Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nesutinka su ginčijamais sprendimais dėl toliau nurodytų priežasčių. Teigia, kad mokesčių administratorius nepagrįstai taikė Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio nuostatas ir nekilnojamojo turto įsigijimo bei statybų išlaidas priskyrė pareiškėjui.

Nurodo, kad apie 2005 metais pareiškėjo mama N. I. patyrė mikro insultą, buvo silpnos sveikatos, dėl ko paprašė pareiškėjo padėti įsigyti erdvesnį gyvenamąjį namą, kuriame galėtų gyventi su pareiškėjo šeima. Teigia mamos prašymu dalyvavęs ieškant ir įsigyjant gyvenamąjį namą, taip pat derinęs jo kainą, kadangi mama dėl amžiaus ir patirties neturėjimo patikėjo tai pareiškėjui. Nurodo, kad vien aplinkybė, jog savo mamai padėjo nusipirkti ir įsirengti gyvenamąjį namą, visiškai nepagrindžia mokesčių administratoriaus ir MGK patvirtintinų aplinkybių apie pareiškėjo nesąžiningumą ir siekį gauti mokestinės naudos.

MGK išvadas, kad gyvenamajame name buvo rasti pareiškėjo asmeniniai daiktai, laiko klaidingomis, nes atliekant kratą adresu (duomenys neskelbtini) buvo ieškoma tik pareiškėjo asmeninių daiktų ir įrankių, galimai susijusių su tiriama pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika. I. I. atžvilgiu krata nebuvo sankcionuota, todėl jai priklausančių daiktų nebuvo ieškoma.

Nesutinka su MGK išvada, kad pareiškėjo mama faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini) nes apklausti liudytojai kaimynai V. M. ir V. P. nenurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėjo mama negyveno. Net ir jiems nurodžius, kad jie pareiškėjo mamos nėra matę, būtų normalu, nes namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra aptvertas aukšta ir aklina tvora, todėl neįmanoma matyti kieme vaikštančių asmenų. Be to, pareiškėjo mama buvo senyvo amžiaus, todėl didžiąją dalį laiko praleisdavo namuose. Remiasi liudytojais apklaustų kaimynų J. R., E. Š. parodymais ir atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad pareiškėjo mama norėdavo aplankyti savo senuosius namus, kuriuose pareiškėjo pagalba pasisodindavo įvairių daržovių ir vaisių, o šaltuoju metų laiku name, esančiame (duomenys neskelbtini), lankėsi kone kiekvieną dieną, kadangi reikėjo juos kūrenti (namai neapšildyti, senos statybos, plonomis sienomis, todėl greitai atšaldavo ir atsirasdavo pelėsis).

Nesutinka su MGK išvada, kad išsiskyrė pareiškėjo ir jo sutuoktinės I. I. parodymai dėl pinigų skolinimo ginčo nekilnojamajam turtui įsigyti. Teigia, kad savo mamai N. I. duotų pinigų neformino skolos rašteliais, o sudarė tik žodinį susitarimą ir duotų pinigų nelaikė paskola, nesitarė dėl konkretaus pinigų grąžinimo laiko, išskyrus dėl aplinkybės, kad išlauks palankaus momento N. I. priklausiusiam dviejų kambarių butui, esančiam (duomenys neskelbtini), parduoti, nes 2008 metais prieš įsigyjant gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), buvo nepalankios kainos jį parduoti. Teigia su N. I. niekada nekalbėjęs apie palūkanas ar sąlygas, kaip tai numatyta paskolos sampratoje, nes nenorėjo jos įžeisti. Atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad T. I. 2014 m. sausio 21 d. klausimyne buvo nurodžiusi, jog jokių paskolų nebuvo gavusi ar suteikusi, kadangi šeimos biudžetu rūpinosi pareiškėjas, todėl pareiškėjo buvusi sutuoktinė, nurodžiusi, kad pareiškėjo mamai ji pinigų negrąžino, buvo suklaidinta pareiškėjo netinkamo informavimo. Tuo pačiu teigia, kad pinigai buvo duoti šeimos nariui, kuriuo pareiškėjas besąlygiškai pasitikėjo.

