- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- A6.-188-850/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00054-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- G. M.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
dalyvaujant institucijos, surašiusios pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei D. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. , uždarosios akcinės bendrovės „“ (toliau - UAB „G) akcininkas ir vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. M., būdamas UAB „G“, įmonės kodas , kurios skola valstybės biudžetui 2018 m. vasario 20 d. duomenimis sudarė 7512,25 Eur, vadovu, pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) teises, kadangi laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais ir žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti ir pagal 2017 m. lapkričio 30 d. pradėtą operatyvų patikrinimą turi mokestinę nepriemoką – 4407,40 E. V. mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, t. y. pagal Bendrovės kasos knygos išrašus laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. išlaidos sudarė 26146,43 Eur, iš jų atsiskaityta su kitais kreditoriais 9090,86 Eur. P. B. pateiktus autoserviso (Tauragėje) kasos knygos išrašus, per šį laikotarpį išlaidos sudarė 45353,28 Eur, iš jų atsiskaityta su kitais kreditoriais 32230,52 Eur, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.
Be to jis, nepateikdamas teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė Bendrovės kreditorių teises, t. y. VMI prie FM pagal Bendrovės pateiktą preliminarų balansą už 2017 metų III ketvirtį, Bendrovės turtas iš viso sudarė 491992 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 348368 Eur. Vertinant bendrovės turimo turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų santykį, Bendrovės būsena atitiko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau- ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką. P. B. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateiktus balansus už 2009-2016 metus nustatyta, kad nurodyti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės nuo 2009 metų, kas patvirtina, kad Bendrovė yra nemoki. G. M. žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM ir bendrovės kreditoriams nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Gralis“ iškėlimo, pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą įmonės vadovui pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė D. K. palaikė pareiškimą jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad G. M., būdamas UAB „G“ vadovas ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, nesilaikė įtvirtintos kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, kurie yra žemesnėje kreditorių eilėje negu M. B. atliktas operatyvus patikrinimas, bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 4407 Eur. Šiai dienai skola biudžetui yra arti 10 tūkst. eurų. Visi kiti atsiskaitymai turėjo sekti po atsiskaitymų su valstybės biudžetu. Įmonė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Pagal bendrovės kasos išrašus matyti, kad patikrintu laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d., iki 2017 m. rugsėjo 30 d., vien per kasą išlaidos sudarė 26 tūkst. eurų. Iš jų skolos tiekėjams virš 9 tūkst. eurų. Tačiau buvo mokamas ir darbo užmokestis ir kitos išmokos, kurios turėjo eiti po M. A. eiliškumo pažeidimą pagrindžia ir bendrovės pateiktas autoserviso kasos knygos išrašas, kur išlaidos sudarė 45 tūkst., eurų. G. M. privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi įtvirtinto atsikaitymo eiliškumo. Taip pat į pareiškimą traukė ir savalaikio bankroto bylos neiškėlimą, kurį vadovas neigia, nurodydamas, kad įmonės turtas ženkliai didesnis negus skolos, tačiau VMI remiasi viešais duomenimis, pateiktais į Registrų centrą ir preliminariu balansu. Keliant bankroto bylą apygardos teismas, jei netgi balansas rodo teigiamą turto santykį, atsižvelgia, į tai, jog ilgai neišieškomos skolos. UAB „G“ skola valstybei yra nuolat.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. M. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad sutinka dėl pirmo kaltinimo. Gegužės pradžioje pardavė pastatą ir buvo nunulintos visos skolos. Vyko įmonės pertvarkymas, teko atleisti žmones, reikėjo sumokėti išeitines kompensacijas. Paskui pats sunkiai susirgo, transporto priemonių pardavimas sustojo. Liga dar ir dabar nesibaigė, jis turi invalidumą. Dabar ieško galimybių parduoti, ką turi. Gruodis, sausis ir vasaris servisui sunkūs laikai, labai sumažėja pajamos. Taip pat susirgo du darbuotojai, kol jie sirgo, neteko pusės pajamų. Dabar jie grįžo, prasidės paslaugų atsigavimas. Už prekes reikia mokėti, jei nemokėsi darbuotojams, jų neišlaikysi. Dabar pardavinėja labai brangias mašinas ir iš jų bus pinigų. Prašys mokesčių administratoriaus išdėstyti skolą. Jei dviejų trijų mėnesių laikotarpyje nieko neišeis, tai parduos pastatą ir užbaigs viską. Įmonę nelaiko bankrutuojančia - kai ima paskolą, bankai laisvai ima užstatu tą pastatą. Skola valstybei atsirado po 2008 metų krizės, ilgai po to neatsigavo. Dėl to atsirado problemos su mokesčiais ir kitos problemos. Jei netęstų veiklos, su mokesčių inspekcija atsiskaitytų. Bendrovė kiekvieną mėnesį moka Sodrai ir VMI, dar prisidėjo ir žemės mokesčiai. Dirbant tos skolos pasinaikintų ir galima būtų toliau normaliai dirbti. Bankrotas - tai kai įmonė išvis neturi už ką atsiskaityti. Y. B. ir akcininkas, ir savininkas, ir direktorius, tiki, kad įmonė gali dirbti.
UAB „G“ vadovo G. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b.l. 1-5), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualiais duomenimis (b. l. 6 - 10), VMI prie FM nurodymais nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (b. l. 11- 22), VMI prie FM sprendimais išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b. l.23-30), 2017 m. lapkričio 22 d. VMI prie FM operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-7988 (b.l. 31-37), suminės informacijos pagal sąskaitas-korespondentes ir kasos knygos periodo suvestinių išrašais (b.l. 38-97), UAB ,,G“ balansu (b. l. 98-144, 145-146), UAB „G“ balansu iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro (b. l. 147-154).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
Pagal IBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Byloje surinktais duomenimis įrodyta, jog G. M., būdamas UAB „G“ vadovu, 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises, tai yra įrodyti Bendrovės vadovo veiksmai, kuomet Bendrovė turėjo galimybę sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeisdama įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą ir tokie vadovo veiksmai buvo sąmoningi. UAB „G“ vadovas G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Be to, bendrovės vadovas G. M., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM ir Bendrovės kreditoriams nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos UAB „G“ iškėlimo, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. kaip bendrovės vadovas nevykdė IBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „G“. Nors G. M. teigia, kad įmonės turto vertės žymiai didesnė nei teigia mokesčių administratorius, teismas vadovaujasi viešojo registro duomenimis apie UAB „G“ turto balansą, kurie yra nenuginčyti. Pažymėtina, kad preliminarų Bendrovės balansą už 2017 metų II ketvirtį yra pateikęs pats įmonės vadovas. G. M. padarė (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.
Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).
Skiriant nuobaudą G. M. atsižvelgiama į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai yra jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (b.l.176) - teismas neturi pagrindo netikėti G. M. paaiškinimais, kad jo liga ir negalia turėjo reikšmingos įtakos tam, jog Bendrovės finansinė padėtis esminiai pablogėjo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. G. M. padarė administracinį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Už (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nustatyta nuobauda – bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Įvertinant sankcijos dydį akivaizdu, kad, įstatymų leidėjo manymu, toks nusižengimas yra pavojingas. Atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, jog ne pagal įstatymą vykdyti atsiskaitymai su kitais kreditoriais buvo būtini, siekiant jog toliau būtų vykdoma įmonės veikla, taip pat Bendrovės sunkios finansinės padėties susidarymo laikotarpis bei priežastys nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir nėra pakankami ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui bei švelnesnės nuobaudos skyrimui.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus įgyvendinta paskyrus G. M. už (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinę nuobaudą – baudą, lygią sankcijoje nustatytam jos minimumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu
nutaria:
G. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) D. B. A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) N. B. AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, nurodant įmokos kodas 1001, paskirtis A6-188-850/2018.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusį T. T. apylinkės T. T. rūmus.