Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-16 · Administracinė byla Nr. P-662-8-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-16
Bylos Nr.
P-662-8-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Anatolijus Baranovas
Atsakovas
Žurnalistų
Trečiasis asmuo
UAB „Šiaulių naujienos“, A. V.
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P662–8/2010 Procesinio sprendimo kategorija 80.11; 80.13
(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-486/2009 pagal pareiškėjo laikraščio „Šiauliai plius“ redakcijos skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Šiaulių naujienos“ ir A. V.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Pareiškėjas laikraščio „Šiauliai plius“ redakcija skundu (b. l. 3-5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. SN-103 (toliau - ir Sprendimas) ir administracinę bylą nutraukti.

Paaiškino, kad Sprendimu atsakovas įspėjo laikraščio „Šiauliai plius“ redakciją dėl Visuomenės informavimo įstatymo (toliau - ir Įstatymas) nuostatų pažeidimų, padarytų paskelbiant publikaciją „Reketininkai ramybės neparduoda“; pareikalavo sudaryti galimybę UAB „Šiaulių naujienos“ ir A. V. atsakyti bei paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią, garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančią informaciją; įvertino, jog teiginys „Reketininkai ramybės neparduoda“ suponuoja išvadą, kad reketininkais laikomi publikacijoje kritikuojami UAB „Šiaulių naujienos“ ir A. V.. Nurodė, kad atsakovas netinkamai taikė ir aiškino Įstatymą, nesirėmė Įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi. Vadovaudamasis Įstatymo 2 straipsnio 62 punktu, 2 straipsnio 9 dalimi, priėjo prie išvados, kad įspėtas gali būti fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos agentūra, redakcija ar kitas asmuo, rengiantis viešąją informaciją. Viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais gali būti tik Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai. Konstatavo, kad laikraščio „Šiauliai plius“ redakcija nėra ir negali būti pripažinta viešosios informacijos rengėju. Kadangi atsakovas įspėjo laikraščio „Šiauliai plius“ redakciją, priėjo prie išvados, kad redakcija yra įspėta neteisėtai ir nepagrįstai, nes laikraščio „Šiauliai plius“ redakcija nėra ir negali būti šio įspėjimo subjektu. Nei laikraštis „Šiauliai plius“, nei jo redakcija nėra juridiniai asmenys, jie nėra įregistruoti kaip savarankiški asmenys ir joks Lietuvos Respublikos teisės aktas to nereikalauja. Pareiškėjo manymu, redakcija galėjo būti įspėta tik tuo atveju, jei ji būtų registruota kaip juridinis asmuo. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 4, 38 dalimis, 51 straipsnio 2 dalies 1 punktu, fizinis asmuo – redaktorius, negali būti tapatinamas su redakcija kaip atskira įstaiga ar jos padaliniu, kuriame grupė žmonių redaguoja leidinį. Atsakovas galėjo ir turėjo priimti sprendimą tik dėl viešosios informacijos rengėjo VšĮ „Šiauliai plius“, bet negalėjo įspėti laikraščio „Šiauliai plius“ redakcijos. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas savo iniciatyva persiuntė UAB „Šiaulių naujienos“ ir A. V. skundą Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai (toliau – ir Komisija), kuri konstatavo, kad publikacija „Reketininkai ramybės neparduoda“ vertintina kaip žurnalisto nuomonė, todėl negalima teigti, jog buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas (toliau – ir Kodeksas).

