- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-03
- Bylos Nr.
- 2VP-3568-512/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01202-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- D. Š., N. Š.
- Atsakovas
- A. Y.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui D. Š. (D. Š.), atsakovei A. Y., išvadą teiskiančios institucijos atstovei A. Š., vertėjai S. A., viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovų D. Š. ir N. Š. ieškinį atsakovei A. Y. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės A. Y. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt., išvadą teikianti institucija byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, spręsdamas klausimą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, byla nutraukta.
Šalies argumentai
D. Š. kreipėsi į teismą prašydamas išduoti vykdomąjį raštą, nurodė, kad A. Y. nevykdo teismo procesinio sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Taip pat prašo išaiškinti dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo jo bendravimo su sūnumi metu. Nurodė, kad atsakovės motina Ž. Z. nuolat trukdo jam ir sūnui spręsti kuo užsiimti jų bendravimo metu, jie neturi galimybės savarankiškai išsirinkti bendravimo ir laiko praleidimo vietų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad A. Y. buvo išvykusi į Jungtinę Karalystę, todėl nustatyto jo ir sūnaus I. Š. bendravimo laiko metu, vaiką lydėjo jo senelė Ž. Z., kuri reiškė nepasitenkinimą jų noru savo nuožiūra leisti laisvalaikį – eiti plaukioti baseine, važinėtis dviračiais ir pan., trukdė vaikui savarankiškai priimti sprendimus dėl laiko praleidimo būdo ir vietos. Be to, vieną kartą jam nebuvo sudaryta galimybė susitikti su vaiku nustatytu laiku.
Šalies argumentai
A. Y. paaiškino, kad vieną kartą pats sūnus nenorėjo susitikti su tėvu, nes norėjo vykti pas jos dabartinio sutuoktinio tėvus į Plungę. Tačiau šis tėvo ir sūnaus bendravimo laikas buvo kompensuotas kitu laiku. Jos motina Ž. Z. išvyko gyventi į Lenkiją, jokių kliūčių tėvui bendrauti su sūnumi jų pasirinktu laiko praleidimo būdu, nėra. Mano, kad artimiausiu metu jie galės bendrauti ir nedalyvaujant jai ar kitam jos atstovui.
Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės nuomone, šalys turi laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, kiti asmenys, kai pati A. Y. negali būti kartu tėvo ir sūnaus bendravimo metu, turi būti tik pašaliniai (neutralūs) stebėtojai ir nesikišti į bendravimą, jei tai akivaizdžiai nekenkia vaiko interesams. Taip pat nurodė, kad vaikui I. Š. jo motina ar kiti su vaiku bendraujantys asmenys, galimai stengiasi suformuoti neigiamą tėvo D. Š. įvaizdį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimai tenkintini iš dalies.
CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.985 straipsnis).
Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad teismo patvirtinta sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).
Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
Teismas pažymi, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos.
Pareiškėjas prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl tarp šalių patvirtintos taikos sutarties 5 p., kuriuo buvo nustatyta, kad ieškovas (D. Š.) bendrauja su nepilnamečiu vaiku I. Š. kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį ir penktadienį – nuo 17 iki 20 val. ir paskutinį šeštadienį-sekmadienį – nuo 11 iki 18 val., vaiką lydint atsakovei (A. Y.) ir (arba) kitiems asmenims iš atsakovės pusės.
Nustatyta, kad ši taikos sutarties sąlyga nuo 2016-07-01 iš esmės buvo vykdoma. Tik vieną kartą tėvas nesusitiko su sūnumi, nes vaikas to nepageidavo. Įrodymų, kad vaiko motina A. Y. nevykdytų šios taikos sutarties sąlygų, nėra. Pažymėtina, kad pareiškėjas D. Š. nenurodė, kad jam nebūtų sudarytos sąlygos bendrauti su sūnumi sekančios savaitės paskutinį savaitgalį, kaip tai numatyta patvirtintos taikos sutarties 6 p.. Priešingai, šalys patvirtino, kad pasimatymų laikas buvo kompensuotas vėlesnių bendravimų metu.
Esant tokioms aplinkybėms, šiuo metu nėra pagrindų konstatuoti, kad nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, todėl išduoti vykdomojo rašto ar pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nėra pagrindo.
Išaiškinant taikos sutarties vykdymo sąlygą kai tėvas su sūnumi bendrauja dalyvaujant ne vaiko motinai, o jos atstovui (kelis kartus tai buvo A. Y. mama Ž. Z.) pažymėtina, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų (šiuo atveju jo atstovai) nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais.
Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus.
Šios nuostatos reiškia, kad laikantis nustatytos bendravimo tvarkos pagal šioje byloje teismo patvirtintą taikos sutartį, vaiką lydintis asmuo privalo likti nešališkas stebėtojas ir nesikišti į asmeninę tėvo ir sūnaus teisę bendrauti tokiais būdais ir formomis, kokius jie pasirinks, jeigu tai akivaizdžiai nekenkia vaiko teisėms ir interesams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291, 646 straipsniais, teismas
nutaria:
prašymą tenkinti iš dalies.
Išaiškinti, kad tėvo D. Š. ir sūnaus I. Š. bendravimo metu kiti asmenys privalo likti nešališkais stebėtojais ir nesikišti į asmeninę tėvo ir sūnaus teisę bendrauti tokiais būdais ir formomis, kokius jie pasirinks, jeigu tai akivaizdžiai nekenkia vaiko teisėms ir interesams.
Prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.