Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-02-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-12-360/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-11
Bylos Nr.
AN2-12-360/2025
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00051-2024-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Pažeidėjas
R. P.
Advokatai
Mindaugas Normantas
Kategorijos
  • 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-12-360/2025Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00051-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovo advokato Mindaugo Normanto apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024-11-26 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024-06-27 nutarimu administracinio nusižengimo byloje R. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams, pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams. Nuobauda R. P. paskirta už tai, kad jis 2024-03-25 16 val. 47 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas krovininę transporto priemonę („Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe („Narko“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kelyje nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš pradėdamas lenkti kitą krovininę transporto priemonę („Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neįsitikino, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, dėl ko pilnai nebaigęs lenkimo manevro pradėjo grįžti į savo eismo juostą, neužtikrino saugus atstumo nuo lenkiamos transporto priemonės, ir privertė kitos transporto priemonės vairuotoją imtis neatidėliotinų veiksmų savo saugumui užtikrinti, taip sukeldamas pavojingą situaciją, dėl ko lenkiamos krovininės transporto priemonės su puspriekabe vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo, staigiai stabdė ir suko į kelkraštį, kur jo vairuojama krovininė transporto priemonė su puspriekabe tapo nevaldoma, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto; lenkė vietoje, kurioje pagal kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, tai yra, lenkė kitą ta pačia kryptimi tiesiai važiavusią krovininę transporto priemonę su puspriekabe kelio ruože, kuris paženklintas siaura ištisine kelio horizontaliojo ženklinimo linija (KET 3 priedas 1.1) skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo įuosta. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9, 136, 136.4, 136.5, 140, 140.7 punktus. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovas advokatas ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024-11-26 nutartimi Institucijos 2024-06-27 nutarimas paliktas nepakeistas, o skundas netenkintas.

Šalies argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovas advokatas skundu prašo nutartį panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti.

3.1. Nurodo, kad, nors institucija ir teismas nurodo, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) (t. y. važiuojant iš (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kilometre, tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi R. P. ir jo lenkiamas vilkikas važiavo (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad R. P. surašytame ANK protokole (kuriame suformuluotos asmeniui inkriminuojamo kaltinimo ribos) nurodoma eismo įvykio vieta - kelio (duomenys neskelbtini) skiriasi nuo eismo įvykio schemoje ir pareigūnės V. M. tarnybiniame pranešime nurodyto eismo įvykio adreso - kelio (duomenys neskelbtini), o taip pat nuo galimos eismo įvykio vietos, kuri nei institucijos tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Šių prieštaravimų teismo posėdyje pašalinti nepavyko, nei eismo įvykio schemą braižę, nei ANK protokolą surašęs institucijos atstovas ir kelio (duomenys neskelbtini) kaip eismo įvykio vietą pažymėjęs pareigūnas nieko paaiškinti negalėjo. Todėl teismas, peržiūrėjęs Google Maps fotonuotraukas ir atsižvelgęs, kad prie kavinės „(duomenys neskelbtini)” įrengtas (duomenys neskelbtini) kilometras, nusprendė, kad ANK nurodytas eismo įvykis įvyko kelio (duomenys neskelbtini) kilometre. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, ją, kaip ir surašytame institucijos ANK protokole nurodytą eismo įvykio adresą kategoriškai paneigia faktinės nurodomo eismo įvykio vietos aplinkybės ir pridedamos fotonuotraukos. Iš pridedamų fotonuotraukų matyti, kad institucijos ANK protokole ir teismo nutartyje nurodomoje eismo įvykio vietoje - kelio (duomenys neskelbtini) kilometre eismo įvykis negalėjo įvykti šioje vietoje, kadangi čia įrengti geležiniai atitvarai, o taip pat tai prieštarauja liudytojų parodymams, kadangi teigiama, kad betonvežis nuvažiavo nuo kelio, o ne atsitrenkė į kelio metalinius atitvarus.