Atsiliepimas

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepimu į skundą (b. l. 31-34) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog 2007 m. rugsėjo 3 d. gavo UAB „Šiaulių naujienos“ ir A. V. skundą dėl publikacijoje „Reketininkai ramybės neparduoda“ paskelbtos informacijos. Išnagrinėjęs gautą skundą, priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, kad viešosios informacijos rengėjas - laikraščio „Šiauliai plius“ redakcija - nevykdė atitinkamų teisės aktų jam numatytų pareigų ir tuo padarė pažeidimą. Atsakovo manymu, priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes jame aiškiai konstatuota, kas padarė visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, laikraščio „Šiauliai plius“ redakcija pagrįstai įvertinta kaip viešosios informacijos rengėja. Pažymėjo, kad pareiškėjas neteisingai ir nesistemiškai aiškina Įstatymo 2 straipsnio 63 dalyje įtvirtintą viešosios informacijos rengėjo sąvoką. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas, atsižvelgdamas į UAB „Šiaulių naujienos“ ir A. V. skunde formuluojamą prašymą bei Komisijos kompetenciją, perdavė gautą skundą dalyje dėl galimų Kodekso pažeidimų nagrinėti Komisijai. Komisijos sprendimai atsakovui prejudicinės galios neturi, todėl atsakovas savarankiškai nagrinėjo gautus skundus ir priėmė dėl jų atitinkamus sprendimus, o aplinkybė, kad Komisija Kodekso pažeidimų nenustatė, atsakovo manymu, nereiškia, jog jo priimtas Sprendimas yra nepagrįstas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. SN-103 ir perdavė UAB „Šiaulių naujienos“ ir A. V. skundą nagrinėti iš naujo. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, išanalizavęs Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies, 49 straipsnio 11 dalies, 50 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 62, 63 dalių, 22 straipsnio 2 ir 7 dalių nuostatas, padarė išvadą, kad Žurnalistų etikos inspektorius gali taikyti poveikio priemones tik viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų atžvilgiu, kuriais gali būti juridiniai asmenys, įstatyme nėra numatyti atitinkami atsakovo įgaliojimai rengėjų ar skleidėjų dalyvių, paskirtų atsakingų asmenų (kaip šiuo atveju vyriausiojo redaktoriaus), ar kitų visuomenės informavimo įstatyme nurodytų subjektų atžvilgiu. Nei laikraščio redakcija, nei laikraščio vyr. redaktorė J. S. nėra nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys - viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai Visuomenės informavimo įstatymo prasme. Teismas pažymėjo, kad analogiškai teisės normas aiškina Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2007 m. gruodžio 3 d. nutartyje Nr. A18-836/2007. Priėjo prie išvados, kad šiuo atveju pareiškėjas - laikraščio „Šiauliai plius“ redakcijos vardu vyr. redaktorė J. S., nėra tinkamas subjektas, kuriam taikytinos Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos poveikio priemonės. Dėl atsakovo sprendimo pagrįstumo teismas nurodė, kad Komisijos sprendimai ir pozicija tokio pobūdžio administraciniams ginčams prejudicinės galios neturi, Komisija žurnalistų ir leidėjų veiksmus vertina tik Kodekso ribose. Šiuo atveju atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kurio sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo klausimas vertintinas visoje viešojo administravimo norminės bazės kontekste. Dėl administracinės bylos nutraukimo teismas nurodė, kad pareiškėjas nenurodė nei vieno teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis administracinė byla galėtų būti nutraukta (ABTĮ 101 str.). Dėl atstovavimo išlaidų teismas nurodė, kad iš dalies patenkinus skundą, galėtų būti iš dalies tenkinamas trečiųjų suinteresuotų asmenų reikalavimas priteisti jų turėtas atstovavimo išlaidas (ABTĮ 44 str., 45 str.), tačiau išlaidų dydis nepagrįstas jokiais finansiniais dokumentais, kurių pagrindu jos galėtų būti priteistos, todėl šį trečiųjų suinteresuotų asmenų reikalavimą teismas atmetė.

III.

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius apeliaciniu skundu (b. l. 78-81) prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad pareiškėjo, kaip ginčo šalies ir administracinės bylos proceso šalies (ABTĮ 48 str. 1 ir 2 d.), požymis yra materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. pareiškėjas turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės saugomą teisę ar interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartis Nr. A3-170/2004). Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008).

Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi pareiškėjas, kuriam skundžiamu sprendimu nebuvo taikyta jokių poveikio priemonių. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad jis yra priimtas ne pareiškėjo, o viešosios informacijos rengėjo atžvilgiu. Nurodė, kad Sprendime pareiškėjo atžvilgiu nėra numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar kitokių paliepimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Priėjo prie išvados, kad Sprendimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė. Atsakovo manymu, pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2-5 punktuose nurodytų subjektų ratą, galinčių teismine tvarka ginti kitų asmenų teises ir interesus. Konstatavo, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės panaikinti Sprendimą ir nelaikytinas tinkamu pareiškėju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis Nr. A39-308/2008).

Nurodė, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Atsakovo manymu, tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A11-443/2005).

Nurodė, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl savo tikrai ar tariamai pažeistų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų gynybos, turi įrodyti, jog jo subjektinės teisės ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti byloje skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kaip ir kokios jo teisės pažeistos.

