- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- e2-2235-937/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34455-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Ieškovas
- „PlusPlus Capital“ AS
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.16.10Lizingas
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas „PlusPlus Capital“ AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. G. 3 082,11 Eur skolą, 1 759,08 Eur palūkanų, 277,39 Eur delspinigių, 42 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo nesumokėtos finansavimo sumos (3 082,11 Eur), nuo 2018-10-30 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ ir atsakovas sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemonę O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas priėmė transporto priemonę iš UAB „mogo LT“ ir ją valdė ir ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas UAB „mogo LT. Vadovaujantis sutarties 14.3 punktu, 2017-06-21 dėl esminių sutarties pažeidimų (atsakovas nemokėjo įmokų sutartyje numatyta tvarka) sutartis buvo nutraukta. Transporto priemonė buvo grąžinta teisėtam automobilio savininkui – UAB „mogo LT“. Apie sutarties nutraukimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu, kuris jam buvo siunčiamas paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Sutarties nutraukimo dieną atsakovo bendra įsiskolinimo suma pagal sutartį sudarė 3 404,58 Eur. UAB „mogo LT“ 2017-09-07 pardavė transporto priemonę už 650 Eur ir šia suma sumažino atsakovo įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dieną sudarė 3 732,11 Eur, t. y. iš viso atsakovas liko skolingas 3 082,11 Eur. 2017-02-28 reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujajam kreditoriui Risk Managament Services OU. 2017-03-01 reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius Risk Management Services OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. Faktinė reikalavimo perleidimo data yra 2017-10-05. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas registruotu laišku. Sutarties 7.1 punktas numato, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas, t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte numatyta, jog atsakovas įsipareigojo mokėti 42 procentų metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (3 082,11 Eur) nuo 2017-06-21 (sutarties nutraukimo data) iki visiško įsiskolinimo grąžinimo dienos. Teigia, kad 2018-10-30 mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos sudaro 1 759,08 Eur (3 082,11 Eur x 42 proc. x 496 dienos / 365 (nuo 2017-06-21 iki 2018-10-30)). Pelno palūkanos mokamos iki įsiskolinimo suma bus grąžinta. Ieškovui nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys prievolę, dėl šios priežasties nėra galimybės tiksliai paskaičiuoti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydžio. Sutarties 13.2 numatyta, jog lizingo gavėjui laiku nesumokėjus sutartyje numatytų mokėjimų lizingo gavėjas privalo mokėti 0,05 procento dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Delspinigiai 2018-10-30 dienai sudaro 277,39 Eur (3 082,11 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų) (e. b. l. 1-8, 39-46).
Po ieškinio priėmimo 2019-02-01 ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
2019-02-11 teisme gautas ieškovo prašymas dėl trūkumų šalinimo. Ieškovas papildomai nurodė, jog suma, gauta pardavus transporto priemonę O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 650 Eur buvo skirstoma taip: 241,35 Eur UAB ,,mogo LT“ papildomoms išlaidoms (likutis), 8,20 Eur išieškojimo išlaidoms, 255,06 Eur nesumokėta palūkanų dalis nutraukimo dienai, 3,09 Eur papildomoms 0,05 proc. palūkanoms už vėlavimą (sutarties 13.2 p.), 87,98 Eur netesyboms (5 proc., sutarties 13.5 p.), 54,32 Eur dalis nesumokėto finansavimo (skolos).
Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies tvarka. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas (e. b. l. 1-8).
Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „mogo LT“ su atsakovu 2016-03-13 sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu bei išpirkti automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas priėmė automobilį iš UAB „mogo LT“ ir jį valdė bei juo naudojosi lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas UAB „mogo LT“ (e. b. l. 18-21, 22-32, 33-35, 36, 54-57, 58-67, 68, 69-71, 72).
Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXX skyriaus Lizingas (finansinė nuoma) normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnis numato, jog tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, UAB „mogo LT“ 2017-06-21 lizingo sutartį nutraukė (e. b. l. 38, 76). Nutraukus sutartį, automobilis O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas UAB „mogo LT“ (e. b. l. 16, 75).
Pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2017-02-28 skolų perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU (e. b. l. 10, 48). 2017-03-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01 kreditorius Risk Management Services OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS (e. b. l. 9, 47).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Ieškovas 2017-10-23 pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą perleidimą bei paragino sumokėti įsiskolinimą ieškovui (CK 6.109 straipsnio 1 dalis) (e. b. l. 11, 74).
Atsakovo įsiskolinimo suma po sutarties nutraukimo buvo 3 404,58 Eur, kurią sudarė 3 136,43 Eur nesumokėta finansavimo dalis, 255,06 Eur nesumokėta palūkanų dalis, 3,09 Eur palūkanos bei 10 Eur išieškojimo išlaidos, o skolos likutis po transporto priemonės pardavimo liko 3 082,11 Eur (e. b. l. 16, 38, 75, 76). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 3 082,11 Eur skola.