3.2. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismo posėdžio metu tikslinant minėtus prieštaravimus tikslios įvykio vietos taip ir nepavyko nustatyti, kadangi pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, eismo įvykio schemoje ir ANK protokole nurodyti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kilometrai prieštaravo faktinėms bylos aplinkybėms - kelio (duomenys neskelbtini) kilometras yra neprivažiavus iki kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ir prieštarauja tiek R. P., tiek kitų proceso dalyvių parodymams, kad jie važiavo nuo (duomenys neskelbtini) ir vilkiko lenkimas įvyko pravažiavus posūkį į (duomenys neskelbtini) bei neprivažiavus kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Pagal parodymus lenkimas įvyko pravažiavus įsukimą i (duomenys neskelbtini) (kuris yra (duomenys neskelbtini) kilometre), link kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Prie (duomenys neskelbtini) kavinės - kelio (duomenys neskelbtini) kilometre - yra metaliniai atitvarai ir tvenkiniai, todėl jei kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, kaip teigiama teismo nutartyje, būtų įvykęs eismo įvykis, vilkikas būtų atsitrenkęs į atitvarus, o ne nuvažiavęs nuo kelio.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas M. N. parodo, jog jo vairuojamą vilkiką, pravažiavus posūkį į (duomenys neskelbtini), pravažiavus Kelio ženklą, leidžianti šioje vietoje važiuoti 70 km greičiu, lenkė ir nustūmė nuo kelio R. P. vairuojamas vilkikas, tačiau M. N. minimas KET ženklas, leidžiantis 70 km per valandą greitį, yra apie 300 metrų iki kelio (duomenys neskelbtini) kilometro ženklo, ir toje vietoje yra punktyrinė kelio ženklinimo linija, (leidžianti lenkimą) o ne ištisinė kelio linija. Tuo tarpu prie „(duomenys neskelbtini)“ kavinės, kuri yra (duomenys neskelbtini), yra įrengti geležiniai atitvarai, todėl šioje vietoje įvykus autoįvykiui, betonvežis negalėjo nuvažiuoti nuo kelio, o būtų atsitrenkęs į kelio atitvarus, įrengtus nuo kavinės „(duomenys neskelbtini)“ link (duomenys neskelbtini). Tokie M. N. parodymai bei fotonuotraukoje užfiksuota teismo nutartyje ir ANK nurodoma vieta - kelio (duomenys neskelbtini) kilometras, kategoriškai paneigia teismo nutartyje (ir ANK protokole) padarytą išvadą, neva eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), kadangi neatitinka faktinių bylos aplinkybių, liudytojų parodymų ir jiems prieštarauja, neaišku, kur įvyko eismo įvykis - (duomenys neskelbtini) kilometre ar (duomenys neskelbtini) kilometre. Visos šios vietos yra skirtingos, kaip ir kelio ženklinimas jose.

3.4. Apeliaciniame skunde pastebima, jog liudytojas D. N. teigia neva matė iš 600 metrų atstumo, kaip miškovežis lenkė betonvežį ir nustūmė jį nuo kelio. Šiuo atveju teigiama, kad iš judančio automobilio, vairuotojas 600 metrų atstumu „plika akimi” galėjo tiksliai nustatyti atstumą. Vien iš tokių aplinkybių galima spręsti apie tokio liudytojo parodymų patikimumą ir vertingumą. Tačiau bylą nagrinėjusio teismo nuomone tokie parodymai yra neabejotini ir patikimi.

3.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog liudytojas M. T. teigia, kad eismo įvykis įvyko toje vietoje, kur yra kavinė „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini). Tačiau tokie parodymai paneigiami tiek pačio betonvežio vairuotojo M. N. , kuris teigia, kad įvykis įvyko pravažiavus pasukimą į (duomenys neskelbtini), neprivažiavus kavinės „(duomenys neskelbtini)”, tiek nurodomos vietos faktinėmis aplinkybėmis (­geležiniams atitvarams, į kuriuos atsitrenktų nuo kelio nuvažiuojanti transporto priemonė), kurių nemini nei eismo įvykio schemą sudarę policijos pareigūnai, nei kiti įvykio liudytojai. Taip pat pastebėtina, kad pravažiavus posūkį į (duomenys neskelbtini), prasideda punktyrinė kelio ženklinimo linija, nedraudžianti lenkimo, ir ši aplinkybė patvirtina R. P. duotus parodymus, kad lenkimo manevrą pradėjo ir baigė kelio ruože, kuriame lenkimą ribojančio kelio ženklinimo nebuvo.

