- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-04-22
- Bylos Nr.
- II-52-1029/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00003-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Giedrė Kairienė (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. A. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 25 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato tyrėjas 2021 m. gruodžio 23 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, siūlant M. A. iki 2022 m. sausio 7 d. sumokėti 45 Eur baudą, už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad 2021 m. rugsėjo 6 d., nuo 13 val. iki 13 val. 40 min., M. A. (duomenys neskelbtini), Radviliškio rajono savivaldybėje, posėdžių salėje, vykstant administracijos vadovų, skyrių vedėjų ir seniūnų uždaram posėdžiui, be renginio organizatoriaus sutikimo, savavališkai vykdydamas tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija savivaldybės darbuotojai, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos jų teisėms ir teisėtiems interesams, tyčia nevykdė savivaldybės darbuotojų nurodymų pasišalinti iš uždaro posėdžio, darė vaizdo ir garso įrašus, kuriuos tiesiogiai transliavo socialiniame tinke „Facebook“, taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasišalinti iš posėdžio salės bei uždaro posėdžio, kuriame jis, tuo metu, neturėjo teisės dalyvauti.
Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus tyrėjas priėmė 2022 m. sausio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo nutarė: 1) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį M. A. atžvilgiu, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių; 2) M. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir skirti 115 Eur baudą.
Šalies argumentai
M. A. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti 2022 m. sausio 25 d. nutarimu jam paskirtą baudą.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi institucija atsiliepime į skundą ir jos atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Nurodė, kad M. A. buvo išteisintas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, tačiau pagrįstai patrauktas atsakomybėn dėl policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo. Pažymėjo, jog pareikalavus M. A. pasišalinti iš posėdžių salės, nurodant, kad posėdis yra uždaras, M. A. to nepadarė, todėl pareigūnai asmenį išvesdino. Teigė, kad M. A., žinodamas, jog posėdis yra uždaras ir kad pareigūnų reikalavimai yra teisėti, iš savivaldybės posėdžių salės nepasišalino. Nesutiko su skundą padavusio asmens argumentais dėl padarytų procedūrinių pažeidimų, nes M. A. turėjo pakankamai laiko, kol buvo atliekamas tyrimas, susipažinti su bylos medžiaga, galėjo teikti prašymus, tačiau pats to nepadarė. Atkreipė dėmesį, jog M. A. prašymas dėl liudytojų apklausos buvo netenkintas, nes byloje užteko duomenų sprendimui priimti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. K. nurodė, kad yra Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato vyriausioji patrulė. Pamena, jog dirbo su vyriausiuoju patruliu V. K. ir gavo pranešimą, kad Radviliškio rajono savivaldybėje yra nepageidaujami asmenys ar asmuo, kurie trukdo darbui. Su kolega atvyko į Radviliškio rajono savivaldybę, nuėjo į 2 aukštą, juos prie durų pasitiko savivaldybės darbuotojas V. Š., kuris paaiškino, kad posėdis yra uždaras, salėje yra nepageidaujamas asmuo M. A., kuris nesutinka išeiti iš salės. Kolega V. K. nuėjo prie M. A.. Tuo metu ji bendravo su savivaldybės darbuotoju, kuris pasakė, kad posėdis yra uždaras, M. A. į jį nebuvo kviestas, prašė M. A. išeiti, tačiau jis neišėjo. Tuomet ji nuėjo prie kolegos V. K., girdėjo kaip jis paaiškino M. A., kad posėdis uždaras, tačiau M. A. su tuo nesutiko, nurodė, kad posėdyje yra ir kitų asmenų, kurie nėra savivaldybės darbuotojai. M. A. atsisakė išeiti iš posėdžių salės. V. K., norėdamas pasikonsultuoti paskambino A. S. ir G. Š., kurie nusprendė atvykti į įvykio vietą ir dar kartą pabendrauti su M. A.. Visi pareigūnai dar kartą nuėjo prie M. A., dar kartą jam pasakė, kad posėdis uždaras. M. A. sakė, kad posėdis nėra uždaras, ir tik kolegoms pasakius, kad turės jį išvesti, jei pats neišeis, M. A. sutiko išeiti ir išėjo iš posėdžių salės, o iš savivaldybės darbuotojų buvo paimtas rašytinis pareiškimas.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. nurodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate vyriausiuoju patruliu. Pamena, jog buvo iškvietimas, kad Radviliškio rajono savivaldybėje yra nepageidaujamas asmuo, kuris neišeina iš patalpų. Į Radviliškio rajono savivaldybę atvyko su kolege G. K., savivaldybės sekretorė jiems paaiškino, kad vyksta uždaras posėdis, nurodė, kad jame M. A. yra nepageidaujamas. Nuėjo pas M. A., prisistatė, pabendravo, paaiškino visą situaciją, nurodė jam, kad išeitų, paaiškino M. A., kad posėdis uždaras. M. A. neišėjo. Paprašė savivaldybės darbuotojų, kad parašytų rašytinį pareiškimą. Jis paskambino kitiems pareigūnams, norėdamas paprašyti pagalbos, jeigu asmeniui išvesti reikėtų naudoti jėgą – atvyko A. S. ir G. Š.. Tuomet visi vėl šnekėjo su M. A. apie 10 minučių, buvo reikalaujama išeiti, kad netektų per prievartą vesti. Kolega G. Š. paėmė M. A. už rankos ir tuomet asmuo pats savo kojom išėjo.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S. nurodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnyboje. Pamena, kad jam paskambino pareigūnas V. K. ir pasakė, jog šiuo metu yra Radviliškio rajono savivaldybėje, joje yra asmuo, kuris atsisako palikti posėdžių salę, gali būti, kad jam bus reikalinga pagalba, konkrečiau nepaaiškino. Tuo metu jis buvo savo kabinete, nusileisdamas užsuko pas pareigūną G. Š., kuriam buvo priskirtas tarnybinis automobilis, ir kartu atvyko į Radviliškio rajono savivaldybę. Pakilo į antrą aukštą, kuriame yra posėdžių salė, juos pasitiko pareigūnas V. K.. Posėdžių salėje buvo nemažai asmenų, priekyje salės sėdėjo savivaldybės ir administracijos atsakingi asmenys, kurie nurodė, kad rašomas pareiškimas dėl M. A., nes jis atsisako palikti posėdžių salę, o posėdis yra uždaras. Su kolegomis priėjo prie M. A., bandė paaiškinti jam, kad posėdis uždaras ir rašomas pareiškimas, pavedė jam teisėtus nurodymus, kad jis paliktų salę, diskusija užtruko, po įkalbinėjimų, pareigūnai V. K. su G. Š. iš šono paėmė M. A. už alkūnės, pareikalavo atsistoti ir išeiti bei išlydėjo asmenį iš posėdžių salės. Tuomet palydėjo M. A. iki tarnybinio automobilio ir išrašė šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Pamena, kad M. A. sakė, kad prie posėdžių salės durų nebuvo jokio užrašo, kad posėdis yra uždaras. Mano, kad pareigūnas prašo vieną kartą, kadangi su M. A. kalbėjo ilgą laiką, tai prašymas tapo teisėtu nurodymu. Nevertina, kad M. A. buvo išvestas. M. A. suprato, kad pareigūnai vis tiek jį išlydės iš salės.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. Š. nurodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje. Pamena, kad jam dirbant kabinete atėjo vadovas A. S. ir pasakė, kad gali reikti pagalbos Radviliškio rajono savivaldybėje, konkrečiau nenurodė. Nuvykus į savivaldybę, paaiškėjo, kad posėdžių salėje yra M. A., ant durų buvo užrašas, kad posėdis uždaras. M. A. atsisakė išeiti, motyvuodamas tuo, kad kai jis atėjo ant durų nebuvo užrašo, jog posėdis uždaras. M. A. paprašė palikti posėdžių salę. Mano, kad tai buvo reikalavimas – pareigūnas visada reikalauja. M. A. iš salės išėjo ne geranoriškai, po ilgalaikio įtikinėjimo. Jam buvo paaiškinta, kad bus imtasi kitų priemonių, t. y. kad jis bus išvesdintas.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. K. nurodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje. Pamena, kad surašė M. A. protokolą su administraciniu nurodymu. Pateikė M. A. bylos medžiagą susipažinti tuo metu, kuomet rašė protokolą. M. A. vartė bylos medžiagą, nurodė jam, kad, jei norės kopijų, turės kreiptis į nutarimą priimantį pareigūną, nes tokia tvarka. Neleido M. A. fotografuoti bylos medžiagos, kad nebūtų atskleisti asmens duomenys.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. S. nurodė, kad yra Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai. Teigė, kad atsakydama į savaitraščio „(duomenys neskelbtini)“ redaktorės A. V. el. laišką, parašė, kad M. A. nebuvo išvesdintas, nes jis buvo išvestas, o tai yra skirtingos sąvokos. Išvesti reiškia priversti kartu išeiti. Jai buvo suteikta informacija, kad fizinė jėga M. A. atžvilgiu nebuvo naudota. Informaciją gavo telefonu iš policijos komisariato vadovų, konkrečiau nepamena.