jos amžių vaikinai žinojo, nes apie tai ji jau anksčiau buvo pasakiusi P. P., jos amžių žinojo A. G. sesuo, su kuria ji bendravo. Be to, P. P. ir D. K. su ja, iki šio įvykio, mokėsi ir vienoje vidurinėje mokykloje.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, nukentėjusioji J. Ž. atpažino kaltinamąjį A. G., kaip asmenį savo parodymuose įvardintą „Arnoldu“, kuris, 2008-11-29, apie 17.00 val., rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su kitais dviem vaikinais, ją seksualiai prievartavo ir išžagino ( 1 t. b. l. 60-63 ).

Savo parodymus apie jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusioji J. Ž. patikrino vietoje, parodydama rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame, 2008-11-29, ją seksualiai prievartavo bei žagino A. G., P. P. ir D. K., bei akistatų su kaltinamaisiais A. G. ir P. P., metu ( 1 t. b. l. 41-49, 50-59 ).

Įvykio vietos apžiūros metu, buvo rastos ir paimtos moteriškos apatinės kelnaitės, kurias nukentėjusioji J. Ž., teisiamajame posėdyje atpažino kaip savo, praplėšti prezervatyvo pakeliai ir du prezervatyvai ( 1 t. b. l. 8-20 ).

Atlikus nukentėjusiosios J. Ž., (duomenys neskelbitni), teismo medicininį tyrimą, buvo nustatyti sužalojimai : poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimai krūtinėje ir juosmenyje, makšties prieangio gleivinės įtrūkimas. Poodinė kraujosruva kaktoje padaryta kietu buku daiktu, odos nubrozdinimai krūtinėje ir juosmenyje padaryti kietais bukais, nedidelio riboto paviršiaus daiktais. Makšties prieangio gleivinės įtrūkimas padarytas riboto paviršiaus daiktu ( pvz. varpa ar pirštu ). Sužalojimai švieži, padaryti 4 – iais trauminiais poveikiais, ne daugiau kaip prieš 12 – a valandų laikotarpyje iki apžiūros ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas juosmenyje galėjo atsirasti slystant šia sritimi šiurkščiu paviršiumi, tačiau tai neatmeta galimybės, kad šį sužalojimą padarė kitas asmuo riboto paviršiaus daiktu. Tampone su J. Ž. makšties turiniu rasta sperma – tai neabejotinas požymis, patvirtinantis lytinį aktą su vyriškosios lyties asmeniu. Makšties plėvė nepažeista, tačiau paraudusi, paraudimas siejamas su buvusiu mechaniniu dirginimu. Makšties prieangyje rastas šviežias įtrūkimas. Dėl mergystės plėvės formos ir sandaros šiuo konkrečiu atveju lytinis aktas galėjo būti atliktas jos nepažeidus ( 1 t. b. l. 65-67 ).

Atlikus DNR tyrimus nustatyta, kad tampone su J. Ž. makšties turiniu rasta P. P. sperma su 99,99% tikimybe, tarp asmenų nesusijusių giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su P. P.. Dviejuose prezervatyvuose, ant kelnaičių rasti spermos pėdsakai. Konkrečiai pasakyti, kam priklauso negalima, nes negautas spermos DNR reakcijos produktas. Atlikus DNR tyrimą nustatytas moteriškos lyties asmens DNR profilis ( 1 t. b. l. 71-88, 24-29 ).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajai J. Ž. 2008-11-29, 21.15 val., buvo nustatytas 1,57 promilių alkoholinis apsvaigimas ( 1 t. b. l. 102 ).

Apklausta liudytoja R. M. Ž. parodė, kad nukentėjusioji J. Ž. yra jos dukra. Nagrinėjamo įvykio dieną, dukra išvažiavo pas savo močiutę, sakė, kad pas ją pasiliks. Vakare, maždaug apie 20.30 val., jai, būnant kavinėje, į mobilaus ryšio telefoną paskambino iš Vilniaus m. 2 PK ir paprašė atvažiuoti dėl dukters. Komisariate ji buvo šiek tiek po 21.00 val. ir iš policijos pareigūno sužinojo, kad dukrą išprievartavo. Pokalbio su pastarąja metu, J. Ž. papasakojo, kad ji su trimis pažįstamais vaikinais gėrė rūsyje, o po to, jie ją išprievartavo natūraliu bei oraliniu būdu, nors ji ir prašė to nedaryti. Sakė, jog iki tol nebuvo turėjusi jokių lytinių santykių. Minėjo, kad ją mušė, kad kelnaitės liko rūsyje, jos veide, pasak liudytojos, matėsi paraudimas. Tą patį vakarą, dukrą apžiūrėjo medikai. Pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaiko ir prašo jį tenkinti, priteisiant dukrai 100 000 lt. Kadangi pastaroji buvo išprievartauta grupės asmenų, mano, jog dėl to patyrė ir didesnę traumą.