Nesutinka su mokesčių administratoriaus nustatyta namo verte. Teigia, kad jo savininkė iki mirties 2016 m. buvo N. I., tačiau dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių namo ir pavėsinės įrengimo išlaidos priskiriamos pareiškėjui. Nurodo, kad N. I. ikiteisminio tyrimo apklausoje teigė įsigijusi namą už 270 000 Lt, iš kurių 200 000 Lt turėjo pati, o likusius 70 000 pasiskolino: 30 000 Lt paskolino pareiškėjas kartu su sutuoktine T. I., o likusią dalį – iš artimųjų ir draugų. Pardavusi butą, gavo 128 000 Lt, iš kurių 70 000 Lt grąžino kreditoriams, tuo pačiu ir pareiškėjui, likusius 58 000 Lt panaudojo namo įrengimui. Teigia, kad 2013 m. kovo 19 d. ikiteisminio tyrimo metu N. I. nurodė, kad jos visas turtas įgytas teisėtai, kad nuo 1988 metų ji vertėsi individualia veikla, iš kurios tiek ji, tiek pareiškėjas pagal tą laikmetį gavo ganėtinai dideles pajamas. Nurodo, kad N. I. visą gyvenimą sunkiai dirbo, gyveno taupiai ir tam tikrą dalį uždirbtų pinigų visuomet atidėdavo. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas I. I. atžvilgiu dėl visų jai pareikštų įtarimų, tuo pačiu ir dėl neteisėto praturtėjimo, buvo nutraukti.

Atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių administratorius, konstatuodamas, kad 2008 m. pirkto 80 procentų baigtumo gyvenamojo namo atkūrimo sąnaudos buvo 375 200 Lt, neatsižvelgė į gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartyje sutartą ir sumokėtą 270 000Lt pinigų sumą, tokiu būdu neobjektyviais ir nepagrįstai apskaičiavo 100 procentų baigtumo gyvenamojo namo atkūrimo sąnaudas (469 000 Lt – 375 200 Lt = 93 800 Lt). Teigia, kad mokesčių administratorius vadovavosi ne įrodomąją reikšmę turinčiais objektyviais faktiniais duomenimis (gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartimi), o nepagrįstomis prielaidomis.

Tuo pačiu pareiškėjas nesutinka su nustatytomis vartojimo išlaidomis. Teigia, kad jo šeima gyveno labai taupiai ir išleisdavo tris kartus mažesnes sumas, nei nurodo mokesčių administratorius. Tuo pačiu teigia, kad pareiškėjui visuomet padėdavo jo mama N. I., kuri su sugyventiniu gyveno ūkiškai, augino įvairių gyvulių (vištų, ožkų, kiaulių), todėl pienas ir mėsos produktai pareiškėjui nekainavo. Be to, pareiškėjas teigia užsiaugindavęs įvairiausių vaisių ir daržovių, kuriuos valgydavo visais metų laikais, apsipirkdavęs dėvėtų drabužių parduotuvėse.

Sutinka su mokesčių administratoriaus 2011 m. nustatyta 554 Lt išlaidų, susijusių su I. I. vykdoma veikla, suma, tačiau teigia, kad kitos išlaidos neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstai didelės, todėl gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM), jo manymu, apskaičiuotas nepagrįstai.

Atkreipia dėmesį, kad abu su sutuoktine T. I. negalėjo deklaruoti pinigų, kurių nebuvo gavę ir teigia, kad mokesčių administratorius nenustatė pajamų šaltinio, tikrųjų pajamų, todėl negalėjo apskaičiuoti GPM.

Nurodo, kad mokesčių administratorius nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad kratos metu rasti pinigai buvo gauti iš nežinomų šaltinių. Teigia, kad seife rasti 7 000 Lt priklausė pareiškėjo mamai N. I., kuri šią sumą buvo atsidėjusi laidotuvėms, 4 750 Lt – pareiškėjo šeimos santaupos, likusios nepanaudotos namui įrengti, 1 500 JAV dolerių – pareiškėjo 1998-2000 m. sukauptos santaupos „juodai dienai“, 30 000 rublių, 30 Lenkijos zlotų, 115 Latvijos latų buvo likę po 1994-2004 m. kelionių.

Vadovaujasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostata ir Taisyklių 4, 4.1 ir 6.1 punktais ir nurodo, kad patikrinimo metu pareiškėjo GPM bazė nustatyta pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, pritaikius išlaidų metodą.

Teigia, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2009 – 2011 metų, taip pat pareiškėjo 2012 metais gautos pajamos bei patirtos išlaidos patikrinimo metu įvertintos remiantis surinkta informacija iš komercinių bankų apie gautas pajamas ir patirtas išlaidas, VMI prie FM informacinės duomenų bazės duomenis (gautas pajamas, turimą VĮ „Registrų centras“ informaciją apie Pareiškėjo ir jo sutuoktinės vardu registruotą nekilnojamą turtą, turimą VĮ „Regitra“ informaciją apie transporto priemones), bei įvertinus kitą patikrinimo metu surinktą informaciją.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju apskaičiuodama mokesčio bazę pareiškėja vadovavosi išlaidų metodu, t. y. patikrinimo metu vertinimas buvo atliktas lyginant pareiškėjo ir jo sutuoktinės patirtas asmenines išlaidas su faktiškai turėtomis (gautomis) pajamomis ir nustatyta, kad 2009 m. sausio 1 d. pareiškėjas piniginių lėšų likučio neturėjo, jo sutuoktinė banko sąskaitoje turėjo 8 658,59 Lt. Tuo pačiu konstatavo, kad 2009 m. gavo 27 939 Lt pajamų ir patyrė 81 648 Lt išlaidų. Teigia, kad įvertinus pateiktus paaiškinimus, bei atlikus pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2004 – 2008 m. pajamų ir išlaidų analizę, nustatyta, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė piniginių lėšų likučio 2009 m. sausio 1 d. ne banke neturėjo, o pareiškėjo sutuoktinės banko sąskaitose likutis buvo 8 658,59 Lt. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2009 metais gavo 27 939 Lt pajamų ir patyrė 81 648 Lt išlaidų. Įvertinus šią informaciją, nustatyta, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės patirtos išlaidos 58 604 Lt viršijo gautas pajamas. Teigia, kad mokesčių administratorius 46 900 Lt gyvenamojo namo statybos išlaidų priskyrė pareiškėjo išlaidoms, todėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2009 m. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 11 704 Lt (58 604 Lt – 46 900 Lt). Vadovaudamasis Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalies, 3.88 straipsnio 1 dalies, 4.73 straipsnių nuostatomis, mokesčių administratorius minėtas pinigines lėšas padalino pareiškėjui ir jo sutuoktinei lygiomis dalimis - po 5 852 Lt ir nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. turėjo 52 752 Lt (11 704/2 + 46 900 Lt) kitų pajamų iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, priskiriamų B klasės pajamoms, nuo kurių turi būti apskaičiuotas mokėtinas GPM.

Nurodo, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2010 metais gavo 19 813 Lt pajamų ir patyrė 86 107 Lt išlaidų: gyvenamojo namo 46 900 Lt ir pavėsinės 4 820 Lt statybos išlaidos buvo priskirtos pareiškėjo išlaidoms, todėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2010 m. patirtos išlaidos 14 771 Lt viršijo gautas pajamas (66 491 Lt – 46 900 Lt – 4 820 Lt). Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalies, 3.88 straipsnio 1 dalies, 4.73 straipsnių nuostatomis šios piniginės lėšos padalintos pareiškėjui ir jo sutuoktinei lygiomis dalimis po 7 385,50 Lt ir nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. turėjo 59 105 Lt (14 771/2 + 51 720 Lt) kitų pajamų iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, priskiriamų B klasės pajamoms, nuo kurių turi būti apskaičiuotas mokėtinas GPM.

