- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-14
- Bylos Nr.
- 1A-365-350-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00234-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- N. J.
- Kaltinamasis
- N. J.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės ligonių kasos
- Advokatai
- Rima Keblienė
- Kategorijos
Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A-365-350/2012
Teisėjas Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00234-2011-9
2012 m. gegužės 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Valdo Petro Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. J. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-03-01 nuosprendžio, kuriuo N. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. - 30 ( trisdešimt ) parų arešto.
N. J. paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. galutine bausme paskirtas laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas N. J. atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. N. J. per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigotas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 6 p. ir 71 str. N. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 6 MGL (780 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir nustatytas 3 (trijų) mėnesių terminas sumokėti šią įmoką.
Iš kaltinamojo N. J. civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos naudai priteista 8489, 57 Lt padarytai žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. J. nuteistas už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą žmogui dėl chuliganiškų paskatų, o būtent, 2011 m. birželio mėn. 12 d., apie 23 val., viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) krepšinio aikštelėje, tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajam J. Š., padarydamas pastarajam kairės pusės apatinio žandikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tuo savo veiksmais viešojoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu N. J. prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-03-01 nuosprendį – išteisinti jį dėl nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymo bei sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, taikant bausmės vykdymo atidėjimą.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neargumentuodamas kuo pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas ir ar šį konfliktą matė pašaliniai asmenys nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. Apelianto teigimu, nors nusikaltimas ir buvo padarytas viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) krepšinio aikštelėje, tačiau nusikaltimo padarymo laikas (23 val.), vietos specifika (krepšinio aikštelė yra dauboje) bei aplinkybė, kad suduodant nukentėjusiajam tik vieną smūgį jo neteisėti veiksmai truko neilgai, o ir šioje konfliktinėje situacijoje dalyvavo iš matymo pažįstami asmenys, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
N. J. nuomone, jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra neteistas, o nusikaltimas, numatytas BK 138 str. 2 d. 8 p. priskiriamas tyčiniams apysunkiams nusikaltimams, savo kaltę prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiajam J. Š. padarytą žalą atlygino pilnai.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras –atmesti
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl N. J. veikos kvalifikavimo
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo padaryta nusikalstama veika nukentėjusiojo J. Š. atžvilgiu apylinkės teismo nuosprendyje aptartų ir įvertintų duomenų bei įrodymų viseto pagrindu kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. N. J. savo apeliaciniame skunde pripažįsta, kad smūgį J. Š. sudavė viešoje vietoje – krepšinio aikštelėje, t.y. savo veikos pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kvalifikavimo neginčija, tačiau tvirtina, kad konfliktas kuris truko pakankamai trumpai įvyko vėlyvu metu ir tai, kad aptariama krepšinio aikštelė yra dauboje, o konfliktą matė tik pažįstami asmenys eliminuoja jo kaltę dėl viešosios tvarkos sutrikdymo.
Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir N. J. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo teisingumo nepaneigia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai N. J. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegijos nuomone, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina apelianto kaltę padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.
Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas neteisingai įvertinęs surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, dėl ko nepagrįstai jį nuteisė už viešosios tvarkos pažeidimą, nes iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visus teisiamajame posėdyje ištirtus ir nuosprendyje išvardintus įrodymus, tame tarpe ir nukentėjusiojo, liudytojų bei nuteistojo parodymus, vertino jų visete. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų, tirdamas bei vertindamas įrodymus.
BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Šiuo atveju yra reikšminga padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Įžūlūs veiksmai ir yra suprantami kaip elgesys, kuris neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, šokiruojantis aplinkinius, trikdantis visuomenės rimtį ar pažeidžiantis viešąją tvarką.
Aptariamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad apeliantas į krepšinio aikštelę, kur su draugais buvo ir nukentėjusysis J. Š. nuvažiavo paprašytas T. S. padėti išsiaiškinti situaciją dėl pastarojo brolio sužalojimo. Tačiau N. J. krepšinio aikštelėje pamatęs J. Š. be jokios aiškios priežasties pastarajam sudavė smūgį į veido sritį, ko pasekoje J. Š. nustatytas kairės pusės apatinio žandikaulio lūžis ir kaip konstatuota Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šio sužalojimo J. Š. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai (b.l. 11).
Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad iki šio įvykio jokių asmeninių pykčių su J. Š. neturėjo, o smūgį pastarajam sudavė iškart įėjęs į krepšinio aikštelę ir pasiteiravęs kur yra „vaikų mušeikos“. Tai, kad nuteistojo veiksmai buvo neadekvatūs situacijai, priešiški visuomenės rimčiai ir tvarkai, prieštaraujantys priimtoms visuomenės moralės normoms, įžūlūs, patvirtina nukentėjusiojo J. Š., liudytojų D. M., K. T., G. D., o ir iš dalies paties kaltinamojo parodymai. Nukentėjusysis, liudytojai G. D., D. M. ir K. T. patvirtino, kad aptariamo įvykio metu į krepšinio aikštelę atėjęs N. J. tiesiog priėjo prie J. Š. ir sudavė šiam smūgį į veido sritį.
Visa tai leidžia daryti išvadą, jog J. Š. nusikalstamus veiksmus atliko dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, demonstruodamas niekinantį požiūrį į juos, savo elgesio iš esmės niekuo nemotyvuodamas. Tai, kad konfliktinę situaciją stebėjo kaltininko ar nukentėjusiojo pažįstami asmenys, nešalina N. J. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. Pažymėtina, kad nusikaltimo padarymo vieta viešąja erdve gali būti pripažįstama tuomet, kai į ją gali patekti kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Todėl nėra abejonių, kad N. J. nusikalstamus veiksmus padarė būtent viešoje vietoje – krepšinio aikštelėje, į kurią netrukdomai gali patekti visi norintys asmenys. Juolab, kad N. J. smūgio sudavimą J. Š. matė ir liudytojai D. M., K. T., G. D..
Apelianto teiginiai dėl vėlyvo laiko kada buvo padaryta nusikalstama veika ar konfliktinės situacijos trukmės šiuo atveju nėra reikšmingas, nes esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties trikdymu paprastai laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijuto pažeminti ar šokiruoti ir pan., pvz., kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas. Akivaizdu, kad dėl fizinio smurto naudojimo viešoje vietoje - krepšinio aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir į kurią nekliudomai gali patekti bet kuris asmuo, buvo sutrikdyta viešoji tvarka, nes N. J. be priežasties panaudodamas smurtą iš matymo pažįstamo asmens – J. Š. atžvilgiu, tuo parodė aiškų visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruodamas niekinantį požiūrį į kitus asmenis. Kadangi N. J. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei sužalotas nukentėjusysis J. Š. ir atsirado BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytų veiksmų pasekmės, todėl tarp apelianto veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Taigi, kvalifikuodamas jo veiksmus, teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Taigi, įvertinus visas paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pagrįstai N. J. pripažintas kaltu padarius viešosios tvarkos pažeidimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir apeliaciniame skunde nurodytais argumentais šioje dalyje nėra pagrindo priimti išteisinamojo nuosprendžio.
Dėl bausmės
Nuteistasis taip pat nesutinka su jam paskirta bausme, nes mano, kad ji per griežta. Teisėjų kolegijos nuomone, N. J. bausmė paskirta laikantis BK 54 str. 2 d. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir nėra per griežta. N. J. padarė apysunkį ir nesunkų tyčinius smurtinius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvina tai, kad padaręs nusikaltimas veikas kaltu prisipažino visiškai, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Tiek už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p. padarymą, tiek už 284 str. 1 d. padarymą pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes žymiai mažesnes nei šių straipsnių sankcijose numatytų tokios rūšies bausmių vidurkis.
Aplinkybių, dėl kurių nuteistajam galima būtų skirti dar švelnesnes bausmes byloje nenustatyta. Pažymima ir tai, kad teismas paskyręs N. J. galutinę apėmimo būdu subendrintą, kadangi yra ideali nusikalstamų veikų sudėtis, laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėjo. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs į N. J. asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, kas apylinkės teismo nuomone duoda pagrindą manyti, kad nuosprendžiu paskirtos bausmės tikslais gali būti pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo. Įvertinus šias aplinkybes daroma išvada, kad N. J. paskirta bausmė yra ne per griežta, tinkamai individualizuota.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-03-01 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo N. J. apeliacinį skundą atmesti.