Apklaustas liudytoju D. K., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad su nukentėjusiąja J. Ž., jis susipažino maždaug prieš pusę metų, iki nagrinėjamo įvykio, per draugus. Nagrinėjamo įvykio dieną, susitikęs su kaltinamaisiais A. G. ir P. P. nusprendė išgerti. Pinigų turėjo A. G.. Eidami į parduotuvę, susitiko J. Ž., kuri ėjo pas savo močiutę. Jie pastarajai pasiūlė kartu praleisti laiką ir su jais išgerti, tačiau ši atsisakė. Susitikti su pastaraisiais nukentėjusioji sutiko vėliau. Jie nusprendė J. Ž. palaukti ir nuėjo į rūsį, esantį (duomenys neskelbitni), Vilniuje. Kai nukentėjusioji paskambino A. G., sakydama, kad ji jau kieme, nuėję nusipirko 0,5 ltr. butelį degtinės „Lithuania“. Degtinę gėrė rūsyje visi po lygiai. Išgėrus degtinę, jis su P. P. nuėjo į parduotuvę ir nupirko dar vieną butelį degtinės. J. Ž. tuo metu su A. G. buvo likę rūsyje. Išgėrus antrą butelį, jis su P. P. nuėjo pirkti trečio. Grįžę pastebėjo, kad rūsio kambariuke nėra šviesos. Ją įjungę pamatė, jog J. Ž. čiulpia A. G. lytinį organą. Tuomet jis išjungė šviesą ir su P. P. išėjo. Po kelių minučių, iš kambariuko išėjo ir A. G.. Pastarasis liepė eiti P. P.. Ką nuėjęs ten darė P. P., nematė, tačiau iš rūsio jis grįžo maždaug po 5-6 minučių. Tuomet šis, liepė pas J. Ž. eiti jam, davė prezervatyvą. Užėjęs į kambariuką matė, kad J. Ž. be kelnių, bando apsirengti. Jis paklausė ar ji nori „pasimylėti“. Iš pradžių pasakė, jog nežino, tačiau po to sutiko ir atsigulė ant kilimėlio. Jis iki pusės nusimovė kelnes, užsidėjo prezervatyvą ir užgulęs J. Ž., savo lytinį organą įvedė pastarajai į makštį. Judėjo apie minutę. Po to, prapuolė jam noras ir jis lytinio akto nebaigė. Teigia, jog lytinio akto metu J. Ž. jam nesipriešino, paleisti neprašė, pagalbos nešaukė. Po lytinio akto, ant žemės numetė prezervatyvą ir apsirengęs išėjo į lauką, kur jo laukė kaltinamieji. Po visko, jis matė, kaip J. Ž. puolė į isteriją, šaukė, ką su ja jie padarė, sakė, jog nušoks nuo tilto. Tuomet jie nuėjo nupirkti mineralinio vandens, o kai grįžo, rūsyje J. Ž. nerado. Teigia, kad nurengiant J. Ž. jis nedalyvavo, su ja oraliniu būdu nesantykiavo, iš pačios nukentėjusiosios žinojo, kad jai yra 17 metų.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2009-06-01 nutarimu, liudytojo D. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, atsisakyta pradėti baudžiamąjį procesą dėl nepilnametės J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išžaginimo, kadangi jis nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą ( 2 t. b. l. 4 ).

Taigi, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus daroma išvada, jog kaltinamųjų A. G. ir P. P. veikos kvalifikacija pagal LR BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. yra teisinga, kadangi jie, veikdami bendrininkų grupe su baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu, 2008 m. lapkričio 29 d., apie 17.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rūsyje, turėdami tikslą lytiškai santykiauti ir tenkinti lytinę aistrą su nepilnamete J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pastarąją nurengė, ir grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą - sumušti bei panaudodami fizinį smurtą - parversdami ją ant nugaros, užguldami ir tokiu būdu prispausdami, paeiliui, tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu bei lytiškai santykiavo su nepilnamete J. Ž., prieš jos valią.

Nors kaltinamieji A. G. ir P. P. savo kaltę dėl jiems inkriminuojamų veikų pripažįsta tik iš dalies, A. G. teigiant, kad jis su nukentėjusiąja tenkino lytinę aistrą tik oraliniu būdu ir lytiškai su ja nesantykiavo, o tuo tarpu P. P. priešingai, t. y. šiam pripažįstant tik lytinius santykius ir neigiant seksualinę prievartą oraliniu būdu, tačiau byloje surinkti įrodymai : nukentėjusiosios J. Ž. nuoseklūs ir nevienkartiniai parodymai apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kuriuos vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti įrodymai – įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, parodymų patikrinimo vietoje, akistatos protokolai, specialisto išvados ir liudytojų R.M. Ž. bei iš dalies D. K. bei pačių kaltinamųjų parodymai, neleidžia abejoti jų kalte dėl pastariesiems inkriminuojamų veikų padarymo.

Taigi analizuojant nukentėjusiosios J. Ž. parodymus matyti, kad vaikinams išgėrus antrąjį butelį degtinės, pastarieji kažkur išėjo , o kai po keletos minučių sugrįžo, netarę nei žodžio, pradėjo ją nurenginėti. A. G. atsegė jos kelnių diržą, o P. P. su D. K. numovė kelnes, batus. Supratusi kas gresia, ji pradėjo verkti, prašė baigti ir ją paleisti, tačiau vaikinai pradėjo grasinti, kad jai bus blogai, kad ją sumuš. Kad ji nerėktų, P. P. ranka užčiaupė burną. Nurengę ją, išjungė šviesą ir išėjo. Po to, grįžę po vieną, pradedant kaltinamuoju A. G. ir baigiant liudytoju D. K., visi paeiliui ją prievartavo oraliniu būdu bei lytiškai prieš jos valią santykiavo.

Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos, kaip jau buvo minėta, vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti, byloje esantys įrodymai, nėra pagrindo. Visų pirma, J. Ž. kūno medicininio tyrimo metu, be kitų nustatytų sužalojimų, buvo rastas ir makšties prieangio gleivinės šviežias įtrūkimas, padarytas riboto paviršiaus daiktu ( pvz. varpa ar pirštu ). Ir nors mergystės plėvė dėl jos formos ir sandaros nebuvo pažeista, tačiau apžiūros metu buvo paraudusi, šis paraudimas siejamas su buvusius mechaniniu dirginimu. Tuo tarpu tampone su J. Ž. makšties turiniu, rasta sperma, o tai, pagal ekspertą, yra neabejotinas požymis, patvirtinantis lytinį aktą su vyriškosios lyties asmeniu ( 1 t. b. l. 65-67 ). Gi, atlikus DNR tyrimą nustatyta, kad tampone su makšties turiniu rasta P. P. sperma su 99,99 % tikimybe, tarp asmenų nesusijusių giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su P. P. ( 1 t. b. l. 71-88 ). Nustatytos aplinkybės, ne tik kad patvirtina, jog kaltinamasis P. P. su nukentėjusiąja J. Ž. turėjo lytinius santykius, bet ir paneigia jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad jis, neva tai supratęs, jog J. Ž. su juo nenori santykiauti, lytinius santykius nutraukė, numetė prezervatyvą ir iš kambariuko išėjo, atkreipiant dėmesį į tai, kad teisiamajame posėdyje, jis aplamai neigė prezervatyvo naudojimą ( 2 t. b. l. 52 ). Kita vertus, įvykio vietos apžiūros metu, buvo rastos ir paimtos, kaip nustatyta bylos medžiaga, nukentėjusiosios apatinės kelnaitės, trys praplėšti prezervatyvo pakeliai ir du naudoti prezervatyvai ( 1 t. b. l. 8-20 ). Ir šiuo atveju atlikus DNR tyrimą, nustatyta, kad dviejuose prezervatyvuose bei ant kelnaičių buvo rasti spermos pėdsakai, o ant prezervatyvų, ir moteriškos lyties asmens DNR profilis. Ir, nors šiuo atveju, negavus spermos DNR reakcijos produkto, nebuvo galima pasakyti, kam konkrečiai priklauso rasti spermos pėdsakai, tačiau, DNR tyrimo metu nustatyta aplinkybė, vertinant ją tiek pačių kaltinamųjų, tiek liudytojo D. K. bei nukentėjusiosios parodymų aspektu, vėlgi patvirtina, ne tik lytinių santykių buvimą tarp vyriškosios ir moteriškosios lyties, bet ir šių santykių užbaigimą spermos išsiliejimu, o tai taipogi leidžia tikėti J. Ž. parodymais apie jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo aplinkybes ( 1 t. b. l. 24-29 ).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors kaltinamieji A. G. ir P. P. duodami nenuoseklius, prieštaraujančius netgi tarpusavyje parodymus, savo vaidmenį dėl jiems inkriminuojamų veikų padarymo menkina, tačiau, net ir tokiuose jų parodymuose nurodytos vienos ar kitos aplinkybės, vienu ar kitu aspektu, visgi atitinka, o tuo pačiu ir sustiprina J. Ž. parodymus. Taigi, nors kaltinamasis P. P. su liudytoju D. K. iš viso neigia dalyvavę nurenginėjant J. Ž., tačiau kaltinamasis A. G., priešingai šiems, šią aplinkybę patvirtina. Taigi, pasak šio kaltinamojo, po to, kai jis savo draugams pasiūlė su J. Ž. „pasimylėti“, jie, išjungę šviesą, J. Ž. pradėjo nurenginėti. Nors pastaroji verkė, prašė jos neliesti, sakė, jog lytiškai santykiauti nenori, tačiau jie neklausė, nurenginėjo toliau, o po to, visi trys paeiliui „ėjo“. Nukentėjusiosios teigimu, pirmasis ją seksualiai prievartavo oraliniu būdu bei žagino kaltinamasis A. G., po jo, analogiškus veiksmus atliko P. P., o po šio, dar ir D. K.. Kad būtent tokia buvo vaikinų seka, teisiamajame posėdyje pripažino tiek kaltinamasis P. P., tiek ir liudytojas D. K..

Išvadą, jog lytiniai santykiai bei lytinės aistros tenkinimas oraliniu būdu vyko prieš nukentėjusiosios J. Ž. valią ir tai be jokių abejonių abu kaltinamieji suvokė, leidžia daryti ne tik nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, bet ir A. G. bei P. P. parodymai, iš kurių matyti, jog nurenginėjama J. Ž. verkė, prašė jos neliesti, sakė, jog lytiškai santykiauti nenori, o lytinių santykių metu kaltininkus nuo savęs atstūminėjo.

Tačiau, kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, jos valia buvo palaužta, pastariesiems prieš ją naudojant psichinį poveikį – grasinimus sumušti bei fizinį smurtą : nukentėjusioji buvo parversta ant nugaros, užgulta ir prispausta. Kita vertus, lytinių santykių bei lytinės aistros tenkinimo su J. Ž. siekė net trys asmenys, todėl be jokių abejonių, pastaroji, bijodama patirti grubų fizinį smurtą, kuo jai ir buvo grasinama, kaltininkams aktyviau nesipriešino, nors ši aplinkybė, nagrinėjamu atveju ir neturi jokios įtakos kaltinamųjų veikos juridiniam vertinimui.