Teigia, kad iki 2011 m. gruodžio 6 d. (kada buvo nutraukta pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoka) vertinusi bendras sutuoktinių pajamas - išlaidas, o nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. - pareiškėjo gautas pajamas ir patirtas išlaidas ir nustačiusi, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė laikotarpyje nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d. gavo 2 580 Lt pajamų ir patyrė 20 437 Lt išlaidų. Įvertinus pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2011 m. sausio 1 d. turėtą 13 750 Lt piniginių lėšų likutį banke, laikotarpyje nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d. gautas 2 580 Lt pajamas, patirtas 20 437 Lt išlaidas, 2011 m. gruodžio 6 d. turėtą 14 264 Lt piniginių lėšų likutį banke, Kauno AVMI nustatė, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės patirtos išlaidos viršijo 18 371 Lt gautas pajamas. Vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio ir CK 3.87 straipsnio 1 dalies, 3.88 straipsnio 1 dalies, 4.73 straipsnių nuostatomis, pareiškėjo faktiškai patirtas 9 185,50 Lt (18 371 Lt/2) išlaidos pripažintos iš nenustatytų šaltinių gautomis kitomis pajamomis.

Įvertinusi laikotarpyje nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo turėtą 91 Lt piniginių lėšų likutį banke, gautas 8 500 Lt pajamas, patirtas 911 Lt išlaidas, Kauno AVMI nustatė, kad pareiškėjas ne banke 2011 m. gruodžio 31 d. galėjo turėti ne daugiau kaip 7 589 Lt piniginių lėšų likutį.

Pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2012 m. balandžio 18 d. atliktos kratos metu, seife buvo rasti ir paimti įvairia valiuta iš viso 84 977,39 Lt. Vilniaus apygardos prokuratūros 2014-10-06 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, konstatuota, kad dalis piniginių lėšų paimtų kratos metu, t. y. 18 000 Eur ir 3 000 Lt priklauso G. S. ir S.Dragan ir jos grąžinamos minėtiems asmenims. Teigia, kad pagrįstai kratos metu pareiškėjo gyvenamojoje vietoje paimtos kitos piniginės lėšos 12 827 Lt (84 977,39 Lt – 65 150,40 Lt – 7 000 Lt) buvo priskirtos pareiškėjui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Kauno AVMI atliko pareiškėjo mokesčių apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir nustačiusi, kad pareiškėjas 2010 m., 2011 m., 2012 m. sausio-kovo mėnesiais nedirbo pagal darbo sutartį, nevykdė individualios veiklos, nebuvo draustas valstybės lėšomis, vadovaudamasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalies, VMI prie FM viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau - Taisyklės) 4 punkto nuostatomis pritaikiusi išlaidų metodą, konstatavo, kad 2009 m. pareiškėjo išlaidos 52 752 Lt, 2010 m. išlaidos 59 105 Lt, 2011 m. išlaidos 9 185,50 Lt, 2012 m. išlaidos 8 050 Lt viršijo pareiškėjo gautas pajamas. Atsižvelgdama į tai, Kauno AVMI 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (04.7.2) FR0682-570 patvirtino 2016 m. birželio 30 d. patikrinimo aktą bei nurodė pareiškėjui sumokėti 5 524,21 Eur GPM ir 1 312,85 Eur PSD įmokų, 3 297,61 Eur GPM ir 794,72 Eur PSD įmokų delspinigių, 1 657 Eur GPM ir 393 Eur PSD įmokų baudą, iš viso – 12 979,39 Eur (b. l. 24-36). Ginčijamu VMI prie FM 2017 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 68-6 (b. l. 37–40) patvirtino Kauno AVMI 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (04.7.2) FR0682-570. Pareiškėjo skundą dėl VMI prie FM 2017 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 68-6 (b. l. 22–25) išnagrinėjusi MGK 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. S-92 (7-37/2017) patvirtino VMI prie FM 2017 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 68-6 (b. l. 10–22).

MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad jo motina N. I. nuo 1988 m. vertėsi individualia veikla, iš kurios gavo dideles pajamas, taip pat taupė, laikytini nepagrįstais dėl toliau nurodytų priežasčių. Pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį nuolatinis Lietuvos gyventojas privalėjo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jei jų bendra suma viršija 50 000 Lt. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalį jei nuolatinis Lietuvos gyventojas šio Įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Kaip jau minėta, N. I. nėra deklaravusi 2003 m. gruodžio 31 d. turėtų lėšų, todėl pareiškėjo teiginiai apie jos turėtas dideles pajamas laikytini abstrakčiais ir neįrodytais.