- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-03
- Bylos Nr.
- 1-70-404/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00343-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Civilinis ieškovas
- R. A.
- Nukentėjusysis
- A. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs 1978 m. rugpjūčio 16 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis staliumi Norvegijoje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d., 290 str. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. birželio 30 d., apie 1⁵⁵ val., viešoje vietoje – Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime vykusios šventės metu, Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK viešosios policijos prevencijos poskyrio tyrėjamas R. A. ir A. B. atliekant savo tarnybines pareigas - užtikrinant viešąją, kaltinamasis A. M. kitų šventės dalyvių akivaizdoje necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus R. A. ir A. B., šokių aikštelėje rodė nepadorius gestus, žemino pareigūnus kitų asmenų akivaizdoje. Tokiais savo tyčiniais veiksmais – necenzūriniais žodžiais ir nepadoriu elgesiu viešoje vietoje, įžeidė savo pareigą vykdančius valstybės tarnautojus, trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. M. duodamas parodymus teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku blaivus buvo (duomenys neskelbtini) kaimo šventėje ir jokiais veiksmais nukentėjusiųjų neįžeidinėjo. Apkaltintas nepagrįstai yra dėl to, kad vedant į automobilį girtą svainį A. Ž., pastarasis keikėsi ir klausė, kodėl yra vedamas prie „mentų“, o jis jam aiškino, kad jokie „mentai“ jo nepagaus, dėl ko, ne taip supratę policininkai, jį sulaikė, panaudojo elektros šoką, o po dviejų dienų buvo sulaikytas Plungės mieste ir pristatytas į policiją. Jo manymu žodis „mentas“ nėra įžeidžiamas, šoko judindamas klubus ir jokių nepadorių gestų nerodė. Jo kaltė neįrodyta, todėl prašo išteisinti, nukentėjusiojo R. A. ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Netvirtina savo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jis dirba užsienyje, o tyrėja sakė neleisianti išvykti į užsienį jei nepripažins kaltės, be to jam nebuvo leista pasiimti akinių, todėl susipažįstant su apklausos protokolu, dėl prasto regėjimo, ne viską tinkamai perskaitė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltę įrodo kiti surinkti ir ištirti įrodymai:
ikiteisminis tyrimas inicijuotas policininko R. A. tarnybiniu pranešimu, kad 2013-06-30, apie 1⁵⁵ val., Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime vykusioje kaimo šventėje, A. M., gimęs 1978-08-16, gyvenantis Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo jį ir policijos pareigūną A. B., kai jie atliko savo tarnybines pareigas užtikrinant viešąją tvarką šventės metu, rodė jiems nepadorius gestus. (b.l. 3-5).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. A. teisme parodė, kad jis ir tyrėjas A. B. šventės metu užtikrino viešąją tvarką kaip policijos pareigūnai. Pamatę, kad šokių aikštelėje vienas neblaivus jaunuolis bando sukelti muštynes, nuėjo pasiaiškinti kas ten vyksta, tada kaltinamasis A. M. garsiai jam pasakė “ko čia prisipisai”, o pareikalavus neįžeidinėti, kaltinamasis sušuko “eik tu nachui” ir rankomis apsikabino greta stovėjusį asmenį. Perspėjus, kad už pareigūno įžeidimą jis bus sulaikomas, kaltinamasis jį išvadino „mentu“, keikėsi įvairiais rusiškais keiksmažodžiais. Kai A. B. paėmė kaltinamąjį už dešinės rankos, o jis kaire ranka paėmė kaltinamajam už drabužių kairio peties srityje, A. M. pradėjo aktyviais veiksmais vengti sulaikymo, traukdamasis atbulas stumti juos nuo savęs. Po perspėjimo bandant panaudoti elektros impulso prietaisą “Taser”, kaltinamasis dar labiau pradėjo priešintis ir juos stumdyti, todėl šis prietaisas prieš A. M. buvo bandomas panaudoti kaip įprastas elektrošokas, tačiau kažkas iš kitų asmenų prietaisą jam išmušė iš rankos, o kaltinamasis ištrūko iš jį laikiusio A. B., nubėgęs į šokių aikštelę demonstratyviai atsisuko į juos, laikydamas rankas nuleistas šonuose ir judindamas klubus į priekį bei atgal imitavo lytinį aktą, tuo juos žemindamas kitų asmenų, dalyvavusių renginyje, akivaizdoje, į tai renginyje dalyvavę žmonės reagavo plojimais ir garsiu juoku. Kadangi sulaikymo metu kilo sąmyšis, siekiant išvengti didesnių neramumų, kaltinamasis nebuvo sulaikomas, atsižvelgiant ir į tai, kad A. B. jį pažinojo kaip vietinį gyventoją. Viešo renginio metu kaltinamasis keikdamas jį necenzūriniais žodžiais, demonstruodamas nepadorius veiksmus, įžeidė jo garbę ir orumą kaip policijos pareigūno, atliekančio savo tarnybines pareigas, todėl pagal pareikštą ieškinį iš kaltinamojo prašo priteisti 3.000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir R. A.. Papildomai parodė, kad norint išsiaiškinti situaciją dėl neblaivaus jaunuolio veiksmų šokių aikštelėje, prie jų priėjo kaltinamasis ir juos išvadino necenzūriniais žodžiais, kurių daugiau buvo skirta R. A. Kadangi buvo nuspręsta A. M. nusivesti į tarnybinį automobilį neblaivumui nustatyti, kaltinamasis pasipriešino bandydamas susikabinti su kitais žmonėmis rankomis, todėl buvo perspėtas apie galimą elektros impulso prietaiso panaudojimą. Kai į perspėjimą kaltinamasis nereagavo, o R. A. bandė jį sutramdyti elektros impulso prietaisu, kažkas prietaisą jam išmušė iš rankos, todėl A. M. pavyko pabėgti į šokių aikštelę, kurioje atlikdamas nepadorius judesius – imituojant lytinį aktą, jį taip pat įžeidė. Civilinio ieškinio nereiškia.