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nesurinkta duomenų, patvirtinančių, jog M. A. 2021-09-06, prieš atvykdamas į Radviliškio rajono savivaldybės posėdžių salę žinojo, jog posėdis, kuriame dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybės darbuotojai, buvo uždaras; iš vaizdo įrašo matyti, jog atvykus iškviestiems policijos pareigūnams, ant durų nebuvo pakabintas užrašas, jog posėdis uždaras; nei vienas iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos darbuotojų nebuvo priėjęs prie M. A. ir nenurodė kokiu teisiniu pagrindu jis privalo pasišalinti iš posėdžių salės. Skundžiamu nutarimu konstatuota, jog M. A., siekdamas dalyvauti posėdyje žurnalisto teisėmis ir dėl šios priežasties nepasišalindamas iš posėdžių salės, nesiekė pažeisti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-06-25 įsakymu Nr. A-662-(8.2) patvirtintų „Radviliškio rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių“ 63.5 ir 63.8 punktų ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-09-06 įsakymo Nr. A-888-(10.1) „Dėl darbo organizavimo Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje“ 1.3 punkto reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo teisena, pradėta M. A. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, nutraukta, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.
Skundžiamu nutarimu taip pat nustatyta, kad planuotas 2021-09-06, 13 val. Radviliškio rajono savivaldybės darbuotojų posėdis buvo uždaras vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-06-25 įsakymu Nr. A-662-(8.2) patvirtintų „Radviliškio rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių“ 63.5 ir 63.8 punktų ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-09-06 įsakymo Nr. A-888-(10.1) „Dėl darbo organizavimo Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje“ 1.3 punkto nuostatomis, todėl M. A. policijos pareigūnams informavus apie tai, tolimesni policijos pareigūnų veiksmai – reikalavimas ir nurodymas M. A. pasišalinti iš posėdžio salės bei uždaro posėdžio, kuriame jis tuo metu neturėjo teisės dalyvauti, ir jam atsisakius tai padaryti – išvesdinimas, buvo teisėti. Skundžiamu nutarimu įvertinta, jog M. A. žinant, jog posėdis uždaras, ir vis tiek nevykdant teisėto uniformuoto policijos pareigūno žodžiu išreikšto reikalavimo (nurodymo), kurį girdėjo, suprato jį, tačiau akivaizdžiai vengė jį vykdyti, jo valia buvo sutelkta į pavojingos veikos – teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdymą, padarymą, todėl konstatuota, kad M. A. kaltas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta vidutinio dydžio bauda – 115 Eur.
Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymų įgyvendinamuosiuose aktuose. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, pavartoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.
Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys nėra pakankami neginčijamai nustatyti, jog M. A. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y kad jis nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo.
Remiantis 2021-06-25 įsakymu Nr. A-662-(8.2) patvirtintų Radviliškio rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 63.5 punktu, savivaldybės administracijos darbuotojų pasitarimai organizuojami pagal poreikį savivaldybės mažojoje salėje, apie posėdį iš anksto informavus jo dalyvius, pagal Taisyklių 63.7 punktą, kiekvieną pirmąjį mėnesio pirmadienį (laikas gali kisti) savivaldybės didžiojoje salėje vyksta išplėstinis pasitarimas, kuriame dalyvauja administracijos padalinių vadovai, struktūrinių padalinių vadovai (seniūnai), į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai, Savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovai, kitų valstybės įstaigų ar jų padalinių vadovai, ir, pagal poreikį, kiti asmenys. Remiantis Taisyklių 63.8 punktu, Taisyklių 63.5 ir 63.7 išvardinti pasitarimai yra uždari. Pažymėtina, kad minėtų Taisyklių 2 punkte įtvirtina, jog Taisyklės reglamentuoja savivaldybės administracijos (darbdavio) ir valstybės tarnautojų bei kitų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto bei kitų finansavimo šaltinių (toliau – darbuotojų), priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarką, pareigas, teises, darbo ir poilsio laiką, darbo apmokėjimo, bendrus darbo tvarkos reikalavimus, aprangos, išvaizdos, elgesio reikalavimus, darbo drausmės klausimus, skatinimų ir materialinės paramos tvarką, tarnybinių automobilių naudojimo ir kitus klausimus. Vadinasi minėtas teisės aktas iš esmės yra skirtas savivaldybės administracijos kaip darbdavio ir savivaldybės darbuotojų (o ne trečiųjų asmenų) santykiams reglamentuoti. Vertintina, jog minėtas teisės aktas nėra paskelbtas Teisės aktų registre, jis paskelbtas tik Radviliškio rajono savivaldybės interneto svetainėje, kai pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimti teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus, oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir savivaldybių interneto tinklalapiuose.