Nusikaltimas J. Ž. atžvilgiu buvo padarytas bendrininkų grupe ir šią aplinkybę, kaltinamieji suvokė. Tokią išvadą leidžia daryti bylos aplinkybės. Kaltinamieji A. G. ir P. P. veikdami su baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu - D. K., savo susitarimą „pasimylėti“ su J. Ž., realizavo atlikdami bendrus vykdytojų veiksmus : J. Ž. nurengė, atimdami jai galimybę priešintis, grasino sumušti, be to, paeiliui, naudojo fizinį smurtą – pargriaudami, užguldami, prispausdami ir pan., o tuo pačiu ir pasinaudodami prieš tai buvusio bendrininko atliktų veiksmų pasėjoje palaužta nukentėjusiosios valia, pasidalinę prezervatyvais, kiekvienas iš jų, tenkino lytinę aistrą su J. Ž. bei lytiškai santykiavo prieš jos valią. Ir nors pastarieji neigia turėję : A. G. – lytinius santykius, o P. P. su D. K. – lytinės aistros tenkinimą oraliniu būdu, tačiau, įvertinus pastarųjų pasirinktos gynybinės pozicijos nenuoseklumą, prieštaringumą, tame tarpe ir tarpusavyje, jų parodymai vertinami kritiškai ir atmetami, kaip siekimas sumenkinti savo vaidmenį inkriminuojamų veikų padaryme, o tuo pačiu ir sušvelninti atsakomybę. Netikėti nuosekliais ir nevienkartiniais nukentėjusiosios parodymais, kuri iš įvykio vietos iš karto nuvyko į policiją ir pranešė apie jos atžvilgiu padarytus nusikaltimus, nėra jokio pagrindo, juolab, kad kaip jau aukščiau buvo minėta, pastarosios nurodytas aplinkybes, vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos įrodymai. Kita vertus, jokių aplinkybių dėl kurių nukentėjusioji galėtų apkalbėti A. G., P. P. ar netgi D. K., kuris nėra sulaukęs baudžiamajame įstatyme numatyto amžiaus, byloje nenustatyta. Tuo tarpu kaltinamojo P. P. argumentas dėl kurio jį neva tai J. Ž. apkalba, tvirtinant, kad ši keršija dėl jo parodymų davimo jos draugo D. M. baudžiamojoje byloje, yra nepagrįstas ir atmetamas. Viena vertus, D. M., byloje, kurioje kaltinamasis P. P. davė parodymus, nuteistas laisvės apribojimo bausme 2008-10-23 nuosprendžiu, t. y. iki P. P. inkriminuojamos veikos padarymo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog D. M. dėl visų jam šiuo nuosprendžiu inkriminuojamų veikų kaltu prisipažino pats, tuo tarpu P. P., viename iš epizodų, tik patvirtino šio nurodytą versiją. Taigi šia prasme, J. Ž. keršyti kaltinamajam nebuvo pagrindo. Antra vertus, kaltinamiesiems inkriminuojamos veikos, apie kurias nukentėjusioji iš karto po įvykio davė parodymus, apkaltindama pastaruosius dėl jos seksualinio prievartavimo ir išžaginimo, buvo padarytos 2008-11-29, tuo tarpu P. P. minimo asmens atžvilgiu, kiti teismo nuosprendžiai buvo priimti jau po aukščiau minėtų veikų padarymo – 2009-01-21, 2009-07-03 ir 2009-09-08.

Byloje nustatyta, jog J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nagrinėjamo įvykio metu buvo 15 metų ir tai, t. y. kad ji yra nepilnametė, kaltininkai suvokė ( 1 t. b. l. 108 ). Tokią išvadą leidžia daryti ne tik nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad ji iki nagrinėjamo įvykio mokėsi kartu su kaltinamuoju P. P. bei liudytoju D. K. vienoje mokykloje, turėjo bendrų draugų, bendravo su kaltinamojo A. G. seserimi, ar kad pastaroji vienam iš kaltinamųjų, t. y. P. P. savo amžių dar iki nagrinėjamo įvykio buvo nurodžiusi, ką pripažino ir P. P., pažymėdamas tik tai, kad ši neva tai jam buvo minėjusi jog yra 17 ar tai 18 metų, bet ir pačių kaltinamųjų parodymai, iš kurių akivaizdu, jog ta aplinkybė, kad J. Ž. yra nepilnametė, t. y. neturinti 18 metų, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, bet visgi jiems buvo žinoma.

Be to, įvertinus nukentėjusiosios parodymus, t. y. tai, kad kaltinamieji, po lytinės aistros tenkinimo oraliniu būdu, iš karto ir lytiškai su ja santykiavo, darytina išvada, jog A. G. ir P. P. padarytos veikos, sudaro idealiąją išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimų sutaptį.

2 epizodas. Mažamečio A. A. seksualinis prievartavimas.

Apklaustas kaltinamuoju P. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis šio nusikaltimo nepadarė. Mano, kad asmenys, kurie jį sumušė, susitarė su A. A., kad jis jį apkalbėtų dėl pinigų. Pasak kaltinamojo, ikiteisminio tyrimo metu, jis taip pat save apkalbėjo, kadangi jam buvo daromas spaudimas, be to, bijojo būti išvežtas į Lukiškes.

Nors kaltinamasis P. P. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta, byloje surinkta medžiaga.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu P. P. parodė, kad A. A. pažįsta nuo vaikystės. Pastarasis yra jo kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) name, trečiame aukšte. 2009 m. vasario mėnesį, tikslios datos neprisimena, dienos metu, namo kieme sutiko A. A.. Pastarasis paprašė jo kompiuterinių žaidimų. Jis su A. A. užėjo pas jį į namus, kuriuose tuo metu nei mamos, nei sesers nebuvo. Padavęs nukentėjusiajam kompaktus su žaidimais, liepė nusimauti kelnes bei apatines kelnaites. A. A. nusimovė kelnes ir kelnaites bei atsistojo keturpėsčias ant grindų. Tuomet jis priėjo prie pastarojo iš nugaros pusės, prasisegė kelnių užtrauktuką, išsitraukė savo varpą ir laikydamas ją rankose, palietė A. A. užpakalį, kas galėjo trukti ne ilgiau kaip pusę minutės. Tačiau persigalvojęs, savo varpos į A. A. analinę angą neįvedė. Po visko, pastarajam liepė pasiimti kompiuterinius žaidimus ir išeiti, prašydamas, kad šis apie tai niekam nepasakotų ( 2 t. b. l. 75, 80-81, 89-90 ).

Apklaustas nukentėjusiuoju A. A. parodė, kad žiemą, tikslios datos nurodyti negali, kaltinamasis P. P., kuris gyvena tame pačiame, kaip ir jis, name, dienos metu, jį pasikvietė į savo butą ir nuskriaudė. Užrakino duris, liepė nusimauti kelnes ir pasakė, kad jam „kiš“ į užpakalį, priešingu atveju, t. y. jeigu jis nenusimaus kelnių, grasino papjauti peiliu, kurį buvo atsinešęs iš virtuvės. Jam pradėjus rėkti, P. P. ranka užspaudė burną, kad jo riksmo negirdėtų kaimynai. Pasak nukentėjusiojo, P. P. nuleido savo kelnes, o jis – savo. Tuomet, palenkė jo viršutinę kūno dalį į priekį ir, iš pradžių įkišo į jo išeinamąją angą pieštuką, o po to, atsigulęs ant jo iš nugaros, į jo išeinamąją angą įkišo savo lytinį organą. Tai, kaip jam atrodo, galėjo trukti maždaug 5-6 sekundes. Kadangi skaudėjo užpakaliuką, jis rėkė. Tuomet P. P. ištraukė savo lytinį organą ir liepęs jam apsirengti, iš buto išleido. Apie tai kas jam nutiko, pasak nukentėjusiojo, jis pasipasakojo savo draugams, o vėliau ir tėvui.