Paaiškino, kad viešoji įstaiga „Šiauliai plius“ yra laikraščio „Šiauliai plius“ leidėja ir viešosios informacijos rengėja. Šios įstaigos įstatų 6.1 punkte yra numatyta, kad įstaigos vienasmenis valdymo organas yra įstaigos vadovas - direktorius. Pagal šios įstaigos įstatų 6.2.1 punkto nuostatas, direktorius, vadovaudamasis įstatymais, įstaigos įstatais, atstovauja teisme, valstybės valdžios ir valdymo institucijose, santykiuose su kitais asmenimis. Priėjo prie išvados, kad teismine tvarka ginčyti Sprendimą ir atstovauti viešosios informacijos rengėją teisme gali viešosios įstaigos „Šiauliai plius“ direktorius.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimą paliko nepakeistą ir apeliacinį skundą atmetė.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė Įstatymo 50 straipsnio 2 dalį, 2 straipsnio 62 dalį ir pažymėjo, kad redakcija galėtų būti viešosios informacijos rengėju bei Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus, kartu su viešosios informacijos skleidėju, įspėjama pagal Įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tačiau tik tokiu atveju, kai įstatymų nustatyta tvarka įregistruota kaip juridinis asmuo (Įstatymo 22 str. 2 d.). Pažymėjo, kad administracinėje byloje duomenų apie laikraščio „Šiauliai plius“ redakcijos įregistravimą juridiniu asmeniu nėra, todėl konstatavo, kad tokiu atveju redakcijos interesus turėtų atstovauti viešosios informacijos skleidėjo - laikraščio “Šiauliai plius” valdytojas, kaip juridinis asmuo, arba jo įgaliotas asmuo (Įstatymo 2 str. 63 d.). Nustatė, kad į teismą kreipėsi laikraščio redakcijos, kaip visuomenės informavimo priemonės valdytojo atitinkamo struktūrinio elemento, vyr. redaktorė J. S., nesanti visuomenės informavimo priemonės valdytojo vadovė bei neturinti įgalinimų atstovauti paminėto skleidėjo interesus teisme. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatavo, jog skundas paduotas neįgalinto vesti bylą asmens ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 3 punktą turėtų būti paliktinas nenagrinėtu.

Nurodė, kad palikus skundą nenagrinėtu, liktų galioti Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas, kuris realiai negalėtų būti įvykdytas, nes reikalauti atlikti tam tikrus veiksmus galima tik iš asmens, kuris iš tikro atsakingas pagal teisės aktus (Įstatymo 2 str. 62, 63 d., 22 str. 2 d.). Nustatė, kad Žurnalistų etikos inspektorius įspėjo kaip viešosios informacijos rengėją laikraščio “Šiauliai plius” redakciją, kuri pagal Įstatymą, atsižvelgiant į konstatuotas byloje faktines aplinkybes, negali būti pripažinta viešosios informacijos rengėju. Priėjo prie išvados, kad Įstatymo nuostatos pritaikytos netinkamam subjektui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pabrėžė, kad UAB „Šiaulių naujienos“ bei A. V. skundas nagrinėtini iš naujo tam, kad prireikus atitinkamo pobūdžio valiniai patvarkymai būtų nukreipti į asmenį, galintį juos įgyvendinti, o esant būtinybei galintį ir atsakyti už patvarkymų neįvykdymą.

Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį Nr. A18-836/2007, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas - laikraščio „Šiauliai plius“ redakcijos vardu vyr. redaktorė J. S., nėra tinkamas subjektas, nes nei laikraščio redakcija, nei laikraščio vyr. redaktorė J. S. nėra nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys – viešosios informacijos rengėjai ar platintojai.

V.

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą.

Atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog skundas paduotas neįgalinto vesti bylą asmens, turėjo pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 5 punktą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti ar skundą palikti nenagrinėtą, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Mano, kad tuo apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą, kadangi joks teisės aktas nesuteikia teismui teisės nagrinėti neįgalintų vesti bylas asmenų skundų ir tenkinti jų reikalavimų.

Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. A143-1752/2008 ir konstatuoja, kad būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar interesų pažeidimo faktas. Pabrėžia, kad pareiškėjas nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kaip ir kokios jo teisės pažeistos. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. A3-170/2004, 2008 m. gegužės 14 d. nutartį Nr. AS442-303/2008 ir pažymi, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį Nr. AS143-160/2009, kurioje konstatuota, kad „reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, kuomet priimamas sprendimas dėl bylos esmės“, ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs reikalavimo teisės neturinčio pareiškėjo reikalavimą, nukrypo nuo suformuotos praktikos. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. liepos 3 d. konsultaciją Nr. 93 ir prieina prie išvados, kad reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas skundą pripažinti nepagrįstu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

VI.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A556-486/2009 teismui pateikė 2009 m. liepos 8 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartį Nr. A556-486/2009 priėmė 2009 m. balandžio 16 d. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nebuvo praleistas.

