Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-283-519/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-21
Bylos Nr.
1A-283-519/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus (pirm.), Ernesta Montvidienė, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
M. K., J. L.
Advokatai
Vida Povilaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-283-519/2016Teisminio proceso Nr. 1-62-2-00004-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.10.; 1.2.5.4.; 1.2.14.4.1.; 1.2.20.2.; 1.2.27.5.; 2.1.7.4.; 2.4.2.; 2.4.6.; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų Ernestos Montvidienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,gynėjams advokatams Vidai Povilaitienei, Lionei Musteikienei,nuteistiesiems M. K., J. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. K. ir J. L. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 181 str. 1 d. (dėl pirmojo laiško) ir paskirta jam 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

J. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 232 str. (dėl pirmojo laiško) ir paskirta jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus (dėl pirmojo laiško), subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

J. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d. (dėl antrojo laiško) ir paskirta jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

J. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 232 str. (dėl antrojo laiško) ir paskirta jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus (dėl antrojo laiško), subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrintos paskirtos bausmės iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė skirta 2 (dveji) metai laisvės atėmimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtąją bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2016 m. gegužės 13 d.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

J. L. pagal BK 290 str. (dėl pirmojo laiško) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. L. pagal BK 290 str. (dėl antrojo laiško) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 1 d. (dėl pirmojo laiško) ir paskirta jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 232 str. (dėl pirmojo laiško) ir paskirta jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus (dėl pirmojo laiško), subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

M. K. pripažintas kaltu (dėl antrojo laiško) padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d. ir paskirta jam 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 232 str. (dėl antrojo laiško) ir paskirta jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės paskirtos už šiuos nusikaltimus (dėl antrojo laiško), subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos paskirtos bausmės, iš dalies jas sudėjus, galutinė bausmė skirta 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmes paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. spalio 6 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi – 1 vienerių metų 6 mėnesių ir 10 dienų, iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. gegužės 13 d.

M. K. pagal BK 290 str. (dėl pirmojo laiško) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. K. pagal BK 290 str. (dėl antrojo laiško) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nustatyta išieškoti iš kaltinamojo J. L. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai 2927,75 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt septynis eurus 75 ct) eurus proceso išlaidų apmokėjimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. ir J. L. nuteisti už tai, kad jie pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. vasario mėnesį, bet ne vėliau kaip 2012-02-20, M. K. paprašius J. L. jo (M. K.) vardu surašyti laišką (duomenys neskelbtini)apylinkės prokuratūros prokurorui R. B. ir užrašyti reikiamus duomenis ant voko, kuriuo laiškas siunčiamas, M. K. nurodžius duomenis rašytinus ant voko ir diktuojant rašomo laiško tekstą, J. L. surašė laišką, kuriame terorizavo R. B. grasindamas sunaikinti jo turtą - susprogdinti automobilį, bei grasindamas sunaikinti turtą ir paskelbti neva jį kompromituojančią informaciją sudeginti butą, J. L. užrašius ant voko duomenis, 2012-02-21 M. K. laišką perdavė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnui jį išsiųsti, 2012-02-21 laišką išsiuntus iš (duomenys neskelbtini)pataisos namų, (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūrą R. B., kurį jis gavo 2012 m. vasario 24 d., neturėdami teisėto pagrindo atvirai M. K. naudai vertė R. B. perduoti turtą – pervesti 10000 litų (2896,20 eurų) į nurodytą sąskaitą bei laiške (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėją V. K. pavadindamas ,,kale“ raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią teisėją dėl jos veiklos.

Be to, M. K. ir J. L. nuteisti už tai, kad jie (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. vasario – kovo mėnesiais, bet ne vėliau kaip 2012-03-01, M. K. paprašius jo vardu surašyti laišką (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorui R. B. ir užrašyti reikiamus duomenis ant voko, kuriuo laiškas siunčiamas, M. K. nurodžius duomenis rašytinus ant voko ir diktuojant rašomo laiško tekstą, J. L. surašė laišką, ir J. L. užrašius ant voko duomenis, 2012-03-01 M. K. laišką perdavė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnui jį išsiųsti, 2012-03-01 laišką išsiuntus iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūrą R. B., kurį jis gavo 2012 m. kovo 3 d., kuriame terorizavo R. B. grasindamas sunaikinti jo turtą – susprogdinti automobilį, pagrobti jo turtą, žiauriai nužudyti R. B., nužudyti jo draugus, terorizavo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėją V. K. grasindamas ją išžaginti ir žiauriai nužudyti bei laiške (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėją V. K. pavadindamas ,,kale“ raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią teisėją dėl jos veiklos.

Be to, M. K. ir J. L. buvo kaltinami tuo, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. vasario mėnesį, bet ne vėliau kaip 2012-02-20, M. K. paprašius J. L. jo (M. K.) vardu surašyti laišką (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorui R. B. ir užrašyti reikiamus duomenis ant voko, kuriuo laiškas siunčiamas, M. K. nurodžius duomenis rašytinus ant voko ir diktuojant rašomo laiško tekstą, J. L. surašė laišką, kuriame įžeidinėjo prokuroro pareigas einantį (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorą R. B. teigdamas, kad jis imdavo kyšius, padėjo realizuoti pagrobtus automobilius, dangstė kontrabandą, naudojosi prostitučių paslaugomis, buvo sumušęs asmenį, kuris vos nemirė bei laiške, tai yra buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str.

Be to, M. K. ir J. L., buvo kaltinami tuo, kad (duomenys neskelbtini)pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. vasario – kovo mėnesiais, bet ne vėliau kaip 2012-03-01, M. K. paprašius jo vardu surašyti laišką (duomenys neskelbtini)apylinkės prokuratūros prokurorui R. B. ir užrašyti reikiamus duomenis ant voko, kuriuo laiškas siunčiamas, M. K. nurodžius duomenis rašytinus ant voko ir diktuojant rašomo laiško tekstą, J. L. surašė laišką, ir J. L. užrašius ant voko duomenis, 2012-03-01 M. K. laišką perdavė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnui jį išsiųsti, 2012-03-01 laišką išsiuntus iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūrą R. B., kurį jis gavo 2012 m. kovo 3 d., kuriame įžeidinėjo prokuroro pareigas einantį (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorą R. B. vadindamas jį ,,asilu“, ,,urodu“, ,,pidero šmotu“, tai yra buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. L. prašo taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ str. nuostatas ir vienu trečdaliu sumažinti jam paskirtą bausmę.

Nurodo, kad jis savo kaltę pripažino ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi. Duodamas parodymus nuosekliai paaiškino, kad jis parašė du grasinančio pobūdžio laiškus paprašytas M. K.. Pažymi, kad jo duotais parodymais buvo išaiškintos nusikalstamos veikos, jog jo ir liudytojo D. R. duotais parodymais buvo įrodyta M. K. kaltė. Mano, kad jo atžvilgiu turi būti taikomas BK 64¹ str., jog jis greičiau išėjęs į laisvę galėtų atlyginti ekstradicijos išlaidas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

Apeliantas nesutinka su Akmenės rajono apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teigia, kad kaltinamojo J. L. parodymai nepagrindžia jo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo. Apelianto teigimu, J. L. turėjo galimybę prieiti prie jo spintelės, kai jis buvo darbe, ir ten susirasti duomenis apie prokurorą ir teisėją, juos nusirašyti. Mano, kad dėl to J. L. duotais parodymais teismas negalėjo remtis. Taip pat, apelianto teigimu, teismas negalėjo remtis liudytojo D. R. parodymais, kadangi jis yra nepatikimas liudytojas, jis duoda parodymus ne vienoje byloje, t. y. atlieka „skundiko“ vaidmenį. Teigia, kad jo patalpinimas į areštinę, kur buvo liudytojas D. R., yra specialiai atliktas veiksmas, kad po to būtų galima apklausti liudytoją ir jį (M. K.) apkaltinti. Apelianto teigimu, liudytojo D. R. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys.

Pažymi, kad nukentėjusioji V. K. apie jos atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas sužinojo iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro. Jos parodymai, pasak apelianto, neįrodo jo kaltės. Taip pat jo kaltės neįrodo ir nukentėjusiojo R. B. duoti parodymai. Jo kaltės neįrodo nei 2012-02-20, 2012-03-01 rašytų laiškų turinys, nei 2012-02-09 susirašinėjimo apskaitos kortelėje užfiksuoti duomenys. Teigia, kad laiškus, kuriuos siunčia, pirmiausia įteikia būrio viršininkui, todėl jis negalėjo laiško prokurorui R. B. įteikti būrio viršininkui. Nurodo, kad šias aplinkybes gali patvirtinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracija, nuteistieji.

Teigia, kad specialisto išvada įrodo, jog laiškus rašė J. L., o laiškus iš būrio viršininko priėmė raštinės vedėja G. J., t. y. patvirtina, jog laišką raštinei įteikė būrio viršininkas, o būrio viršininkui laiškas buvo perduotas tuo metu, kai jis buvo darbe. Apelianto teigimu, specialisto išvada patvirtina jo duotus parodymus. Pažymi, kad jo kaltės neįrodo ir akistatos protokolas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek akistatos metu jis savo kaltės nepripažino, nurodė, kad nusikalstamų veikų nepadarė. Atkreipia dėmesį į 2015-09-10 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimą, kuriame, pasak apelianto, užfiksuota tai, kad J. L. parodymai yra abejotini, nes jis nenurodė asmens, kuris surašė grasinančio pobūdžio laiškus, todėl prokuroras jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą sustabdė. Pasak apelianto, tada ir buvo surastas liudytojas D. R., su kuriuo kartu buvo areštinėje. Apelianto teigimu, liudytojo D. R. parodymai yra nepatikimi, jo parodymais buvo bandoma pagrįsti jam pareikštą kaltinimą.

Atsikirtimu į nuteistojo M. K. apeliacinį skundą nuteistasis J. L. prašo Akmenės rajono apylinkės teisumo nuosprendį M. K. atžvilgiu palikti nepakeistą. Nurodo, kad M. K. kaltė yra įrodyta.

Teismo posėdžio metu nuteistieji M. K., J. L. ir jų gynėjos prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų M. K. ir J. L. apeliaciniai skundai atmestini

Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis M. K. nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, o konkrečiai su nuteistojo J. L., liudytojo D. R., nukentėjusiųjų parodymais, teigdamas, kad jų parodymai nepagrindžia jo kaltės padarius nusikalstamas veikas.

Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei išvadą dėl nuteistojo M. K. kaltės padarė įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes, o nuteistasis apeliaciniame skunde argumentuodamas savo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų neatitikimo faktams, dėsto argumentus, iš esmės jau įvertintus nuosprendyje.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus.

Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su teismo išvada, jog M. K. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 str. 1 d., 232 str., 145 str. 2 d., 232 str., įrodo nuteistojo J. L., nukentėjusiųjų V. K., R. B. parodymai, 2012-02-20 ir 2012-03-01 M. K. vardu surašytų laiškų turinys, Marijampolės pataisos namų pateiktose M. K. susirašinėjimo apskaitos kortelėje, pranešime nurodyti duomenys, akistatos protokolas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo išvadą dėl nuteistojo J. L. parodymų patikimumo ir aukštesnės instancijos teismas visiškai su ja sutinka. J. L. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs dėl visų esminių aplinkybių. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, akistatos su M. K. metu, tiek apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pirmosios instancijos teisme parodė, kad M. K. prašomas, būdamas jam skolingas 20 Lt, M. K. diktuojant laiškų turinį surašė du grasinančio pobūdžio laiškus, adresuotus prokurorui R. B.. Nei teisėjos V. K., nei prokuroro R. B. jis nepažįsta, jokių bylų, susijusių su Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja ir prokuroru nėra turėjęs, Joniškyje nėra buvęs. Taip pat parodė, jog jis rašė ne tik laiškų turinį, bet ir adresus ant voko, kuriuos padiktavo M. K.. Su M. K. jo santykiai buvo neutralūs, susipykę nebuvo, todėl tikslo apkalbėti M. K. jis neturėjo. Šias J. L. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teismo įvertinti įrodymai. Byloje esanti rašysenos specialisto išvada (1 t. 190–192 b. l.) patvirtina, jog J. L. surašė grasinančius laiškus prokurorui ir užrašė ant vokų adresus. Iš (duomenys neskelbtini)pataisos namų rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laiškų rašymo ir jų išsiuntimo iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų metu, t. y. 2012 m. vasario 1 d. – kovo 1 d., J. L. ir M. K. gyveno vienoje (duomenys neskelbtini) pataisos namų patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 101). M. K. susirašinėjimo apskaitos kortelėje (1 t. b. l. 150–151) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad laiškus išsiuntė M. K.. Nors apeliantas teigia, kad šių laiškų jis nesiuntė, nes buvo darbe, kad tai galėjo padaryti kiti nuteistieji, tačiau tokius jo teiginius paneigia (duomenys neskelbtini) pataisos namų pateikta informacija apie nustatytą nuteistųjų siunčiamų laiškų priėmimo-išdavimo tvarką (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus 2012-02-20 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 146 b. l.) nurodyta, kad nuteistieji siunčiamus laiškus pateikia savo būrio viršininkui neužklijuotus, tam, kad prieš jį priimant nuteistojo akivaizdoje laiškas neskaitant būtų patikrintas. Patikrinus nuteistasis laišką užklijuoja pats ir įteikia būrio viršininkui. Būrio viršininkas, priimdamas iš nuteistojo laišką, turi patikrinti siuntėjo asmenybę, kad laiškas nebūtų siunčiamas kito nuteistojo vardu. Nuteistajam nenurodžius savo vardo ir pavardės arba būrio viršininkui nustačius, kad laišką bandoma išsiųsti kito nuteistojo vardu, laiškas nepriimamas. Siunčiami laiškai perduodami laiškų tikrinimo ir pristatymo inspektoriui registracijai, kuris laiškus užregistruoja nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelėje. Duomenų, kad nuteistojo vardu surašyti laiškai prokurorui R. B. buvo išsiųsti pažeidžiant minėtą nuteistųjų siunčiamų laiškų priėmimo-išdavimo tvarką, byloje nėra.

Iš nukentėjusiųjų V. K. ir R. B. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kurių parodymai teisiamojo posėdžio metu perskaityti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. pagrindu, matyti, kad M. K. net kelis kartus buvo teisiamas (duomenys neskelbtini)apylinkės teisme, jo bylas nagrinėjo ir apkaltinamuosius nuosprendžius, pagal kurį ir šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę priėmė teisėja V. K., o valstybinį kaltinimą palaikė prokuroras R. B.. Duomenų, kad nukentėjusieji pagal savo einamas pareigas, J. L. atžvilgiu būtų atlikę kokius nors procesinius veiksmus, nėra nustatyta. Tai patvirtina ir pats nuteistasis J. L., kad su šiais asmenimis (teisėja V. K., prokuroru R. B.) jis niekada nebuvo susidūręs, niekada nebuvo teisiamas (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme ar apklausiamas (duomenys neskelbtini) prokuratūroje. Tuo tarpu M. K. nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo suinteresuotas, šių asmenų buvo teisiamas už nusikalstamas veikas, pasiųstas atlikti ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę.

Nėra pagrindo abejoti ir liudytojo D. R. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, jog jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, M. K. jam buvo užsiminęs, kad rašė teisėsaugos institucijoms grasinančio pobūdžio laiškus. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina kiti byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai. Duomenų, kad liudytojas būtų suinteresuotas apkalbėti M. K., byloje nenustatyta. Apelianto teiginys, kad liudytojas D. R., su kuriuo kartu buvo areštinėje, surastas tam, kad pagrįsti jam pareikštą kaltinimą, yra niekuo nepatvirtinamas.

Įvertinusi išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl nuteistojo M. K. kaltės. Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad M. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, kad veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 181 str. 1 d., 232 str., 145 str. 2 d., 232 str., todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu.

Dėl nuteistojo J. L. apeliacinio skundo

Apeliantas prašo taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ str. nuostatas ir vienu trečdaliu sumažinti jam paskirtą bausmę.

Pagal BK 64¹ str. 1 d. baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal šio straipsnio 2 dalį 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Taigi vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė savo kaltę pripažįstančiam asmeniui vienu trečdaliu gali būti švelninama, jei baudžiamoji byla buvo išnagrinėta viena iš trijų proceso formų: 1) pagreitinto proceso tvarka; 2) atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą; 3) priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta remiantis bendrosiomis nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nebuvo užbaigta baudžiamuoju įsakymu, nors nuteistasis ir pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Todėl spręsti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės mažinimo klausimą ir taikyti nuteistojo J. L. atžvilgiu BK 64¹ str. nuostatas bei vienu trečdaliu sumažinti paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų M. K. ir J. L. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Gražvydas PoškusTeisėjai Ernesta MontvidienėVirginija Žindulienė