Iš VĮ „Vaiko namas“ pateiktos informacijos matyti, kad mažametis A. A. pagal savo gebėjimus gali pateikti bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. jis gali nusakyti konkrečius veiksmus, tačiau negali pateikti atsakymų, susijusių su laiku, pvz. kada buvo įvykis, kiek laiko truko, taipogi negali nusakyti priežasčių, kurios nebuvo įvardintos. Nėra aišku ar mažametis suvokia su juo atliktų lytinių veiksmų prasmę. A. A. yra diagnozuotas protinis atsilikimas, o tokių vaikų atmintis būna mechaninė. Mažamečio A. A. parodymai apie patirtą seksualinę prievartą, pagal specialistus, yra pakankamai logiški ir perteikiantys veiksmus įvykio metu. Kadangi šio vaiko žodynas skurdus, lytiniam aktui nusakyti apklausos metu buvo naudojami kontūriniai žmogaus piešiniai, pritrūkus kalbinių gebėjimų, pozą, kurioje jis buvo įvykio metu, parodė. A. A. davė parodymus apie išgyventą seksualinę prievartą ( 2 t. b. l. 149-150 ).

Apklaustas liudytoju mažamečio nukentėjusiojo atstovas F. A. parodė, jog kaltinamąjį P. P. pažįsta nuo mažens. Kadangi jie gyvena viename name, todėl P. P. pas juos gana dažnai užeidavo, jo sūnus pas P. P. užeidavo taip pat. Teigia, jog apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes jam papasakojo dukra ir iškvietė policiją. Ir tik po to, sūnus jam papasakojo, kad P. P. jį pasikvietė žaisti, uždarė duris, garsiai užleido muziką, grasino bei išprievartavo per išeinamąją angą. Kad kaltinamasis sūnui būtų kišęs pieštuką, nepasakojo. Pasak liudytojo, jo sūnus A. A. ir taip yra neįgalus, serga epilepsija, širdies yda, tačiau po šio įvykio, jo sveikata pablogėjo : užsikerta žodžiai, naktimis šokinėja. Prokuroro pareikštą civilinį ieškinį palaiko.

Apklaustas liudytoju A. M. parodė, jog P. P. ir A. A. yra jo kaimynai. Tačiau su P. P. jis nebendrauja, o A. A. - jo draugas. Tikslios datos nepamena, tačiau pastarasis jam pasakojo, jog buvo nuėjęs pas P. P., kad šis perrašytų kompiuterinį žaidimą. Kaltinamasis liepė A. A. stotis „keturiomis“, nes su juos santykiaus. Minėjo, kad P. P. jam vos „nepakišo“ peilio. Iš to, liudytojas suprato, kad P. P. savo lytinį organą buvo įkišęs A. A. į užpakalį. Kad kaltinamasis jam būtų kišęs ir pieštuką, liudytojo teigimu, nukentėjusysis neminėjo.

Apklausta liudytoja D. A. parodė, kad 2009 m. vasario 13 d., jai grįžus į namus, nors ir buvo vėlyvas metas, brolio nebuvo. Maždaug po pusvalandžio ji brolį surado kitame bendrabutyje. Vaikas buvo išsigandęs. Savaitgaly niekaip negalėjo nurimti vietoje, vis vaikščiojo iš paskos. Aiškinantis kas nutiko, pirmiausia apie įvykį sužinojo iš kiemo vaikų, o kai paklausė A. A., šis papasakojo, jog P. P. žadėjęs įrašyti jam kompiuterinį žaidimą, uždarė duris, garsiai įjungė muziką, liepė nusimauti kelnes ir stotis į „pozą“, ranka buvo užspaudęs burną. Sakė, jog jam „įkiš“. Iš liudytojo A. M. sužinojo, jog broliui buvo grasinta peiliu. Kada tai buvo, brolis nepasakė, sakė tik tai, kad buvo diena. Kad pastarasis kažkoks keistas, ji pastebėjo vasario 12, 13, 14 dienomis, tačiau kas konkrečiai nutiko, išsiaiškino vasario 16 d., t. y. tą pačią dieną, kai iškvietė policiją. Teigia, jog jos brolis greičiau neprasitars, nei pameluos.

Iš byloje esančių bendrojo pagalbos centro duomenų matyti, kad 2009-02-16, 15:56 val., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), buvo gautas pranešimas, jog bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lauks sumuštas 15-os metų vaikinas, sumušė pažįstami kaimynai. 2009-02-16, 16:11 val., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), buvo gauta kita informacija, jog 12- metis prisipažino, jog prieš tris dienas buvo išprievartautas nepilnamečio kaimyno iš 110 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis pranešimas buvo susietas su pirmuoju pranešimu ( 1 t. b. l. 130 -131, 132 - 135 ).

Atlikus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kūno tyrimą, konstatuota, jog A. A. kūne, tame tarpe išeinamosios angos srityje, sužalojimų nėra. Tampone su A. A. išeinamosios angos srities turiniu spermijų nerasta ( 1 t. b. l. 152-153 ).

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusiojo A. A. kūno tyrimą atlikęs ekspertas Janušas Rybalko parodė, jog apžiūrėjęs nukentėjusįjį, jis jokių ypatumų, kurie leistų kažką įtarti, nerado, pažymėdamas tai, jog jeigu seksualinio prievartavimo metu, nukentėjusiajam būtų buvę padaryti kokie nors sužalojimai, jų pėdsakai, po trijų – keturių parų, būtų buvę matomi. Tačiau ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad sužalojimų atsiradimas priklauso nuo kaltininko lytinio organo dydžio bei nukentėjusiojo rauko elastingumo. Jeigu raukas elastingas, sužalojimų gali ir nebūti, priešingu atveju, tokių lytinių santykių metu, gali raukas įtrūkti, atsirasti nubrozdinimai.