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas, esant šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Žurnalistų etikos inspektorius mano, jog šiuo atveju procesas atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, skelbiančiu, jog procesas gali būti atnaujintas, kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Taip pat atsakovas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Abstraktus prašymas formuoti neydingą praktiką, nepagrįstas jokiais įrodymais ar teisiniais argumentais, nėra pakankamas, kad juo remiantis būtų galima atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje byloje. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galimai skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

Žurnalistų etikos inspektorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog skundas paduotas neįgalinto vesti bylą asmens, vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turėjo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti arba skundą palikti nenagrinėtą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš dalies, Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas panaikintas ir skundas perduotas nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija paliko nepakeistą, tuo, atsakovo nuomone, padarydama esminį materialinės teisės normų pažeidimą ir formuodama teismų praktiką klaidinga linkme.

Prašyme atnaujinti procesą plačiai komentuojama, kad į administracinį teismą turi teisę kreiptis tik suinteresuotas asmuo, nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, kuriose konstatuota ši taisyklė, atkreiptas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 2 išspausdintą 2001 m. liepos 3 d. konsultaciją Nr. 93, kurioje akcentuojama, jog reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartyje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, visa tai yra taip pat konstatuota. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažino, kad į teismą kreipėsi J. S., nesanti visuomenės informavimo priemonės valdytojo vadovė, neturinti įgalinimų jį atstovauti teisme, ir nurodė, kad skundas yra paduotas neįgalinto vesti bylą asmens, todėl turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Taip pat nutartyje pažymėta, kodėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nusprendė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Žurnalistų etikos inspektoriaus nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartyje Nr. AS442-303/2008, skirtingai nei nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nes skundžiamas raštas nepripažintas teisės aktu (ABTĮ 15 str. 1 d.). Atsakovo minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartyje Nr. AS143-160/2009 panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą, ir patikslinto skundo priėmimo klausimas perduotas šiam teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys nepatvirtina, jog teismo nutartimi, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos, taip pat neįrodo, jog tokia nutartimi teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Priešingai, atsakovo minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartyje Nr. A3-170/2004, kurioje taip pat buvo konstatuotas pareiškėjo materialinis teisinis nesuinteresuotumas teismo procese, tokio pareiškėjo skundas nebuvo atmestas kaip nepagrįstas ar paliktas nenagrinėtu. Šioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad padarytas procesinis pažeidimas yra neesminis ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas prašyme nepagrindė proceso atnaujinimo pagrindo, įtvirtinto ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte.

Teisėjų kolegija pažymi, jog materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę. Tokios teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui, taikytinos sankcijos. Atsakovas bylos atnaujinimo pagrindu nurodo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, tačiau nagrinėjamu atveju tvirtina galimai padarytą esminį ne materialinės, o procesinės teisės normų pažeidimą (nurodytas ABTĮ 140 straipsnio netinkamas taikymas). Todėl proceso atnaujinimo klausimas, nesant tokio pagrindo įtvirtinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje, nesprendžiamas.

Taip pat pažymėtina, kad tai, jog vienas ar keletas administracinės bylos proceso dalyvių nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir tebesilaiko tos pačios pozicijos kaip ir bylos nagrinėjimo metu, dar nėra savarankiškas pagrindas proceso atnaujinimui. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai ir prašymo atnaujinti procesą argumentai nėra pasikeitę iš esmės. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą atsižvelgė, ir į šiuos argumentus. Tai tik patvirtina, jog iš esmės siekiama pakartotinio, įstatymais nenumatyto, bylos peržiūrėjimo, siekiant nepalankaus sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, dėl anksčiau išdėstytų priežasčių konstatuoja, kad akivaizdžių įrodymų, jog buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant ar nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos, atsakovas teismui nepateikė. Todėl pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindu, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-486/2009 pagal pareiškėjo laikraščio „Šiauliai plius“ redakcijos skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Šiaulių naujienos“ ir A. V. dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasAnatolijus BaranovasVaida Urmonaitė-Maculevičienė