Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovo S. V. A. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-9-743/2016 pagal ieškovo S. V. A. ieškinį atsakovams I. O. I., R. B., I. V., R. J. A., trečiajam asmeniui Lazdijų rajono 1-ojo notaro biuro notarei S. V. dėl palikimo atsisakymo nuginčijimo ir palikimo priėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti 2016 m. vasario 1 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas naikintinas, kadangi teismas neįvertino palikėjo valios, įpėdinių elgesio siekiant, kad ieškovas nesužinotų apie testamentą, turėjusių esminės reikšmės teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui. Skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai apelianto 1997 04 24 pareiškimą, surašytą pasibaigus šešių mėnesių terminui palikimui priimti ar jo atsisakyti, nelaikė vienašaliu sandoriu, kuriuo išreiškiama valia atsisakyti palikimo 1964 m. CK 591 straipsnio prasme, o jį vertino tik kaip rašytinį įrodymą pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Atsisakymas nuo palikimo pripažįstamas vienašaliu sandoriu, kadangi taip yra išreiškiama asmens valia. Nepagrįsta teismo išvada, kad nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas po tėvo mirties per šešis mėnesius kokiais nors aktyviais veiksmais priėmė palikimą, kadangi teismas netinkamai įvertino šias aplinkybes:

Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad, išduodant paveldėjimo teisės liudijimus, nebuvo pažeistos paveldėjimo santykius reglamentuojančios teisės normos. Testamentas patvirtintas tos pačios notarės, todėl ji, gavusi ieškovo atsisakymą nuo palikimo pagal įstatymą, negalėjo ignoruoti testamento. Joks įpėdinių, įskaitant ir atsakovus, veiksmas priimant palikimą po tėvo mirties iki termino palikimui priimti pabaigos 1996 12 07 nebuvo atliktas, todėl atsakovams atvykus paveldėti turtą praleidus terminą, notarė turėjo išaiškinti įpėdiniams dėl jų teisės kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, o ne išduoti liudijimus. Atsakovai žinojo, kad ieškovas yra įpėdinis pagal testamentą, todėl jie pareiškime notarei ieškovą nurodydami kaip įstatyminį įpėdinį, elgėsi nesąžiningai.Ieškovo pasyvų elgesį sąlygojo nuo jo nuslėptas testamentas, todėl nėra pagrįstos teismo išvados, kad ieškovas, jeigu būtų ketinęs priimti palikimą, turėjo galimybę kreipdamasis į notarę sužinoti apie testamentą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Ieškovas siekia paveldėti jo tėvo A. A., mirusio (duomenys neskelbtini), 1991 10 11 sudarytu testamentu ieškovui paliktą turtą.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė šalių tėvas A. A.. 1990 06 07 testamentu jam priklausantį indėlį paliko I. O. I., o 1991 10 11 testamentu jam priklausantį gyvenamąjį namą, ūkio pastatus ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), paliko ieškovui S. V. A.. Testamentinis įpėdinis palikimo pagal testamentą nepriėmė. Mirusiojo vaikai I. O. I., R. J. A., V. A. notarei 1997 06 25 pateikė pareiškimus apie palikimo priėmimą faktiškai pradėjus turtą valdyti. Kiti mirusiojo vaikai – ieškovas S. V. A. 1997 04 24 pareiškimu, 1997 05 08 pareiškimu R. B. pareiškė palikimo nepriėmę. 1997 08 14 notarė išdavė palikimą priėmusiems įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Ieškovo brolis V. A. mirė (duomenys neskelbtini). Į jo turto dalį paveldėjimo teisės liudijimas 2014 10 07 išduotas jo dukrai atsakovei I. V.. Ieškovas prašė jo 1997 04 24 pareiškimą, 1997 08 14, 2014 10 07 paveldėjimo teisės liudijimus pripažinti negaliojančiais, pripažinti ieškovą priėmusiu palikimą pagal 1991 10 11 testamentą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovas palikimo nepriėmė. Remiantis tuo teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir kitų ieškovo reikalavimų. Ieškovas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad teismas neįvertino palikėjo valios, įpėdinių elgesio siekiant, kad ieškovas nesužinotų apie testamentą, turėjusių esminės reikšmės teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (1964 m. CK 587, 591 straipsniai, 2000 CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio, taikytino nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 str. 3 d.). Byloje nustatyta, kad Druskininkų miesto notaras J. P. patvirtino ieškovo 1997 04 24 pareiškimą, kuriame nurodė, jog, atsisako nuo jam tenkančios pagal įstatymą palikimo dalies mirus jo tėvui, kadangi palikimo nepriėmė ir valdyti nepradėjo, todėl nereiškia jokių pretenzijų (t. 1, b .l .20). Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį apelianto pareiškimą nelaikė vienašaliu sandoriu, kuriame išreiškiama valia atsisakyti palikimo 1964 m. CK 591 straipsnio prasme, o jį vertino tik kaip rašytinį įrodymą pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (1964 m. CK 591 str., CK 5.60 str.). Atsisakymas palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (1964 m. CK 40 str., CK 1.63 str. 1 d.), todėl gali būti pripažįstamas negaliojančiu arba ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindais. Atsisakymas yra besąlygiškas, jo negalima atsisakyti su sąlygomis ar išlygomis, įstatyme nustatyta, kad negalima atsisakyti dalies palikimo, jeigu jau atsisakoma palikimo, tai atsisakoma viso palikimo. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 591 str. 2 d. nustatyta, kad įpėdinis turi teisę per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo, bet taip pat gali nurodyti, kad atsisako palikimo kitų įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą naudai ar valstybės arba atskiros įmonės, įstaigos ir organizacijos naudai. 1964 m. CK 591 str. 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad atsisakymas palikimo, nenurodant, kieno naudai įpėdinis jo atsisako, turi tokius pačius padarinius kaip ir palikimo nepriėmimas, pareiškimas dėl palikimo atsisakymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui. Ieškovo pareiškimas buvo surašytas ir patvirtintas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po jo tėvo mirties. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, pasibaigus palikimo priėmimo terminui, įpėdinio atsisakymas palikimo jokios teisinės reikšmės neturi, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. A. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-523/2007, ir kt.).