Ieškovas taip pat prašo priteisti 1 759,08 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (3 082,11 Eur) nuo 2017-06-21 iki 2018-10-30 (ieškinio surašymo dienos). Ieškovas nurodo, jog lizingo sutartis buvo nutraukta 2017-06-21 (e. b. l. 38, 76). CK 6.221 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą (e. b. l. 25, 61). Todėl laikytina, kad šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, kurių paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. Kaip matyti iš lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 3.2 punkto, lizingo termino pabaiga nustatyta dviem terminais, t. y. 2018-06-12 arba 2022-03-12. Antrasis (pavyzdinis) lizingo terminas yra taikomas tokiu atveju, jei lizingo gavėjas, pasibaigus grafiko pagrindinėje dalyje nustatytam lizingo terminui toliau naudojasi finansavimu sutarties bendrųjų nuostatų 12 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pagrindinis grafikas yra laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2018-06-12, o pavyzdinė dalis yra nuo 2018-07-12 iki 2022-03-12 (e. b. l. 18-21, 54-57). Pagal pagrindinių nuostatų ypatingųjų sąlygų 16.2 punktą šalys susitarė, kad UAB ,,mogo LT“ sutarties bendrųjų nuostatų 12 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka garantuoja lizingo gavėjui, jog, pasibaigus grafiko pagrindinėje dalyje nustatytam lizingo terminui ir įvykdžius visus įsipareigojimus pagal sutartį, lizingo gavėjas galės toliau naudotis finansavimu ne mažiau palankesnėmis sąlygomis, nei nurodytos grafiko pavyzdinėje dalyje. Lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 1 punkte įtvirtinta grafiko sąvoka – tai pagrindinėse nuostatose nurodytas transporto priemonės lizingo (išperkamosios nuomos) ir lizingo (išperkamosios nuomos) įmokų grafikas. Grafiką sudaro dvi dalys. Pagrindinėje dalyje nurodomos lizingo gavėjo pagal šią sutartį mokėtinos lizingo (išperkamosios nuomos) įmokos. Pavyzdinėje dalyje pateikiamos informacinio pobūdžio (UAB ,,mogo LT“ neprivalomos) sąlygos, kuriomis lizingo gavėjas, atitinkantis mokumo reikalavimus, galės toliau naudotis finansavimu sutartyje nustatytais atvejais (lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 1 punktas, e. b. l. 22-32, 58-67). Kadangi šalys susitarė, kad pavyzdinė grafiko dalis įsigalios tik tuo atveju, jeigu lizingo gavėjas atitiks du kriterijus, t. y. jeigu grafiko pagrindinę dalį įvykdys tinkamai ir, jeigu lizingo gavėjas atitiks mokumo reikalavimą, teismas daro išvadą, jog atsakovui šis pavyzdinis terminas nėra taikomas, kadangi ieškovas, teikdamas ieškinį nurodė, jog sutartis yra nutraukta dėl esminių sąlygų pažeidimo (atsakovui nemokant įmokų). Laikytina, kad lizingo gavėjas nėra tinkamai įvykdęs pagrindinėje dalyje numatytų sąlygų. Todėl, įvertinus tai, kad lizingo davėjas 2017-06-21 dėl esminių sutarties pažeidimų nutraukė lizingo sutartį su lizingo gavėju, teismas sprendžia, jog atsakovas nėra nei tinkamai įvykdęs sutarties sąlygas, nei atitinka mokumo kriterijus, dėl ko nėra pagrindo taikyti pavyzdinės dalies mokėjimo termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, laikytina, kad šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų iki pagrindinės dalies grafike nurodytos dienos pabaigos, t. y. 2018-06-12, todėl prašymas priteisti 1 759,08 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017-06-21 iki 2018-10-30 yra tenkintinas iš dalies ir priteistinos ieškovui iš atsakovo 1 294,49 Eur (3 082,11 Eur x 42 proc. x 365 d. (laikotarpiu nuo 2017-06-21 iki 2018-06-12) / 365 d.) dydžio palūkanos (CK 6.872 straipsnis).
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Atsakovas lizingo sutarties 13.2 punktu įsipareigojo už skolos grąžinimo termino praleidimo dieną mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius (e. b. l. 22-32, 58-67). Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo priskaičiuotus 277,39 Eur delspinigius už skolos grąžinimo termino praleidimą (už 180 dienų) yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 42 procentų mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas už 3 082,11 Eur (nesumokėta finansavimo suma) nuo 2018-10-30 (pradinio ieškinio surašymo dienos) iki teismo sprendimo įvykdymo (e. b. l. 1-8, 39-46). Kaip minėta, šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą (e. b. l. 22-32, 58-67). Minėta, jog lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 3.2 punkte nustatyta lizingo termino pabaiga nurodyta dviem terminais, t. y. 2018-06-12 ir 2022-03-12 (e. b. l. 18-21, 54-57). Įvertinus, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl palūkanų mokėjimo po sutarties nutraukimo ir lizingo termino pasibaigimo, o lizingo termino pabaiga yra 2018-06-12, todėl netenkintinas ieškovo reikalavimas skaičiuoti palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog šis ieškovo prašymas netenkintinas, kadangi sutartimi nustatytas terminas yra pasibaigęs.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 653,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-11-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 90,92 proc. (4 653,99 Eur x 100 proc. / 5 118,58 Eur) ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 104,56 Eur (115 Eur x 90,92 proc. / 100 proc.) žyminio mokesčio (e. b. l. 14-15).
Byloje patirta 7,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis, tenkanti atsakovui (6,51 Eur), viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis, tenkanti atsakovui, priteistina iš atsakovo valstybei, o ieškovui tenkanti išlaidų dalis (0,65 Eur) iš ieškovo nepriteisiama ir yra dengiama iš valstybės biudžeto (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, 3 082,11 Eur (tris tūkstančius aštuoniasdešimt du eurus 11 ct) skolą, 1 294,49 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 49 ct) palūkanų, 277,39 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 39 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 653,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 104,56 Eur (vieną šimtą keturis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) Likusius ieškovo reikalavimus atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo iš atsakovo A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) 6,51 Eur (šešis eurus 51 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Išaiškinti atsakovui, kad sumos, priteistos valstybei, turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.