Iš byloje esančių dokumentų, matyti, kad A. A. yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir nagrinėjamo įvykio metu jis buvo 12 metų amžiaus ( 1 t. b. l. 167-168 ). Be to, dėl „Kornelijos de Lange“ sindromo nukentėjusysis yra ir neįgalus ( 1 t. b. l. 166-167 ).

Taigi, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus daroma išvada, jog kaltinamojo P. P. veikos kvalifikacija pagal LR BK 150 str. 4 d. yra teisinga, kadangi jis, 2009 m., vasario mėnesį, laikotarpyje tarp vasario pradžios ir vasario 13 dienos, tiksliau nenustatytu laiku, dienos metu, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiojo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), būkle, su pastaruoju tenkino lytinę aistrą prieš šio valią, analiniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Nors kaltinamasis P. P. ir neigia padaręs šią veiką, argumentuodamas tuo, kad A. A. jį apklaba, primokytas asmenų, kurie jį 2009-02-16, sumušė, tačiau byloje surinkti įrodymai, ir visų pirma mažamečio nukentėjusiojo parodymai apie jo patirtą seksualinę prievartą, neleidžia abejoti P. P. kalte. A. A. yra mažametis bei protiškai atsilikęs vaikas, ir vargu ar besuvokia su juo atliktų lytinių veiksmų prasmę ir to pasekmes, tačiau jo parodymai, apie patirtos seksualinės prievartos aplinkybes visgi yra pakankamai logiški, iliustruoti atitinkamais veiksmais. Kita vertus, sprendžiant iš liudytojų A. M., D. A. parodymų, nukentėjusysis apie patirtą iš P. P. prievartą skundėsi ir savo draugams, papasakojo artimiesiems, nurodydamas, nors ir lakoniškas, tačiau iš esmės analogiškas šio įvykio aplinkybes. Tai, kad nukentėjusysis dėl savo sveikatos būklės, negali orientuotis laike, jo parodymų reikšmės nemenkina, juolab, kad ir VĮ „Vaiko namas“ specialistai patvirtino, jog mažametis pagal savo gebėjimus gali pateikti bylai reikšmingas aplinkybes ( 1 t. b. l. 149-150 ). Reikia pažymėti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas dėl šio epizodo kaltinamasis P. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog iš tiesų, dienos metu, kai nieko nebuvo, jis su A. A. buvo užėjęs pas save į namus. Pastarajam davęs kompaktus, liepė nusimauti kelnes, apatines kelnaites, pats kelnes prasisegė ir, po to, nors ir ne iki galo, bet įvyko analinis seksas ( 2 t. b. l. 75 ). Apklausos metu tikslindamas nurodytas aplinkybes, P. P. parodė, jog po to, kai A. A. atsistojo keturpėsčias ant grindų, jis priėjo prie pastarojo iš nugaros pusės, prasisegė savo kelnių užtrauktuką, išsitraukė varpą ir laikydamas ją rankose, lietė pastarojo užpakalį. Po to persigalvojo, ir savo varpos į A. A. analinę angą neįvedė ( 2 t. b. l. 80-81 ). Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės, nors ir menkinant savo veiksmus, tačiau visgi tam tikra dalimi sutampa ir su nukentėjusiojo parodymais, atkreipiant dėmesį į tai, kad aukščiau aptartus parodymus kaltinamasis P. P. davė gerokai anksčiau nei buvo apklaustas A. A.. Be to, tokių aplinkybių nebuvo nurodę ir nei vienas iš apklaustų liudytojų. Todėl P. P. argumentas, neva tai šias aplinkybes jam buvo nurodę sakyti jį sumušę asmenys ar pareigūnai, grasindami jį išvežti į Lukiškes, yra nepagrįstas ir prieštarauja ne tik šios bylos, bet ir ikiteisminiame tyrime esančios bylos Nr. 13-1-00612-09, kuri pradėta dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 138 str. 1 d., padarytos P. P. atžvilgiu, duomenims. Todėl ši pastarojo versija, vertinama kritiškai, kaip gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės ir atmetama.

Nors specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiojo A. A. apžiūros metu, jo kūne, tame tarpe ir išeinamosios angos srityje sužalojimų nebuvo, tačiau nagrinėjamu atveju tai nėra pakankamai objektyvūs duomenys, galintys paneigti mažamečio A. A. parodymų teisingumą. Viena vertus, specialistas atliko tyrimą, orientuotas, jog veika mažamečio atžvilgiu buvo padaryta prieš tris – keturias dienas iki jo apžiūros ( 2009-02-16 ), o tai reiškia, kad nagrinėjamas įvykis galimai buvo padarytas 2009 m. vasario 12-13 dienomis. Tačiau dėl nukentėjusiajam diagnozuoto sveikatos sutrikimo dėl kurio jis nesiorientuoja laike, objektyviai nustatyti iš pastarojo parodymų, kada jo atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas, negalima. Nusikaltimo padarymo datos, nenurodė ir ikiteisminio tyrimo metu 2009-02-24 apklaustas įtariamuoju P. P.. Pasak šio, tai buvo 2009 m. vasario mėnesį. Konkrečios dienos, savaitės dienos, išskyrus tai, kad įvykis buvo dienos metu, ką nurodo ir nukentėjusysis, jis taipogi, sąmoningai ar ne, tačiau prisiminti negalėjo ( 2 t. b. l. 80-81 ). Iš liudytojo A. M. parodymų, nei įvykio datos, nei dienos, kada apie šį įvykį A. A. pastarajam papasakojo, taipogi nustatyti negalima. Gi analizuojant liudytojos D. A. parodymus, matyti, kad pastaroji apie šį įvykį, t. y., kad jos brolį A. A. uždaręs namuose, per užpakalį išprievartavo kaimynas P. P., pirmiausia išgirdo iš kiemo vaikų, 2009 m. vasario pradžioje. Tačiau į tai didesnio dėmesio ji tuo metu nekreipė, kadangi tai pasakę vaikai yra iš asocialių šeimų, be to, jie gana dažnai ką nors pasako, ką jos brolis ar kiti vaikai padaro negerai. Pasak šios liudytojos, ji visą vasario mėnesį buvo labai užimta, po pamokų į namus grįždavo vėlai, brolį matydavo tik vakare, todėl su pastaruoju mažai bendravo. Tik, vasario 14-16 dienomis, būdama namuose ir pastebėjusi pasikeitusį A. A. elgesį, prisiminė, ką jai buvo sakę kiemo vaikai, todėl pasikvietė pastarąjį ir apie tai paklausė ( 1 t. b. l. 171-173 ).

