Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-02-13 · Administracinė byla Nr. A-822-1417-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-13
Bylos Nr.
A-822-1417-12
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių
Kategorijos
  • 69.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A822-906/2011Procesinio sprendimo kategorija 69.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTAR T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 17 d.Vilnius

Lietuvos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui V. K.,atsakovo atstovui Dariui Kubiliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas; apeliantas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2 pataisos namų - atvirosios kolonijos, 1000000 (milijoną) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunduose (b.l. 4, 21-22) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2 pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje. Atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje pareiškėjas neturi darbo, taip pat negauna pajamų. Pravieniškių 2 PN-AK administracija jam neatlygintinai nedaro prašomų dokumentų kopijų, todėl už dokumentų kopijas pareiškėjas priverstas mokėti iš savo asmeninių lėšų, kadangi negali procesiškai teisingai pateikti skundų teismui. Atsakovas kategoriškai atsisako išmokėti pareiškėjui socialinę pašalpą arba neatlygintinai pateikti prašomų dokumentų kopijas, taip pat nenurodo atsisakymo priežasčių. Už 2009 metų liepos mėnesį atsakovas atsisakė išmokėti pašalpą, kadangi pareiškėjo asmeninė sąskaitoje buvo pinigų, tačiau dokumentų kopijas atsisakė padaryti ir nurodė, jog pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje nėra pinigų. Šiais veiksmais atsakovas užkerta kelią pareiškėjui apskųsti pareigūnų veiksmus įstatymo nustatyta tvarka ir dėl to jam atsirado dvasinė skriauda bei buvo padaryta 1000000 Lt neturtinė žala. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad atsakovas jam siūlė darbą, tačiau nieko nepaaiškino apie darbo sąlygas, todėl pareiškėjas nesutiko dirbti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių 2 pataisos namų-atvirosios kolonijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 26-29) nurodė, taip pat jo įgaliotas atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad BVK 11 str. numato teisę pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją, kreiptis su pasiūlymais, skundais ir t.t. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 p. numato, kad atsakovas privalo padaryti prašomų dokumentų kopijas, jeigu pareiškėjas yra mokus. Kopijos yra rengiamos LR Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtinta Tvarka, taip pat remiantis Pravieniškių 2 PN-AK Direktoriaus 2009-03-03 įsakymu Nr. 1-45 patvirtintu Aprašu. Pravieniškių 2 PN-AK administracija, atsižvelgdama į pareiškėjo mokumą, jam nuolat teikia prašomų dokumentų kopijas. Kai pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje nebūdavo lėšų, kopijos jam nebuvo daromos. BVK 100 str. 7 p. numato, kad pašto išlaidas privalo apmokėti pats pareiškėjas. Atsakovas bei atsakovo įgaliotas atstovas taip pat nurodė, kad socialinės pašalpos mokėjimo tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 2009-05-13 nutarimu Nr. 430 patvirtintas Aprašas. Kitos rūšies piniginių išmokų mokėjimą reglamentuoja Pravieniškių 2 PN-AK direktoriaus 2009-05-18 įsakymu Nr. 1-74 patvirtinta Tvarka. Pareiškėjui minėtos piniginės išmokos nebuvo skirtos, kadangi pareiškėjo statusas neatitiko nei Aprašo, nei Tvarkos nuostatų. Pareiškėjas sąskaitoje turėjo pinigų, taip pat turėjo galiojančių drausminių nuobaudų. Iš to seka, kad Pravieniškių 2 PN-AK administracija veikė pagal galiojančius teisės aktus, pareiškėjo teisių nepažeidė, todėl nėra pagrindo atsirasti neturtinei žalai. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl neturtinės žalos dydžio.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2 PN-AK (b.l. 30-32). 2009-06-15 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – 12 mėnesių perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, taip pat 2009-02-02 perkeltas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams, o 2009-08-17 vėl perkeltas į kamerų tipo patalpas 4 mėnesiams (b.l. 33-34). 2009-06-01 pareiškėjas savo asmeninėje sąskaitoje 242,84 Lt ir per mėnesį išleido 237 Lt. Per 2009 metų liepos mėnesį pareiškėjas iš savo asmeninės sąskaitos išleido 171,22 Lt ir likutis 2009-08-01 buvo 34,37 Lt (b.l. 42-45, 80, 81). Atsakydamas į pareiškėjo 2009-07-20 prašymą dėl darbo suteikimo, atsakovas nurodė, kad suteikti darbo pareiškėjui negali, nes pareiškėjas turėtų dirbti atskirai nuo kitų nuteistųjų dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos (b.l. 35). Kalėjimų departamentas taip pat patvirtino tokio sprendimo pagrįstumą (b.l. 8-9). Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat pripažino aplinkybę, jog, kitu atveju, darbas jam buvo pasiūlytas, tačiau jis atsisakė dirbti dėl pasiūlymo nekonkretumo bei neatitinkančio jo kvalifikaciją ir sveikatos būklę (b.l. 64). 2009 liepos mėnesį pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl piniginių išmokų skyrimo. Pareiškėjui buvo oficialiai raštu atsakyta, kad išmoka nebus skiriama, kadangi pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę ir per mėnesį iš savo asmeninės sąskaitos išleido 213 Lt (b.l. 8-9, 11, 12, 36, 41). 2009 metų birželio - liepos mėnesiais pareiškėjas 6 kartus (b.l. 77-79, 102) kreipėsi į atsakovą su prašymu padaryti dokumentų kopijas, pasižadėdamas kopijas apmokėti iš savo asmeninės sąskaitos. Dalis pareiškėjo prašymu buvo patenkinta, kita dalis nepatenkinta ir raštu atsakyta, jog kopijos nebus rengiamos, kadangi einamuoju momentu pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje lėšų nebuvo (b.l. 8-9, 13, 14, 15, 37, 38, 39, 40). Teismui pateikti duomenys patvirtina aplinkybes (jas iš esmės pripažįsta ir pats pareiškėjas), kad Pravieniškių 2 PN-AK atsisakymų bei Kalėjimų departamento rašto (sprendimo) ABTĮ bei BVK nustatyta tvarka pareiškėjas teismui neskundė, o iš karto pateikė skundą teismui dėl 1000000 Lt neturtinės žalos priteisimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašomą atlyginti 1000000 Lt dydžio neturtinę žalą kildina iš, jo manymu, neteisėtų Pravieniškių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos pareigūnų veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad nebuvo suteiktas darbas pareiškėjui priimtinomis sąlygomis, nebuvo padarytos dokumentų kopijos bei neskirta piniginė išmoka.