3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. G. surašė ANK protokolą, (kuriame apibrėžtos kaltinimo ribos), jame nurodydamas kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu policijos pareigūnų M. S. ir V. M. nubraižytoje eismo įvykio schemoje nurodoma, kad eismo įvykis įvyko kelio (duomenys neskelbtini) kilometre. Kaip jau minėta, ANK protokole nurodyta eismo įvykio vieta - kelio (duomenys neskelbtini) kilometras, prieštarauja faktinėms įvykio aplinkybėms, kadangi minėtoje vietoje įrengti geležiniai atitvarai, o patys įvykio liudytojai M. N., R. P., A. K. nurodo, kad betonvežis buvo lenktas kelyje (duomenys neskelbtini) pravažiavus posūkį į (duomenys neskelbtini), ir šioje vietoje yra punktyrinė kelio ženklinimo juosta, kuri nedraudžia lenkti transporto priemonių, ir kelio ženklą, ribojantį greitį iki 70 km. O kelio (duomenys neskelbtini) kilometre ir toje kelio pusėje tokio ženklo išvis nėra. Šios aplinkybės parodo, kad tiek eismo įvykio vietoje buvę pareigūnai suklydo ir neteisingai eismo įvykio vietoje pažymėjo įvykio adresą, tiek tyrimą atlikęs ir ANK protokolą surašęs institucijos pareigūnas nesigilino ir nebandė nustatyti tikrųjų įvykio aplinkybių, į įvykio vietą nuvykęs nebuvo, o tyrimą atliko formaliai, atmestinai ir paviršutiniškai, taip pažeisdamas tiek ANK nusižengimų tyrimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, tiek asmens teisę į teisingą ir objektyvų bylos nagrinėjimą, o taip pažeidžiant jo teisę į gynybą, kadangi asmeniui sunkiau gintis nuo neaiškaus ir faktinei įvykio vietai prieštaraujančio kaltinimo. Šių klaidų neištaisė ir skundą nagrinėjęs teismas, kuris nusprendė, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) kilometre, nors to fiziškai negalėjo įvykti dėl įrengtų atitvarų, kurie neleistų betonvežiui nuvažiuoti nuo kelio.

3.7. Teigiama, kad tiek ANK protokole nurodytas eismo įvykio adresas, tiek teismo nutartyje padaryta išvada, kad įvykis įvyko kelio (duomenys neskelbtini) kilometre prieštarauja ir yra paneigiamos faktinių aplinkybių - tiek proceso dalyvių parodymais (kad lenkimas vyko esant punktyrinei kelio ženklinimo linijai pravažiavus 70 kilometrų greitį ribojantį KET ženklą, o lenktas vilkikas nuvažiavo į griovį), tiek minėto kelio (duomenys neskelbtini) įrengtų atitvarų, kurie toje vietoje neleistų transporto priemonei nuvažiuoti nuo kelio. Nenustačius, kurioje tiksliai kelio (duomenys neskelbtini) vietoje įvyko eismo įvykis ir padarius nepagrįstą, prieštaraujančią faktinėms įvykio aplinkybėms prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) , kurią paneigia bylos aplinkybės, ne tik nenustatytos įvykio reikšmingos aplinkybės, bet ir neatskleista objektyvi tiesa administracinėje byloje. Taip pat ir neteisingai suformuotas kaltinimas ANK protokole, nuo kurio asmuo ginasi. Tyrimą atliekantys pareigūnai net nebandė išsamiai aiškintis ir nustatyti įvykio aplinkybių. Įvykio liudytojų parodymai, kuriais remiasi nutartį priėmęs teismas, yra skirtingi, prieštaraujantys vienas kitam bei įvykio aplinkybėms, todėl negali būti patikimu įrodymu.