Taip pat pabrėžtina, jog kitas teisės aktas, nurodytas skundžiamame nutarime - Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-09-06 įsakymas Nr. A-888-(10.1) „Dėl darbo organizavimo Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje“, kurio 1.3 punktas numato, jog Radviliškio rajono savivaldybės administracijos organizuojamose bet kokios formos posėdžiuose pašaliniai asmenys gali dalyvauti tik posėdžio pirmininko ar posėdį organizuojančio darbuotojo išankstiniu kvietimu, buvo paskelbtas Teisės aktų registre 2021-09-06 ir įsigaliojo tik 2021-09-07, t. y. tariamo administracinio nusižengimo padarymo dieną jis nebuvo galiojantis.
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.
Nagrinėjamu atveju, skundžiamu nutarimu nustatyta, kad M. A. nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kad 2021-09-06 Radviliškio rajono savivaldybės administracijos organizuojamas posėdis buvo uždaras. Taisyklės, kuriomis remiamasi skundžiamame nutarime, nebuvo viešai paskelbtos Teisės aktų registre, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-09-06 įsakymas Nr. A-888-(10.1) – susirinkimo dieną dar nebuvo galiojantis. Kaip nurodė skundą padavęs asmuo, tokio pobūdžio susirinkimuose jis, kaip žurnalistas, dalyvauja dažnai ir niekuomet nebuvo informuotas nei apie pasikeitusią posėdžių organizavimo tvarką, nei apie kitas dalyvavimo posėdyje kliūtis. Peržiūrėjus įvykio vietoje darytus vaizdo įrašus matyti, kad M. A. ne kartą klausė policijos pareigūnų, kokiu teisiniu pagrindu jis turi palikti posėdžių salę. Policijos pareigūnai jam nurodė tik tą žodinę informaciją, kurią patys gavo iš savivaldybės darbuotojų, t. y. kad posėdis uždaras ir M. A. jame nepageidaujamas. Remiantis nurodytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, nenustatyta, kad M. A. veikė tyčia, siekdamas pažeisti nustatytą valdymo tvarką, nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimui. Policijos pareigūnai, duodami parodymus teisme, taip pat nurodė, kad M. A. iš posėdžių salės išėjo po ilgo įtikinėjimo, įtikintas, kad vienaip ar kitaip turės palikti posėdžių salę. Priešingai nei nustatyta skundžiamame nutarime, teismo vertinimu M. A. valia nebuvo sutelkta į pavojingos veikos darymą – teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdymą, nes skundą padavęs asmuo nesiekė piktybiškai nepaklusti policijos pareigūnams, o tik norėjo išsiaiškinti teisinį policijos reikalavimo pagrindą, kuriuo, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, turėjo pagrindą abejoti.
Pažymėtina, kad kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys, todėl ji negali būti preziumuojama, turi būti nurodomi argumentai, iš kurių būtų matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.
Nenustačius skundą padavusio asmens veikoje kaltės, negalima konstatuoti, kad M. A. veiksmuose buvo ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, todėl jo skundas tenkintinas – administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo, nutrauktina.
Skundą padavęs asmuo taip pat akcentavo nutarimą priėmusios institucijos padarytus procedūrinio pobūdžio pažeidimus – galimybės susipažinti su bylos medžiaga ribojimą, prašymo kviesti liudytojus netenkinimą. Pažymėtina, kad ne kiekvienas formalus procedūros pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti institucijos priimtą nutarimą. Esminiu procedūros pažeidimu gali būti laikomas tik toks pažeidimas, kurio negalima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, ar kuris sąlygojo priimto nutarimo neteisėtumą. Nagrinėjamu atveju M. A. su bylos medžiaga turėjo galimybę susipažinti teisme, teismo posėdžių metu buvo ištirta visa bylos medžiaga, išspręsti visi skundą padavusio asmens prašymai, tame tarpe ir dėl liudytojų apklausos, todėl spręstina, kad M. A. teisė į gynybą nebuvo pažeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
M. A. skundą tenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 25 d. nutarimo dalį, kuria M. A. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 115 Eur bauda, panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.