BVK 11 str., 100 str. numato teisę pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją, kreiptis su pasiūlymais, skundais ir t.t., tačiau taip pat nustato jam ir pareigą asmeniškai susimokėti už pašto išlaidas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 p. numato, kad atsakovas privalo padaryti prašomų dokumentų kopijas, jeigu tuo metu pareiškėjas yra mokus. Kopijos rengiamos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtinta Tvarka, taip pat remiantis Pravieniškių 2 PN-AK Direktoriaus 2009-03-03 įsakymu Nr. 1-45 patvirtintu Aprašu. Šis teisinis reglamentavimas iš esmės įtvirtina imperatyvą, kad prašomų dokumentų kopijos rengiamos, jei nuteistasis asmeninėje sąskaitoje turi lėšų ir, tuo pačiu, jis privalo sumokėti už paruoštų dokumentų kopijas. Teisės aktai numato pareiškėjui galimybę gauti 2 rūšių išmokas: pašalpą ir piniginę išmoką. LRV 2009-05-13 nutarimu Nr. 430 patvirtintas Aprašas (Aprašo 7 p., 7.1 p.) numato galimybę (teisę) Pravieniškių 2 PN-AK direktoriui skirti iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą, jei pareiškėjas už einamą mėnesį neturi pinigų arba sąskaitoje yra mažiau negu 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio suma. Kitos rūšies išmokos - piniginės išmokos mokėjimą reglamentuoja BVK 173 str. 7 d., Kalėjimų departamento prie LR TM Direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintos Taisyklės ir Pravieniškių 2 PN-AK direktoriaus 2009-05-18 įsakymu Nr. 1-74 patvirtinta Tvarka. Taisyklių 4.1 p. – 44.4 p. ir Tvarkos 3.1 p. – 3.3 p. nustato atvejus, kada paminėtos piniginės išmokos neskiriamos. Iš nurodytų materialinės teisės normų analizės matyti, kad nuteistųjų teisė į jose nurodytas piniginę išmoką bei pašalpą nėra absoliuti, o yra sąlygojama atitinkamų nustatytų kriterijų buvimo. Pažymėtina, kad nurodytose teisės normose yra nustatyti tik maksimalūs aptariamų išmokos ir pašalpos dydžiai ir kalbama tik apie galimybę, o ne prievolę mokėti piniginę išmoką ir pašalpą (ABTĮ 13 str., 20 str. LVAT 2010-02-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-130/2010 ir kt.).

Įvertinęs paminėtą teisinį reglamentavimą ir teismui pateiktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių 2 PN-AK direktorius pagrįstai atsisakė pareiškėjui skirti piniginę išmoką (ABTĮ 57 str.). Birželio mėnesio pradžiai pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje buvo 242,84 Lt, o nuo liepos vidurio – 200 Lt ir praktiškai visas sumas jis sistemingai išleisdavo. Be to, pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę, vieno mėnesio pradžioje sąskaitoje turėjo didesnę negi 0,3 MGL pinigų sumą. Bylos duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, kad dėl pašalpos (kitos rūšies išmokos) paskyrimo pareiškėjas į administraciją aplamai nesikreipė (b.l. 36, 41). Be to, pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, jo teisinę padėtį tuo metu reglamentavo BVK 145 str. 2 d., todėl darbo objektyviai nebuvo galimybės pasiūlyti, be to, pareiškėjas pripažįsta aplinkybę, jog jis ir pats dėl jam vienam suprantamų motyvų atsisakė kitu atveju pasiūlyto darbo. Atsižvelgiant į dokumentų kopijavimo teisinį reglamentavimą, piniginių lėšų pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje judėjimą, jo pateiktų prašymų dėl kopijų darymo skaičių bei datą, taip pat padarytų kopijų atvejus bei jų skaičių, teismas konstatuoja, kad administracija iš esmės nepažeidė dokumentų kopijų darymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjui sąskaitoje turint pinigų, dokumentų kopijos visą laiką buvo padaromos, atskirais atvejais jos buvo padaromos ir avansu. Šios aplinkybės be byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinamos ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais. Abejoti šiais įrodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jų visetas sudaro logiškai nuoseklią įrodymų grandinę. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad atskirais atvejais pagrįstai buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl kopijų darymą, nes bylos duomenys patvirtina, jog tuo momentu jo asmeninėje sąskaitoje pinigų nebuvo. Pareiškėjas sistemingai pirkdavo parduotuvėje prekes, jo asmeninė sąskaita nebuvo papildoma reguliariai ir tuo pačiu metu. Be to, pateikus prašymą dėl kopijų pateikimo, buvo būtina gauti rezoliuciją, patikrinti asmeninę sąskaitą, o tam buvo reikalingas laikas. Pareiškėjas taip pat nuolat buvo etapuojamas į Kauno tardymo izoliatorių, Vilniaus Lukiškių TI-kalėjimą. Į šias įtaigas pareiškėjas sistemingai buvo etapuojamas iš esmės jo iniciatyva (dėl jo pateiktų skundų nagrinėjimo, kurių nagrinėjime jis pareiškė norą dalyvauti). Atitinkamai vyksta ir jo asmeninių pinigų judėjimas tarp minėtų įstaigų, kuris taip pat užtrunka tam tikrą laiko tarpą.

Teismas taip pat konstatuoja, kad, remiantis ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis CK normomis. Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246 - 6.250 str. nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Remiantis šio straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo)), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra būtina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad ši valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų - neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir, kad, būtent, dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Terminas „valdžios institucija“ CK 6.271 straipsnio prasme reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Minėto įstatymo straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, pagal CK 6.246 - 6.250 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą tiek turtinė, tiek neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų, tačiau neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui nebūtina nustatyti, kad asmeniui, tuo pačiu, yra padaryta ir turtinė žala. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos valdžios institucijos (CK 6.271 str. 2 d.) – Pravieniškių 2 PN- AK neteisėtus aktus (CK 6.271 str. 3 d.), neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas. Be to, pagal CK nuostatas (6.250 str. 2 d.) yra nustatyta sąlyga, kad neturtinės žalos atlyginimą numatytų įstatymas. Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 27 str. nustato, kad žalą, kurią eidamas tarnybines pareigas pareigūnas padaro neteisėtais veiksmais ar neveikimu, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Kaip jau buvo minėta, bylos įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą ir neginčijamą išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu administracijos darbuotojai veikė tai, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti (ABTĮ 57 str.), o viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Pareiškėjo atžvilgiu tokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) nebuvo nustatyta. Remiantis byloje ištirtais įrodymais bei išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad Institucijos atstovai nepadarė jokių priešingų teisei veiksmų (arba neveikimo), todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš Lietuvos valstybės atlyginti jam nemotyvuotą 1000 000 Lt neturtinę žalą, nes jam realiai jokia žala nebuvo padaryta. Be to, nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas visiškai nepagrindė neturtinės žalos dydžio, nors įstatymas tokią pareigą nustato jam.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašo suteikti jam nemokamą antrinę teisinę pagalbą. Teismas šio reikalavimo nelaiko savarankišku skundo reikalavimu. ABTĮ normos numato, kad toks reikalavimas negali būti nukreipiamas tiesiogiai teismui, nes tokiu būdu negali būti apginta pareiškėjo manymu pažeista jo teisė ar įstatymo saugomas interesas. Antrinės teisinės pagalbos suteikimą reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normos, kurios numato antrinės teisinės pagalbos gavimo (suteikimo) tvarką. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas nustatyta tvarka kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo į Instituciją, kurios kompetencijoje yra minėto klausimo sprendimas. Teismo posėdžio, kuris vyksta remiantis ABTĮ, o ne BPK normomis, metu pareiškėjas šio reikalavimo nekėlė iš viso (neprašė užtikrinti įgalioto atstovo dalyvavimo).

III.

Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu (b. l. 119) teismo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą paduota pirmos instancijos teismui (b. l. 21-22).

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių antrųjų pataisos namų administraciją nesudaro pareiškėjui tinkamų sąlygų ginti jam savo teisės ir interesus, sudarydama kliūtis pareiškėjui gauti reikalingus procesinius dokumentus ir jų kopijas, turinčius įrodomąją vertę ir suteikiančius jam pagrindą kreiptis į valstybines institucijas. Kadangi pareiškėjas neturi finansinių galimybių apmokėti su dokumentų ir jų kopijų gavimu susijusias išlaidas, o bausmės atlikimo įstaiga jam atsisako padėti, pareiškėjo manymu yra pažeidžiamas lygiateisiškumo (pagal skundą - lygybės) principas. (remiamasi Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimu). Apelianto manymu, pirmos instancijos teismas nagrinėdamas jo skundą pažeidė Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15, 35 straipsnius, 65 straipsnio 1 dalį, 13, 14, 17, 18 straipsnius.

Atsiliepimas

Atsakovas Pravieniškių antrieji pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu (b. l. 124-127) į apeliacinį skundą teismo prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą. Pateikiami tokie pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

1. Lietuvos Respublikos Bausmių Vykdymo Kodeksas (toliau – ir BVK) 11, 100 straipsniai numato teisę nuteistiesiems teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją, kreiptis su pasiūlymais, skundais ir t. t., tačiau taip pat nustato ir pareigą nuteistiesiems asmeniškai sumokėti už pašto išlaidas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 p. numato, kad pataisos įstaigos administracija privalo padaryti prašomų dokumentų kopijas nuteistajam, jeigu jis tuo metu yra mokus.

2. Nuteistųjų teisė į piniginę išmoką bei pašalpą nėra absoliuti, o yra sąlygojama atitinkamų kriterijų buvimo, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 430 patvirtintame Aprašė (Aprašo 7 [., 7.1 p.) bei Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 23 įsakymu Nr. 4/07/280 patvirtintose taisyklėse ir Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2009-05-18 įsakymu Nr. 1-74 patvirtintu Tvarkos taisyklių 4.1 p.- 44.4 p. ir tvarkos 3.1 p.-3.3 p. Taigi, pagal faktinės aplinkybės minėtos nuostatos pažeisto nebuvo.

3. Atsakovo manymu, argumentai dėl Pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos Konvencijos ir lygiateisiškumo principo pažeidimų yra nepagrįsti.

4. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė arba taip kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi ginčijamu atveju atsakovas, apeliantui (pareiškėjui) ruošdamas, pagamindamas prašomų dokumentų kopijas, spręsdamas apelianto prašymus dėl pašalpų, išmokų išmokėjimo, o taip pat siūlydamas apeliantui darbą veikė taip kaip pagal įstatymus turėjo ir privalėjo veikti, todėl pagrindo priteisti apeliantui neturtinę žalą nėra.

Atsakovas Pravieniškių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Bylos nagrinėjimas sustabdomas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais (b. l. 25-27, 34-37, t. VII), daro išvadą, kad teisingam ginčo išsprendimui yra reikšmingas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) taikymas. Pagal Taisyklių 193 punktą, jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos, jeigu jis tuo metu yra mokus, vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka). Ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 33 straipsnio antroji dalis laiduoja piliečiams skundo teisę, t. y. teisę apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus. Tirti piliečių skundus ir prašymus – kiekvienos valstybės institucijos pareiga <...> (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d. nutarimas). Taigi įstatymu nustatant piliečių (taip pat ir nuteistųjų) teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, skųsti jų sprendimus, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (patvirtinto Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994) (toliau – ir LR BVK) 11 straipsnio 2 punkte įtvirtinta bendroji nuteistųjų teisė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją, taip pat kitas įmones, įstaigas ir organizacijas. LR BVK 100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta specialioji nuteistųjų, kuriems yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė: nuteistieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, visuomenines organizacijas bei tarptautines institucijas. Prie nuteistųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, jei reikia, pridedami pataisos įstaigos administracijos aiškinamieji raštai. LR BVK nėra numatyta jokių ribojimų nuteistajam siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtintą teisę.