Taigi aukščiau aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog nusikalstama veika A. A. atžvilgiu buvo padaryta 2009 m., laikotarpyje tarp vasario pradžios ir vasario 13 d. t. y. kur kas anksčiau nei buvo atliktas nukentėjusiojo kūno medicininis tyrimas ( 2009-02-16 ). Tuo tarpu įvertinus tokios kūno dalies, kaip išeinamosios angos savybę greitai sugyti, sužalojimų, apžiūrint A. A. teismo medikui, objektyviai galėjo nelikti. Kita vertus, sužalojimų - įtrūkimų, nubrozdinimų atsiradimas, pagal ekspertą J. Rybalko, priklauso ir nuo kaltininko lytinio organo dydžio bei nukentėjusiojo rauko elastingumo ir jeigu raukas elastingas, sužalojimų iš viso gali nebūti. Todėl atsižvelgus į aptartas aplinkybes, tikslinamas P. P. inkriminuojamos veikos laikas, nustatant, jog seksualinis prievartavimas analiniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu mažamečio A. A. atžvilgiu buvo padaryta 2009 m., laikotarpyje tarp vasario pradžios ir vasario 13 d.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. A., gim. (duomenys neskelbtini), nagrinėjamo įvykio metu buvo 12 metų. Be to, šis mažametis dėl jam diagnozuoto „Kornelijos de Lange sindromo“ yra ir neįgalus ( 1 t. b. l. 166 -167 ). Nukentėjusiojo amžių, t. y. tai, kad A. A. yra mažametis, kaltinamasis P. P., nors šis tai ir neigia, visgi žinojo. Tokią išvadą leidžia daryti byloje nustatytų aplinkybių analizė. Viena vertus, kaltinamasis nukentėjusįjį pažįsta nuo pat jo gimimo, o tai reiškia, kad jie ne tik kad gyveno viename name, bet ir tai, kad A. A. pastarojo akivaizdoje augo, be to, P. P. su nukentėjusiojo šeima siejo gana kaimyniški santykiai : jie bendravo, lankėsi vienas kito namuose, keitėsi kompiuteriniais žaidimais, taisė A. A. kompiuterį ir panašiai. Kita vertus, tai, jog nukentėjusysis yra mažametis, ypač akivaizdu iš jo fizinių duomenų, kuriuos, įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenines savybes, turėjo ir galėjo suvokti ir P. P..

Todėl ir šiuo aspektu P. P. parodymai vertinami kritiškai, kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės ar bent jau ją sušvelninti, ir atmetami.

Vieni ar kiti netikslumai, atsiradę nukentėjusiojo A. A. parodymuose, nėra esminiai ir vertinami kaip neturintys įtakos, įrodinėjant kaltinamojo kaltę bei darant išvadą dėl jo veiksmų juridinio vertinimo, juolab, kad visi esminiai momentai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, sutampa. A. A. parodymai dėl papildomų aplinkybių, nurodytų tik teisiamajame posėdyje, atmetami, kadangi, pastarasis šias aplinkybes prisiminė ir nurodė tik teisme, praėjus aštuoniems mėnesiams po įvykio ir joms pagrįsti trūksta objektyvių įrodymų.

Bausmių skyrimo motyvai, civilinių ieškinių bei daiktinių įrodymų išsprendimas.

Skiriant kaltinamajam A. G. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis yra nepilnametis ir iki šiuo nuosprendžiu pastarajam inkriminuojamų veikų padarymo, nebuvo teistas. Vienok, pagal buvusią mokymosi vietą šis kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai, nuo 2009-08-17, pastarajam skirta vidutinės priežiūros priemonė, išsiunčiant jį į Vėliučionių vaikų socializacijos centrą iki A. G. sueis 18 metų ( 2 t. b. l. 33, 3 t. b. l. 78, 144-145, 157-158 ). Kita vertus, A. G. padarė du sunkius nusikalstamos veikos epizodus asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui ir dėl to jis gali būti baustinas tik realia laisvės atėmimo bausme, juolab, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio kriminaliniams polinkiams pakeisti, nebepakanka.

Skiriant kaltinamajam P. P. bausmę atsižvelgiama, kad jis yra nepilnametis, ir iki šiuo nuosprendžiu pastarajam inkriminuojamų veikų padarymo, nebuvo teistas, tačiau pagal buvusią mokymosi vietą charakterizuojamas neigiamai ( 2 t. b. l. 135, 3 t. b. l. 142 ). Be to, pastarasis padarė tris nusikalstamos veikos epizodus, iš kurių du, priskiriami sunkių, o vienas – labai sunkių nusikaltimų asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui kategorijai ir dėl to, jis taipogi gali būti baustinas tik realia laisvės atėmimo bausme, nes, akivaizdu, jog kitos rūšies bausmių šio nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti, nebepakanka.

A. G. ir P. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

A. G. ir P. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nukentėjusiosios J. Ž. atžvilgiu nusikalstamą veiką pastarieji padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai be jokių abejonių turėjo įtakos jos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p. ).