Vertinant ieškovo skundo argumentus dėl teismo netinkamo aplinkybių, susijusių su ieškovo veiksmais dėl tėvo palikimo priėmimo ištyrimu ir įvertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek 1964 m. CK 588 straipsniu, tiek CK 5.57 straipsniu įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Tokiu atveju įpėdinis turi įrodyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminui priimti palikimą pratęsti, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009). Pažymėtina, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis) tuo atveju, jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nereiškė reikalavimo pratęsti terminą palikimui po tėvo mirties priimti. Ieškovas ginčijo paveldėjimo teisės liudijimus ir reiškė reikalavimą pripažinti jį priėmusiu palikimą pagal 1991 10 11 testamentą, pirmiausia prašydamas pripažinti negaliojančiu jo pasirašytą 1997 04 27 pareiškimą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad ieškovas 1997 04 27 pareiškimu išreiškė valią nepriimti palikimo ir, kad notarė, įformindama paveldėjimo procedūras, jų nepažeidė, atmetė kaip nepagrįstus reikalavimus dėl liudijimų pripažinimo negaliojančiais. Tačiau byloje esant padarytai ir apeliaciniame skunde nepaneigtai išvadai, kad ieškovo atsisakymas nuo palikimo, įformintas 1997 04 27 pareiškimu, jokios teisinės reikšmės neturi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla išnagrinėta nesilaikant kasacinio teismo praktikoje nurodyto tokių ginčų nagrinėjimo eiliškumo, o tai lėmė teisiškai reikšmingų teisingam ginčo išsprendimui aplinkybių neištyrimą ir neįvertinimą. Ieškovas, siekdamas paveldėti jam testamentu paliktą turtą, reiškia ieškinio reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais. Todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagal faktinį ieškinio pagrindą turėjo išsiaiškinti, ar šioje byloje pareikšti visi reikalavimai ieškovo norimam rezultatui pasiekti, bei, galimai taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ieškovui turėjo būti pasiūlyta sutikslinti ieškinio reikalavimus ir pirmiausia nagrinėti, ar yra pagrindas ieškovui pratęsti terminą palikimui priimti, t. y. atlikti faktinių termino palikimui priimti praleidimo priežasčių ištyrimą ir įvertinimą, nes, tik patenkinus reikalavimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, yra teisinis pagrindas spręsti dėl kitų reikalavimų pagrįstumo (CK 5.57 str. 1 d., CK 5.8 str. ). Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių ginčą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Atsižvelgiant į byloje būtinų nustatyti, ištirti ir įvertinti faktinių aplinkybių pobūdį ir mastą, spręstina, kad liko neatskleista bylos esmė. Kadangi pagal byloje pareikštus reikalavimus ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi pasiūlyti ieškovui sutikslinti ieškinio reikalavimus, o spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi nustatyti, ar egzistavo ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; konstatavęs, kad tokios aplinkybės buvo, turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.

Teisėjų kolegija, nusprendusi bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nevertina kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrįstumo ir nesvarsto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.