Atsiliepimas

4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti paliekant apylinkės teismo nutartį ir Institucijos nutarimą be pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

6. Nagrinėjamu atveju R. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu bei R. P. nubaudimu. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

7. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų, nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014, 2AT-54-489/2018).

8. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs R. P. atstovo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į skundo argumentus, atliko įrodymų tyrimą, objektyviai įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę, išvadas motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl R. P. kaltės.

9. Nagrinėjamoje byloje R. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, jog byloje nustatytu laiku ir vietoje, kelyje nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš pradėdamas lenkti kitą krovininę transporto priemonę, neįsitikino, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, dėl ko pilnai nebaigęs lenkimo manevro pradėjo grįžti į savo eismo juostą, neužtikrino saugus atstumo nuo lenkiamos transporto priemonės, ir privertė kitos transporto priemonės vairuotoją imtis neatidėliotinų veiksmų savo saugumui užtikrinti, taip sukeldamas pavojingą situaciją, dėl ko lenkiamos krovininės transporto priemonės su puspriekabe vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo, staigiai stabdė ir suko į kelkraštį, kur jo vairuojama krovininė transporto priemonė su puspriekabe tapo nevaldoma, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto; taip pat dėl to, jog lenkė vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, tai yra, lenkė kitą ta pačia kryptimi tiesiai važiavusią krovininę transporto priemonę su puspriekabe kelio ruože, kuris paženklintas siaura ištisine kelio horizontaliojo ženklinimo linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo įuosta.

10. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog yra aptartas aktualus teisinis reguliavimas (ANK nuostatos, Kelių eismo taisyklių punktai), kurio apygardos teismas dar kartą nebekartoja.

11. Apeliaciniame skunde ginčijant R. P. nubaudimą, teigiama apie netikslų įvykio vietos nustatymą, fiksavimą, vertinama, jog teismo nurodytame įvykio vietos kilometre yra kelio atitvarai, todėl sunkvežimis būtų atsitrenkęs į juos, o ne nuvažiavęs nuo kelio. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš proceso apylinkės teisme bei skundžiamos nutarties matyti, jog buvo aiškinamasi tiksli įvykio vieta, apklaustas eismo įvykio vietoje schemą sudaręs pareigūnas M. S., taip pat įvykio vietoje dirbusi pareigūnė V. M., administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas S. G., tiesiogiai įvykį matę liudytojai A. K., D. N., M. T., nuo kelio nuvažiavusio vilkiko vairuotojas M. N., taip pat ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P., teismo posėdyje peržiūrėti ir žemėlapių duomenys dėl įvykio vietos, nuotraukos. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog aptardamas įvykio vietą, teisėjas sugretino bylos duomenų visumą (apklaustų asmenų parodymus, schemą, vaizdinę medžiagą, duomenis iš transporto priemonių tachografų) bei padarė išvadą dėl eismo įvykio vietos atitinkamame kelio kilometre ir apygardos teismas nemato pagrindo nesutikti su išsamiais skundžiamos nutarties argumentais. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jokių prieštaravimų nei tarp bylos duomenų, nei pačioje skundžiamoje nutartyje nėra. Tiek iš apklaustų liudytojų parodymų, tiek iš juos nuosekliai atitinkančių rašytinių paaiškinimų, tarnybinių pranešimų bei pareigūnų pateiktų vaizdo įrašų iš kūno kamerų, matyti, jog yra visiškai aišku, apie kokį bei kokiame kelyje, šio kelio vietoje ir kaip nutikusį eismo įvykį kalbama. Be to, tiek iškart po įvykio rašytame paaiškinime, tiek vaizdo kameros įraše, kuriame fiksuotas pareigūnų bendravimas su administracinėn atsakomybėn patrauktu R. P. įvykio dieną, matoma, jog ir pačiam R. P. nebuvo abejonių, apie kokią situaciją kelyje bei kur įvykusią duodami paaiškinimai. Taigi nėra pagrindo abejoti dėl byloje nustatytos eismo įvykio vietos.

12. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės ir apklaustų liudytojų patikimumu, kiek D. N. matė įvykį iš judančio automobilio, taip pat pažymima, jog R. P. lenkimo manevrą pradėjo ir baigė kelio ruože, kuriame nebuvo lenkimą ribojančio kelio ženklinimo. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, juos paneigia byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma. Iš bylos medžiagos matyti, jog iškart po įvykio buvo paimti abiejų jo dalyvių (R. P., M. N.) paaiškinimai, iš kurių matyti, jog R. P. vairuojama transporto priemonė (miškovežis) lenkė keliu važiavusią kitą transporto priemonę (cementovežį), vairuojamą M. N.. Kaip rašytiniame paaiškinime nurodė R. P., priešpriešais atvažiavo automobilis, todėl jis turėjo kiek greičiau grįžti į savo eismo juostą. M. N. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog jį lenkusi transporto priemonė tiesiog per anksti norėjo grįžti į savo eismo juostą, dėl ko jam teko greitai stabdyti, vengiant susidūrimo sukti į šalikelę, dėl ko jo transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio. Tą patį M. N. nurodė ir apylinkės teisme. Būtent M. N. nurodytą įvykio eigą tiek rašytiniame paaiškinime, tiek ir šį atitinkančiuose parodymuose apylinkės teisme, patvirtina ir teisme apklaustų bei tiesiogiai įvykį mačiusių A. K., M. T., D. N. (pastarasis vairavo iš priekio atvažiavusį automobilį) parodymai, atitinkantys pastarųjų rašytinius paaiškinimus, kurie visi teigė, jog būtent lenkimą atlikusi transporto priemonė (vairuojama R. P., miškovežis), nebaigusi manevro, per anksti pradėjo grįžinėti į savo eismo juostą, dėl ko lenkiamoji transporto priemonė (vairuojama M. N., cementovežis) vengdama susidūrimo, staigiai stabdė, traukėsi į šalikelę ir apsivertė. Liudytojų (dalis matė įvykį iš galo, vienas iš priekio) parodymai tarpusavyje sutampa, atitinka kitus bylos duomenis (V. M. tarnybinį pranešimą, įvykio schemą, pareigūnų kamerų įrašus, paaiškinimus apylinkės teisme) iš dalies ir paties R. P. parodymus, todėl abejoti liudytojų patikimumu, kaip tai bandoma daryti apeliaciniame skunde, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai skundžiamoje nutartyje kaip patikimu įrodymų šaltiniu rėmėsi ir nuosekliais liudytojų parodymais.

13. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog R. P. lenkimo manevras darytas leistinoje vietoje, tačiau tai paneigia bylos duomenų visuma. Kad lenkimas vykdytas kirtus ištisinę kelio ženklinimo liniją nurodė M. N., A. K.. Byloje esanti vaizdo medžiaga (vaizdo įrašai, nuotraukos) patvirtina, jog kelio atkarpoje ties įvykio vieta esama ištisinėmis linijomis ženklinto kelio. Ne kas kitas, o pats R. P., prieš pradėdamas lenkimo manevrą, turėjo įsitikinti, kad lenkimas bus atliktas nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų, pradėtas ir baigtas leidžiamame kelio ruože, bus išlaikyti saugūs atstumai nuo lenkiamos transporto priemonės, o grįžtant į savo eismo juostą, nebus sukliudyta lenkiamai transporto priemonei, o to nepadarius, kilo administracinė atsakomybė.

14. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl R. P. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Apylinkės teismas ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Tai, jog apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidaujama apeliaciniame skunde, nereiškia, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024-11-26 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o R. P. yra nubaustas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024-11-26 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovo advokato Mindaugo Normanto apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas