Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Deneira” ieškinį atsakovei D. J. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei, kurios buvimo vieta pateikus ieškinį tapo nežinoma, ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (įteikta 2014-06-30 d.), viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu (b. l. 50-51, 52). Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 str. 4 d., esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Tai patvirtina ieškovo paaiškinimai apie sutarties sudarymo faktą, ieškovo pažymos apie išduotas paskolas, patvirtinimas, kad 2009-03-12 d. D. J. buvo išduota paskola (b. l. 11-14), 2008-10-01 d. atsakovės sumokėtas pradiniam kreditoriui 2,00 Lt dydžio registracijos mokestis (b. l. 16). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 str. 2 d., paskolos sutartis laikoma realine sutartimi, t. y. paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Teismas pripažįsta, kad 2009-12-03 pradiniam kreditoriui pervedus į atsakovo banko sąskaitą 1 200,00 Lt sumą (b. l. 15), tarp šalių susiklostė faktiniai paskolos teisiniai santykiai. Pradinis kreditorius 2009-12-03 išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 19178, pagal kurią atsakovė minėtą paskolą pradiniam kreditoriui turėjo grąžinti iki 2010-02-01, bei sumokėti kreditoriui 420,00 Lt paskolos mokestį (b. l. 17). Duomenų apie tai, kad atsakovė grąžino pradiniam kreditoriui paskolą bei sumokėjo paskolos mokestį (palūkanas), byloje nepateikta.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2013-11-05 pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ su ieškovu UAB „Deneira” pasirašė Gautinų sumų pirkimo sutartį Nr. 017, pagal kurią pradinis kreditorius atlygintinai perleido naujajam kreditoriui – ieškovui visas pradiniam kreditoriui priklausančias reikalavimo teises į sutarties priede Nr. 1 nurodytus skolininkus, tame tarpe ir į atsakovo skolą pagal Sutartį (b. l. 18-24). 2013-11-15 ir 2014-04-15 ieškovas siuntė atsakovei pranešimus dėl skolinių įsipareigojimų įvykdymo, kuriuo informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perleidimą (b. l. 25, 26). Tuo pačiu ieškovas atsakovę apie reikalavimo teisės perleidimą informavo viešo paskelbimo būdu vietinėje spaudoje (b. l. 27-28). Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė, byloje taip pat nepateikta.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Konstatuotina, kad atsakovas neatsiskaitydamas su ieškovu pažeidė prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 str. 1 d., 6.101 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.256 str. 1 d., 6.872 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 1 200,00 Lt negrąžintos paskolos bei 420,00 Lt paskolos mokesčio (palūkanų), iš viso 1 620,00 Lt.

Pažymėtina, kad remiantis CK 6.101 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Nagrinėjamu atveju, atsakovui praleidus prievolės įvykdymo terminą, t. y. pažeidus Sutartį, ieškovas patyrė išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu neteismine tvarka, todėl tuo pagrindu prašo priteisti jam iš atsakovo 250,00 Lt skolos administravimo išlaidų, susijusių su konsultavimu skolos išieškojimo klausimais bei dokumentų rengimu. Minėtas išlaidas ieškovas grindžia 2013-11-11 su UAB „Skolų išieškojimas“ sudaryta Skolų valdymo konsultacijų teikimo sutartimi Nr. 13/11/11/3 (b. l. 30-31), 2014-01-10 UAB „Skolų išieškojimas“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. SIF 835 (b. l. 32) bei 2014-05-12 mokėjimo pavedimu (b. l. 33), iš kurių matyti, jog ieškovas už konsultacijas ir dokumentų rengimą išieškant skolą iš atsakovės neteismine tvarka, patyrė 250,00 Lt išlaidų. Įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, laikytina, jog ieškovas pagrindė minėtų išlaidų realumą (CPK 178, 185 straipsniai). Įvertinus šių išlaidų pobūdį bei atsiradimo pagrindą, tokios ieškovo reikalaujamos priteisti išlaidos priskirtinos prie kreditoriaus patirtų realių nuostolių, numatytų CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti 250,00 Lt išlaidų (nuostolių), susijusių su skolos išieškojimu neteismine tvarka, pripažintinas pagrįstu.

Be minėtų nuostolių, ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 8.1-8.3 p., prašo priteisti iš atsakovės papildomai 1 458,00 Lt delspinigių, 80,00 Lt vienkartinę baudą (skolos išieškojimo administravimo mokestį) bei 120,00 Lt bendrai mokesčių už trijų raginimų siuntimą (už kiekvieną po 40,00 Lt).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

Ieškovas nepateikė į bylą Paskolos sutarties, kurios pagrindu atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovo prašomas priteisti netesybas (delspinigius, baudą ir mokesčius už raginimų siuntimą). Ieškovas taip pat nepasinaudojo teise pateikti šių įrodymų per teismo 2014-08-29 d. nutartimi nustatytą papildomą terminą (b. l. 53-54), todėl nesant byloje rašytinio įrodymo, patvirtinančio šalių susitarimą dėl netesybų, teismas neturi pagrindo įsitikinti ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės netesybas pagrįstumu, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 458,00 Lt delspinigių, 80,00 Lt vienkartinę baudą (skolos išieškojimo administravimo mokestį) bei 120,00 Lt bendrai mokesčių už trijų raginimų siuntimą (už kiekvieną po 40,00 Lt) atmestinas.

Be minėtų sumų, ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 355,51 Lt palūkanų (5 proc. dydžio metinės norma). Vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t.y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) - (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; ir kt.). Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 straipsniai, ir kt.). Kaip yra nurodęs Aukščiausiasis Teismas, palūkanos, paskoliniuose santykiuose atliekančios mokėjimo funkciją, yra paskolos gavėjų mokėjimai kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms bei vertybinių popierių investicijoms ir vartotojui. Palūkanos yra „atlygis“ kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir riziką skolinant pinigus. Pasiūlos teorijoje palūkanos yra užmokestis už kapitalo, kaip gamybos veiksmo, panaudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1334/2000). Kompensuojamosios palūkanos, minėta, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, bei CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pavyzdžiui, CK 6.415, 6.446 straipsniai). Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2006). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad šalys sutartimi nėra susitarusios dėl palūkanų mokėjimo po paskolos grąžinimo termino pasibaigimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovas prašo ne palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją, o kompensuojamųjų (įstatyminių) palūkanų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.)-( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Taigi, tokiais atvejais, kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų suma yra didesnė už ieškovo nuostolių sumą (250,00 Lt), vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, nuostoliai įskaitytini į palūkanas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 355,51 Lt palūkanų.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovui iš atsakovės priteistina 1 200,00 Lt negrąžintos paskolos, 420,00 Lt paskolos mokesčio (palūkanų) ir 355,51 Lt palūkanų, t. y. iš viso 1 975,51 Lt. Likusioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 975,51 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-06-11 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys). Nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu iš viso patyrė 922,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 72,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis (b. l. 9) ir 850,00 Lt išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 34-37). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (51 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu bei 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 470,22 Lt (922,00 Lt x 51 %) bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi kiekvienai šaliai tenkanti išlaidų dalis neviršija 10,00 Lt dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Deneira“, į. k. 302880890, iš atsakovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 200,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų 00 ct) negrąžintos paskolos, 420,00 Lt (keturis šimtus dvidešimt litų 00 ct) paskolos mokesčio, 355,51 Lt (tris šimtus penkiasdešimt penkis litus 51 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 975,51 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-10 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 470,22 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt litų 22 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.