Kaltinamojo A. M. ir jo gynėjo prašymu teisme liudytojais buvo apklausti D. B., A. U., P. S., S. S., A. Ž., S. M..
Liudytojai D. B., A. U., P. S., S. S. teisme parodė, kad būdami šventėje, su kaltinamuoju visą laiką kartu nebuvo, todėl nematė jokio konflikto tarp kaltinamojo ir policijos pareigūnų, apie įvykį žino tik iš rajoninio laikraščio.
Liudytojas A. Ž. teisme parodė, kad šventės metu prisigėrė, apie svainio A. M. konfliktą su policijos pareigūnais nieko konkretaus nežino.
Liudytoja S. M. teisme parodė, kad vedant su A. M. neblaivų A. Ž., girdėjo juos kalbant apie „mentus“, netrukus R. A. ir A. B. sulaikė A. M., panaudojo elektros šoką, po kelių dienų sulaikė mieste.
Kaltinamasis A. M. kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 290 str., pagal kurį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkciją atliekantį asmenį.
Lietuvos Aukščiausiais teismas kasacinėse bylose Nr. 2K-396/2009, 2K-505/2010 yra akcentavęs, kad BK 290 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, o atsakomybė pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį kyla už pasipriešinimą inter alia policijos pareigūno teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Iš to matyti, kad ATPK 187 straipsnio paskirtis iš esmės ta pati, kaip ir BK 290 straipsnio, – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą, tačiau sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemą, teismai vadovaujasi bendrąja ATPK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas.
Pagal teismų praktiką BK 290 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Be to, šia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Įstatyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas (kasacinės nutartys Nr. 2K- 421/2007, 2K-396/2009).
Iš to darytina išvada, kad pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. BK 290 straipsnyje numatyta nusikalstama veika aprašyta kaip formalioji, t. y. kaip būtinas bei pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis joje nurodyta veika, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento.
Vertinant įrodymus apie nukentėjusiųjų – policijos pareigūnų R. A. ir A. B., įžeidimo intensyvumą, mastą ir pavojingumą, teismas remiasi nuosekliais pačių nukentėjusiųjų duotais parodymais atliekant ikiteisminį tyrimą ir teisme, kadangi kaltinamojo iniciatyva apklaustų teisme liudytojų D. B., A. U., P. S., S. S. parodymai nėra informatyvūs – jie paties įvykio asmeniškai nematė, A. Ž. ir S. M. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kaip artimo giminaičio ir šeimos nario, nes A. Ž. yra kaltinamojo svainis, S. M. - kaltinamojo sutuoktinė, nors iš S. M. parodymų matyti, kad buvo kalba apie „mentus“, dėl ko netrukus prisistatė policijos pareigūnai.
Kaltinamasis savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose kaltę pripažino (b.l. 19), teisme paneigė, jo gynybinė versija, kad jis tyrėjos neva buvo išprovokuotas duoti tyrimui naudingus parodymus dėl uždraudimo jam išvykti į užsienį, draudimu pasiimti akinius, atmestina kaip neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių, kurią paneigia teismo posėdyje ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai. Teismas tokią pasirinktą kaltinamojo gynybinę taktiką vertina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Įvertintina ir aplinkybė, kad kaltinamojo girtumas nenustatytas, jis pats teigia buvęs blaivus, kas leido pačiam kaltinamajam civilizuotai pasiaiškinti dėl įvykio aplinkybių, ko A. M. nesiekė ir tyčiniais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams, jo išsakyti keiksmažodžiai buvo adresuoti nukentėjusiesiems, kaip ir nepadorūs gestai šokių aikštelėje, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmų intensyvumą, kurie pagal nukentėjusiųjų parodymus truko apie 20 minučių, išsakytų keiksmažodžių įžeidžiamą pobūdį, kurie buvo vartojami viešoje vietoje, esant kitiems žmonėms, A. M. veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 290 str.
Kadangi kaltinamasis viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ir nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, jo veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 284 str. 2 d. sudėtį.
Bausmės skyrimas. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).
BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjant bylą teisme kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau neteistas.
Vadovaujantis BK 55 str. nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Civilinis ieškinys. Ieškovo – R. A. ieškinys tenkintinas iš dalies. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. pateikiama neturtinės žalos samprata: neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 3.000 Lt. Pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kadangi Civilinis kodeksas nenumato minimalios ir maksimalios sumos. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais ir nustatydamas jos dydį privalo atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Ieškovas nepateikė duomenų, kad įžeidimas būtų pakenkęs jo sveikatai, darbui, asmeniniam gyvenimui. Neabejotinai nukentėjusysis patyrė pažeminimą, tačiau ir įvertinus šią reikšmingą žalos dydžiui nustatyti aplinkybę, teismo manymu prašomos priteisti žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d., 290 str. ir nuteisti:
- pagal BK 284 str. 2 d. bausme bauda 10 MGL (1.300 Lt);
- pagal BK 290 str. bausme bauda 20 MGL (2.600 Lt).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 ir 2 p. paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir galutinę subendrintą bausmę baudą nustatyti 20 MGL (2.600 Lt).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
R. A. ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. M. priteisti 1.000 Lt (tūkstantį litų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti R. A., a/k (duomenys neskelbtini) likusioje dalyje jo ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.