Taigi įvertinus visas padarytų nusikaltimų aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį, kaltininkų asmenybes, tai, kad po šių veikų padarymo, pastarieji ir toliau darė kitas nusikalstamas veikas, atsižvelgus į jų labai jauną amžių, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, pastariesiems už kiekvieną iš padarytų veikų skiriama laisvės atėmimo bausmė, tame tarpe ir subendrinta, griežtesnė negu straipsnių sankcijose numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, tačiau nesiekianti vidurkio, šios bausmės minimumą skaičiuojant nuo pusės minimalios, straipsnio sankcijoje, pagal kurį teisiamas nepilnametis, laisvės atėmimo bausmės ( LR BK 90 str. 5 d., 91 str. 3 d. ).

Nukentėjusiosios J. Ž. atstovės pagal įstatymą R. M. Ž. bei prokuroro pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo, atitinkamai nukentėjusiesiems J. Ž. ir A. A., tenkintini iš dalies.

Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Taigi, nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, jog J. Ž. dėl kaltinamųjų A. G. ir P. P. bendrų nusikalstamų veiksmų, o A. A. dėl analogiško pobūdžio kaltinamojo P. P. veiksmų, patyrė neturtinę žalą.

Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, jog teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, J. Ž. dėl kaltinamųjų A. G. ir P. P., o A. A. dėl P. P. tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė seksualinę prievartą, kas, be jokių abejonių, pastariesiems sukėlė ne tik kad fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą bei nepatogumus, bet ir paliko didelę nuoskaudą, psichologinę traumą. Visos šios aplinkybės, sprendžiant neturtinės žalos bei jos dydžio klausimą yra labai reikšmingos. Kita vertus, nustatinėjant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamųjų amžių, jų bei jų šeimų socialinę bei turtinę padėtį : kaltinamieji yra nepilnamečiai ir šiuo metu materialiai priklauso nuo tėvų. Tačiau kaltinamojo P. P. tėvas miręs, motina nedirba, šeimos pajamas sudaro socialinės išmokos vaikui bei sesers atlyginimas ( 2 t. b. l. 133, 136-137 ). Tuo tarpu kaltinamojo A. G. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, jo motina nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, buitis skurdi. Šios šeimos pajamas sudaro vėlgi socialinė išmoka vaikui bei kaltinamojo patėvio uždarbis. Apie A. G. tėvą byloje duomenų nesurinkta ( 2 t. b. l. 30-31, 37 ). Antra vertus, nors šiuo metu abu kaltinamieji yra labai jauno amžiaus ir jokių pajamų ar turto, sprendžiant iš bylos duomenų, neturi, tačiau pastarieji visgi yra darbingi, galės mokytis, studijuoti bei laisvai pasirinkti tokį darbą ar verslą, kuris suteiktų jiems galimybę įvykdyti pareigą ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą. Vienok, priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti toks, kad teismo sprendimas per trumpesnį ar ilgesnį, tačiau protingą laikotarpį, būtų realiai įvykdytas. Antraip jis pasidarytų nebeaktualus ir patiems nukentėjusiesiems. Tik tuomet kai kaltinamieji realiai galės sumokėti nukentėjusiesiems priteistas sumas bei turės suinteresuotumą įvykdyti teismo sprendimą kaip galima greičiau, bus pasiekta priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Tokiu būdu įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, tame tarpe ir pačios nukentėjusiosios J. Ž. pakankamai rizikingą elgesį, šiai nuėjus į rūsį su trimis tik pažįstamais vaikinais girtauti, atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, manoma, jog nukentėjusiajai J. Ž. iš A. G. ir P. P. solidariai turi būti priteista 20 000 lt, nukentėjusiajam A. A. iš P. P. – 10 000 lt neturtinės žalos atlyginimas. Šiems nepilnamečiams neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, iki pastarieji sulauks pilnametystės, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti pastarųjų atstovės pagal įstatymą ( CK 6.276 str. 2, 3 d. d. ).

Daiktus turėjusius reikšmės bylos tyrimui: prezervatyvus, praplėštus prezervatyvo pakelius, tepinėlius, moteriškas kelnaites, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 3 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu trejiems metams.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 3 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams.

LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. pagrindu subendrinus paskirtas bausmes, griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinę subendrintą bausmę A. G. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.

LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) p. p. pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su bausme paskirta Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, iš dalies jas sudedant, galutinę subendrintą bausmę A. G. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

P. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 3 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu trejiems metams.

P. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 3 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams.

P. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 4 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu trims metams.

LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. pagrindu subendrinus paskirtas bausmes pagal LR BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d., griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinę subendrintą bausmę P. P. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.

LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta pagal LR BK 150 str. 4 d. ir su bausme paskirta Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, iš dalies jas sudedant, galutinę subendrintą bausmę P. P. paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Kardomąją priemonę - suėmimą A. G. ir P. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Bausmės atlikimo pradžią A. G. ir P. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2009 m. spalio 30 d.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikotarpį išbūtą suėmime : A. G. nuo 2008-12-03 iki 2008-12-04 ir nuo 2009-09-16 iki 2009-10-30, P. P. nuo 2008-12-04, 7.20 val. iki 2008-12-04, 14.40 val. ir nuo 2009-05-27 iki 2009-10-30.

Iš A. G. ir P. P., o šiems, neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, iš jų atstovių pagal įstatymą - motinų T. I. ir V. P. solidariai priteisti 20 000 lt nukentėjusiajai J. Ž. neturtinės žalos atlyginimą.

Iš P. P., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš jo atstovės pagal įstatymą - motinos V. P. priteisti 10 000 lt nukentėjusiajam A. A. neturtinės žalos atlyginimą.

Daiktus turėjusius reikšmės bylos tyrimui: prezervatyvus, praplėštus prezervatyvo pakelius, tepinėlius, moteriškas kelnaites, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.