- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-11
- Bylos Nr.
- 2-1279-721/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00890-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- S. P.
dalyvaujant ieškovui V. P., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei S. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, byloje dalyvaujantis asmuo išvadai duoti –Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004-12-09 sprendime patvirtintą nuostatą, kad nepilnametė dukra K. P., gi musi(duomenys neskelbtini0, lieka gyventi su atsakove, vaiko motina S. P., ir nustatyti nepilnametės dukters K. P. gyvenamąją vietą kartu su vaiko tėvu, ieškovu V. P.. Ieškinyje nurodė, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004-12-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3062-03/2004 ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Minėtu teismo sprendimu buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra K. P. po santuokos nutraukimo lieka gyventi su atsakove, o kiti du nepilnamečiai vaikai- su ieškovu V. P.. Po santuokos nutraukimo nepilnametė dukra Kristina gyveno su atsakove apie porą metų, vėliau persikraustė gyventi pas ieškovą. Šiuo metu šalių dukra K. P. nori gyventi tik su savo tėvu, ieškovu V. P., jau daugiau nei penkerius metus pastoviai ir gyvena pas savo tėvą bei nebenori gyventi pas atsakove. Ieškovas vaikui teikia pilną išlaikymą pagal jo dabartinius poreikius. Mano, kad prie dukros išlaikymo privalo prisidėti ir motina, kuri šiuo metu neteikia mergaitei materialinės paramos. Esant šioms aplinkybėms šiuo metu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatytina su jo tėvu, ieškovu V. P., o iš atsakovės turi būti priteista dukros išlaikymui po 200 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės, mokant periodinėmis išmokomis.
Byla nagrinėjama atsakovei S. P. nedalyvaujant. Iškėlus civilinę bylą, atsakovei ieškinys ir jo priedai buvo įteikti asmeniškai (b. l. 27), tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovė teismui nepateikė. Apie bylos nagrinėjimą ji informuota įstatymo nustatyta tvarka, teismo šaukimas jai asmeniškai įteiktas buvo 2012-06-30 (b. l. 31).
Teismo posėdyje ieškovas V. P. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad nuo tada, kada teismo sprendimu buvo nustatyta dukros gyvenamoji vieta, aplinkybės pasikeitė, atsakovė nepakankamai gerai rūpinosi dukra, dukra jau penkerius metus gyvena su juo. Jis turi galimybes ir sąlygas tinkamai prižiūrėti dukrą: turi pastovias pajamas, gyvenamąją patalpą, kurioje gyvena tik jis ir jo su atsakove trys vaikai. Dukrą supa žmonės, su kuriais yra nusistovėję artimi ir šilti santykiai. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis gali užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas dukrai.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovo prašymas pagrįstas ir atitinka vaiko interesus. Nenustatyta, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje būtų netinkamos sąlygos jo dukrai gyventi, taip pat nenustatyta, kad ieškovas netinkamai rūpinasi dukra. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama įrodžius, kad vaikui nustatytoje gyvenamojoje vietoje yra netinkamos sąlygos, ja netinkamai rūpinamasi. Tokios aplinkybės yra nustatytos, mergaitė jau kelis metus gyvena pas tėvą, todėl šalių dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu. Pokalbių metu K. P. nurodė, kad nori gyventi su tėvu. Ieškovo prašoma vaiko išlaikymui 200 Lt. suma per mėnesį taip pat atitinka vaiko interesus.
Nepilnametė K. P. teisme išsakė norą gyventi su tėvu, patvirtino, kad gyvenimo sąlygos tėvo namuose yra geros, santykiai tarp jos ir tėvo normalūs, su motina negyvena jau keleri metai, ryšių su ja beveik nepalaiko, materialinį išlaikymą taip pat teikia tik tėvas.
Ieškinys tenkinas (LR CK 3.165 str., 3.168-3.170 str., 3.177 str., 3.185 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.199-3.200 str.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota, ši praktika orientuoja teismus nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Viena iš tokių situacijų nustatyta CK 3.169 straipsnio 3 dalyje.
Teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004-12-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3062-03/2004 pagal S. P. ir V. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių nepilnametės dukros K. P., gimusios 1995-10-16, gyvenamoji vieta nustatyta su S. P. ( b.l. 3-4). Kadangi kiti du nepilnamečiai vaikai po santuokos nutraukimo liko gyventi su ieškovu, šalys taip pat susitarė, kad dukros K. P. išlaikymui tėvas lėšų neskirs. Po santuokos nutraukimo, kaip nustatyta ieškovo, nepilnametės K. P. paaiškinimais, šalių nepilnametė dukra Kristina dvejus metus nuolat gyveno su motina – atsakove S. P., o su tėvu – ieškovu V. P. – bendraudavo ir periodiškai pasilikdavo jo namuose, kur gyveno taip pat jos brolis ir sesuo. Kaip nustatyta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, ieškovas turi galimybę užtikrinti būtinas dukrai vystytis sąlygas: gyvena 3 kambarių bute ( b. l.20-21), kuriame mergina su seserimi naudojasi atskiru kambariu, Kristina lanko mokyklą, aplinka šiuose namuose nepilnametei K. P. yra pažįstama ir artima, su kartu gyvenančiais broliu ir seserimi jos santykiai yra geri. Ieškovas turi galimybes užtikrinti tinkamą dukros materialinį aprūpinimą ( b.l. 28-29). Atsakovė jokių duomenų apie savo gyvenamąją vietą ir gyvenimo sąlygas nepateikė. Iš teisme apklaustų asmenų paaiškinimų galima daryti išvadą apie tam tikrą neapibrėžtumą atsakovės asmeniniame gyvenime, dažnus ir staigius pokyčius, kas savo ruožtu neigiamai įtakotų kartu su ja gyvenančios dukros gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Įvertinus aplinkybes, kad ieškovas, kurio santykiai su dukra yra labai artimi, bei, kaip patvirtinta ir Vaiko teisų apsaugos skyriaus išvada, turi visas galimybes užtikrinti stabilias ir tinkamas gyvenimo bei vystymosi sąlygas dukrai, kuriai toks gyvenamosios vietos pakeitimas, atsižvelgiant į jos pastovius ir artimus santykius su tėvu ir kitais giminaičiais, pažįstamą aplinką, neturėtų padaryti socialinės ar psichologinės žalos, taip pat sukelti esminių emocinių išgyvenimų, yra pagrindas pakeisti šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su jos tėvu V. P..
Kadangi teismo sprendimu keičiama šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta – t.y., jo gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, turi būti sprendžiamas ir išlaikymo, kurį turės užtikrinti skyriumi gyvenanti motina, klausimas (LR CPK 376 str. 3 d.). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus – šią pareigą turi abu tėvai, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (LR CPK 3.192 str.). Aiškinant minėtą normą, teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, o tokioms sąlygomis sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas – toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatomas atsižvelgiant į LR CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, atsižvelgiama į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, o nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties, turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis. Nors byloje įrodymų, patvirtinančių būtinus K. P. poreikius, beveik nepateikta, galima teigti, kad minimali jos išlaikymui skiriama suma sudaro ne mažiau kaip 400 Lt. kas mėnesį. Nustatant šalių dalyvavimo vaiko išlaikyme dalis, teismas atsižvelgia į tai, kad šalys, kurių teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios, pagal savo gaunamas pajamas turi galimybes lygiomis dalimis teikti 400 Lt išlaikymą vaikui, todėl jų dalyvavimo vaiko išlaikyme dalys nustatomos lygios, atitinkami atsakovė turi skirti dukros išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį. Šalių turtinei padėčiai pasikeitus, suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo, kurio suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str., 3.208 str.). Nepilnametės dukros K. P. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju yra skiriamas ieškovas V. P., su kuriuo nustatoma šalių dukros gyvenamoji vieta. Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo vykdytinas skubiai, skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (LR (duomenys neskelbtini) str.1 d., 2 d. 1 p.)
Patenkinus ieškinį iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 100 Lt. žyminis mokestis ( b.l. 18), bei išieškomos 81,64 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro 72 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei 9,64 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 80 str., 85 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti pilnai.
Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004-12-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3062-03/2004 pagal V. P. ir S. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą šalių nepilnametės dukros K. P., gimusios 1995-10-16, gyvenamąją vietą ir išlaikymo mokėjimą.
Nepilnametės K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jos tėvu V. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš S. P., a.k (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai K. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-04-05) iki K. P. pilnametystės. Priteistą išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovą V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros K. P. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju.
Priteisti iš atsakovės S. P. 100 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. P. ir 81,64 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.