Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui J. B., nukentėjusiajai O. D., kaltinamajam M. D., kaltinamojo gynėjai advokatei S. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2016 m. rugpjūčio 3 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.; 2017 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., 310 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. D. 2018 m. kovo 27 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,56% promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žiauriai elgdamasis su gyvūnu paėmė už kaklo namuose buvusį šunį vardu (duomenys neskelbtini), delnu trenkė jam į galvos sritį, nuo ko šuo nukrito ant žemės, ir tuo padarė jam galvos srityje tynį, nežymią kaukolės asimetriją, dešinės ir kairės pusės kaukolės kaulų lūžius ir tokiu būdu kankindamas suluošino gyvūną, dėl ko jis žuvo;

be to, 2018 m. kovo 27 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,56% promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, nes 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. buvo nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą kartu gyvenantiems šeimos nariams, motinai O. D. ir seseriai D. D., kėsinosi suduoti kumščiu kartu gyvenančiam šeimos nariui, savo motinai O. D., tačiau pastarajai pasitraukus ir taip išvengus fizinio smurto, žodžiais grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą sakydamas, kad jai padarys taip, kaip šuniui, t. y. ją nužudys.

Motyvuojamoji dalis

M. D. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji O. D. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 31, 32) paaiškino, kad 2018 m. kovo 27 d. buvo namuose. Apie 22.00 val. grįžo neblaivus M. D.. Ji buvo lauke ir pamatė, kad M. D. automobilyje geria alų. Ji sūnui pasakė, kad jis eitų miegoti. Tuomet jis supyko, išlipo iš automobilio ir tiesdamas rankos kumštį norėjo jai suduoti, tačiau ji pasitraukė, ir jam suduoti nepavyko. Tada jis nuėjo į kambarį, kuriame buvo vaikai. Netrukus ji pamatė, kai iš kambario į lauką išbėgo verkdamos dukros D. ir G.. Mergaitės verkdamos pasakė, kad M. D. paėmė jų auginamą šunelį vardu (duomenys neskelbtini) ir trenkė jį į sieną. Tuomet išėjo M. D. rankose laikydamas šunelį, nuėjo iki krūmų, atsisėdo, gėrė alų ir verkė sakydamas, dėl ko jis tą šunį užmušė. Vėliau M. D. grįžo į kambarį, kuriame buvo ji ir vaikai. M. D. padėjo šunį ant sofos. G. D. iškvietė policijos pareigūnus. Kol jie laukė policijos, M. D. buvo piktas, daužė galvą į sieną, šūkavo, sakė, kad jai padarys taip pat, kaip šuniui, sakė, kad ją užmuš. Ji M. D. žodžius vertina kaip realų grasinimą, nes jis yra naudojęs prieš ją fizinį smurtą.

Liudytoja D. D. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 41) paaiškino, kad 2018 m. kovo 27 d. vakare M. D. grįžo į namus automobiliu, buvo neblaivus. M. D. išlipo iš automobilio, nuėjo į virtuvę, kurioje buvo ir ji. Virtuvėje lojo šuo (duomenys neskelbtini). Brolis paėmė abiem rankom šuniui už kaklo, jį pakėlė ir smaugė, tuomet ji išbėgo į kiemą, nes M. D. išsigando. Kai norėjo eiti į kambarį, M. D. išėjo su šuniu į lauką. (duomenys neskelbtini) cypė. Brolis nuėjo nešdamasis šunį už namo, atsisėdo ir verkė, dėl ko verkė, nežino. Paskui atvažiavo policija ir M. D. sulaikė. Paskui šunelį išvežė į veterinariją.

Liudytoja G. D. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 43, 44) paaiškino, kad 2018 m. kovo 27 d. į namus grįžo M. D., buvo neblaivus. Mama nuėjo prie automobilio, kuriuo jie atvažiavo, paprašyti patėvio raktų, kad jis girtas su automobiliu nevažinėtų. Matė, kai M. D. būdamas automobilyje kažką mamai pasakė, tiksliai nežino ką, gal liepė nesikišti. Mama jam nieko neatsakė, tada M. D. išlipo iš automobilio, įbėgo į namus, virtuvėje pradėjo trankyti šaldytuvą į sieną. Tuo metu ji buvo kambaryje, kiti vaikai buvo virtuvėje. Tuomet į virtuvę atėjo šunelis vardu (duomenys neskelbtini). Matė, kai M. D. sugriebė šunelį už kaklo, pakėlė ir rankos kumščiu sudavė vieną kartą jam į galvą. Tada šunelis nukrito ant žemės. Tuomet ji išbėgo į kiemą iškviesti policiją. M. D. pasiėmė šunelį, išėjo į kiemą, nuėjo prie krūmų ir ėmė verkti, kad blogai padarė, kad šuneliui trenkė. Paskui patėvis šunelį paėmė iš M. D., bandė jį atgaivinti, vėliau išvežė į klinikas. (duomenys neskelbtini) buvo sulaužyta kaukolė. Gydimas buvo brangus, sakė daktarai, kad šuo kankinasi, todėl nusprendė jį užmigdyti. Kai M. D. taip nuskriaudė šunelį, ji jautėsi blogai, nes šunelis buvo dovanotas jai. Įvykio metu M. D. jai negrasino. Jis prie automobilio bandė vieną kartą suduoti mamai, bet mama atsitraukė. Taip pat M. D. bandė suduoti mamai ir būnant namuose, jau po to, kai šunelį sužalojo, tačiau mama taip pat išvengė smūgio. Ji negirdėjo, kad M. D. būtų grasinęs mamai.

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 11-14) nustatyta, kad O. D. paaiškino, kad smurtas pasireiškė grasinimais, psichologiniu smurtu, M. D. konflikto metu paėmė šunį ir metė jį į sieną taip jį užmušdamas. Sūnus motinai grasino, kad su ja susidoros kaip ir su šuniu, t. y. užmuš. Moteris įbauginta.

Specialisto išvada (b. l. 25) nustatyta, kad atlikus išsamią gyvūno apžiūrą, išorinių žaizdų, kraujavimo ar žaizdų pastebėta nebuvo, dėl gyvūno kailio nematyti hematomų, todėl nustatyti tikslų gyvūno traumos laiką neįmanoma. Ant gyvūno išorinių žaizdų nepastebėta. Galvos srityje stebimas tynis, nežymi kaukolės asimetrija. Atlikus galvos srities rentgeninį tyrimą, nustatyta dešinės ir kairės pusės kaukolės kaulų lūžiai. Galvos kaulų lūžiai dažniausiai diagnozuojami įvykus bukai traumai, gyvūnui nukritus iš aukščiau, įvykus stipriam smūgiui, suspaudimui ar veikiant kitai mechaninei jėgai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio „Žiaurus elgesys su gyvūnais“ pirmąją dalį tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).

Įvertinus ištirtus įrodymus: M. D. paaiškinimus, kad jis sužalojo gyvūną, grasino mamai nužudyti, nukentėjusiosios O. D. paaiškinimą, kad M. D. paėmė jų auginamą šunelį vardu (duomenys neskelbtini) ir trenkė jį į sieną, M. D. buvo piktas, daužė galvą į sieną, šūkavo, sakė, kad jai padarys taip pat, kaip šuniui, sakė, kad ją užmuš. Ji M. D. žodžius vertina kaip realų grasinimą, nes jis yra naudojęs prieš ją fizinį smurtą, liudytojų D. D. ir G. D. paaiškinimus, kad M. D. smurtavo prieš šunį, Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 11-14), Specialisto išvada (b. l. 25) darytina išvada, kad M. D. įvykdė nusikalstamas veikas.

Teismas pripažįsta, kad M. D. veikdamas tiesiogine tyčia 2018 m. kovo 27 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,56% promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žiauriai elgdamasis su gyvūnu paėmė už kaklo namuose buvusį šunį vardu (duomenys neskelbtini), delnu trenkė jam į galvos sritį, nuo ko šuo nukrito ant žemės, ir tuo padarė jam galvos srityje tynį, nežymią kaukolės asimetriją, dešinės ir kairės pusės kaukolės kaulų lūžius ir tokiu būdu kankindamas suluošino gyvūną, dėl ko jis žuvo, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. 1 d. Veika kvalifikuota teisingai.

Teismas pripažįsta, kad M. D. veikdamas tiesiogine tyčia 2018 m. kovo 27 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,56% promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, nes 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. buvo nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą kartu gyvenantiems šeimos nariams, motinai O. D. ir seseriai D. D., kėsinosi suduoti kumščiu kartu gyvenančiam šeimos nariui, savo motinai O. D., tačiau pastarajai pasitraukus ir taip išvengus fizinio smurto, žodžiais grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą sakydamas, kad jai padarys taip, kaip šuniui, t. y. ją nužudys, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. Veika kvalifikuota teisingai.

M. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str.1 d. 9 p.). M. D. jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro du tyčinius nusikaltimus, todėl M. D. laikytinas recidyvistu, todėl atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų veikų laikytina tai, kad M. D. veikas padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamasis M. D. padarė du nesunkius, baigtus tyčinius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. gegužės 3 d. teistas (b. l. 49-62) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. M. D. administracine tvarka baustas (b. l. 63-67), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilanko (b. l. 71).

Atsižvelgiant į tai, kad M. D. teistas už analogišką nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. numatytiems bausmėms tikslams pasiekti, tai yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam skirtina vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis, laisvė atėmimas.

Kadangi M. D. kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio „Bausmės vykdymo atidėjimas“ pirmoji dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinus situaciją, sukeltas pasekmes ir žalą, M. D. bei nusikalstamų veikų charakterizuojančių duomenų visumą, į tai, kad teismo manymu būtų neteisingas ir neprotingas laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš karto, nes tai paveiktų ne tik patį kaltinamąjį, bet ir jo socialinius ryšius. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. numatytos sąlygos ir pagrindai skirti M. D. bausmės vykdymo atidėjimą.

Kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, (b. l. 77-78) pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str.,

nusprendžia:

M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir skirti 12 (dvylika) mėnesių laisvės atėmimo.

M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. 1 d. ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) galutinę subendrintą 15 (penkiolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinti 1/3 ir M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., paskirtos bausmės vykdymą M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiosios O. D., be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bausmės atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino ir paskirtų įpareigojimų vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atveju, paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.