Pažymėtina, kad įgyvendinant teisę su skundu kreiptis į institucijas ar teismą, įstatymai tam tikrais atvejais numato besikreipiančiajam pareigą pateikti ir skundžiamą aktą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia apskųsti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos sprendimus dėl atsisakymo skirti jam pašalpą, kurių kopijas, kreipiantis į administracinį teismą, pateikti reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis. Teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją, taip pat kitas įmones, įstaigas ir organizacijas nuteistajam garantuoja LR BVK, tuo tarpu Taisyklių 193 punkte nustatyta, kad jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos, jeigu jis tuo metu yra mokus, vadovaujantis Tvarka. Kolegija pastebi, kad Taisyklėse nėra detalizuota mokumo sąvoka, be to, atsižvelgtina į tai, kad nuteistųjų, bausmę atliekančių laisvės atėmimo vietoje, teisė dirbti, gauti pašalpą ar piniginę išmoką, o tuo pačiu ir būti mokiems, yra ribojama tam tikrų nustatytų sąlygų. LR BVK 173 str. 7 d. (2005-04-21 įstatymo Nr. X-164 redakcija) nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 MGL dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintų Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių 4 p. (2008 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. V-255 redakcija) nustatyta, kad išmokos neskiriamos: 1) jeigu įkalinimo įstaigos administracija nuteistajam pasiūlė mokamą darbą, kurį pagal sveikatos būklę nuteistasis gali dirbti, ir nuteistasis atsisakė dirbti; 2) jeigu nuteistajam per mėnesį, už kurį skiriama piniginė išmoka, buvo skirta bent viena iš šių drausminių nuobaudų: 2.1. uždarymas į baudos (nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės) izoliatorių ar karcerį; 2.2. anksčiau paskirtos paskatinimo priemonės – perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, panaikinimas; 2.3. perkėlimas į drausmės grupę; 2.4. perkėlimas į kamerų tipo patalpas; 3. jeigu nedirbantis nuteistasis per mėnesį, už kurį skiriama piniginė išmoka, išleido daugiau kaip 0,5 MGL, o dirbantis nuteistasis – daugiau kaip 0,6 MGL dydžio pinigų sumą iš asmeninės sąskaitos (išskyrus išlaidas civiliniams ieškiniams ir alimentams pagal teismų sprendimus mokėti).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtinto Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo 7 p. (2009 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 430 redakcija) nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Nuteistiesiems, perkeltiems į tardymo izoliatorių iki 15 parų pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pašalpos nemokamos.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog Taisyklėse nėra numatyta tvarka, kuriai esant nuteistiesiems būtų užtikrinta galimybė laiku (siekiant apskųsti sprendimus per įstatymo nustatytą terminą) gauti dokumentų kopijas tuo atveju, jei nuteistasis prašymo pateikimo metu nėra mokus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija abejoja, ar Taisyklių 193 punktas (2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 redakcija) neprieštarauja LR BVK (patvirtinto Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994) 11 ir 100 straipsniams. Teisėjų kolegija taip pat mano, kad iš konstitucinio teisės kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, skųsti jų sprendimus teisės aktų leidėjui ir valstybės institucijoms principo išplaukia reikalavimas nustatyti tokias nuteistųjų laikymo sąlygas, kurios nevaržytų šios jų teisės, o šios teisės varžymas galėtų būti pateisinamas tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms.

Teisėjų kolegijai, susipažinusiai su aktualiu teisiniu reguliavimu bei bylos medžiaga, kyla abejonių, ar Taisyklių 193 punkte numatyta sąlyga nuteistajam gauti reikalingų dokumentų kopijas gali būti laikoma tinkama ir teisinga siekiamų tikslų atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja poreikis patikrinti, ar teisės aktą priėmusi institucija, Taisyklių 193 punkte nustatydama reikalavimą nuteistajam prašymo padaryti dokumentų kopijas pateikimo metu turėti savo sąskaitoje reikalingą pinigų sumą, neprieštarauja LR BVK įtvirtintai teisei skųsti valstybės įstaigų ir pareigūnų sprendimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai nagrinėdamas individualią bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą. Atsižvelgusi į paminėtus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą ir inicijuoti norminio teisės akto tyrimą, siekiant ištirti, ar Taisyklių 193 punktas (2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 redakcija) neprieštaravo LR BVK 11 ir 100 straipsniams (2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 99 straipsnio 3 punktu, 111 straipsnio 3 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

administracinę bylą pagal apelianto V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių 2 pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sustabdyti.

Pradėti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punkto (2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (patvirtinto Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994) 11 ir 100 straipsniams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė