Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-29 · Administracinė byla Nr. I-87-811/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-29
Bylos Nr.
I-87-811/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01697-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
A. I.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Administracinė byla Nr. I-87-811/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01697-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,dalyvaujant pareiškėjui A. I.,pareiškėjo atstovui advokatui L. S. Bagdonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. I. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. S-92 (7-37/2017), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2017 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 68-6 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (04.7.2)FR0682-570.

Nesutinka su ginčijamais sprendimais dėl toliau nurodytų priežasčių. Teigia, kad mokesčių administratorius nepagrįstai taikė Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio nuostatas ir nekilnojamojo turto įsigijimo bei statybų išlaidas priskyrė pareiškėjui.

Nurodo, kad apie 2005 metais pareiškėjo mama N. I. patyrė mikro insultą, buvo silpnos sveikatos, dėl ko paprašė pareiškėjo padėti įsigyti erdvesnį gyvenamąjį namą, kuriame galėtų gyventi su pareiškėjo šeima. Teigia mamos prašymu dalyvavęs ieškant ir įsigyjant gyvenamąjį namą, taip pat derinęs jo kainą, kadangi mama dėl amžiaus ir patirties neturėjimo patikėjo tai pareiškėjui. Nurodo, kad vien aplinkybė, jog savo mamai padėjo nusipirkti ir įsirengti gyvenamąjį namą, visiškai nepagrindžia mokesčių administratoriaus ir MGK patvirtintinų aplinkybių apie pareiškėjo nesąžiningumą ir siekį gauti mokestinės naudos.

MGK išvadas, kad gyvenamajame name buvo rasti pareiškėjo asmeniniai daiktai, laiko klaidingomis, nes atliekant kratą adresu (duomenys neskelbtini) buvo ieškoma tik pareiškėjo asmeninių daiktų ir įrankių, galimai susijusių su tiriama pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika. I. I. atžvilgiu krata nebuvo sankcionuota, todėl jai priklausančių daiktų nebuvo ieškoma.

Nesutinka su MGK išvada, kad pareiškėjo mama faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini) nes apklausti liudytojai kaimynai V. M. ir V. P. nenurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėjo mama negyveno. Net ir jiems nurodžius, kad jie pareiškėjo mamos nėra matę, būtų normalu, nes namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra aptvertas aukšta ir aklina tvora, todėl neįmanoma matyti kieme vaikštančių asmenų. Be to, pareiškėjo mama buvo senyvo amžiaus, todėl didžiąją dalį laiko praleisdavo namuose. Remiasi liudytojais apklaustų kaimynų J. R., E. Š. parodymais ir atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad pareiškėjo mama norėdavo aplankyti savo senuosius namus, kuriuose pareiškėjo pagalba pasisodindavo įvairių daržovių ir vaisių, o šaltuoju metų laiku name, esančiame (duomenys neskelbtini), lankėsi kone kiekvieną dieną, kadangi reikėjo juos kūrenti (namai neapšildyti, senos statybos, plonomis sienomis, todėl greitai atšaldavo ir atsirasdavo pelėsis).

Nesutinka su MGK išvada, kad išsiskyrė pareiškėjo ir jo sutuoktinės I. I. parodymai dėl pinigų skolinimo ginčo nekilnojamajam turtui įsigyti. Teigia, kad savo mamai N. I. duotų pinigų neformino skolos rašteliais, o sudarė tik žodinį susitarimą ir duotų pinigų nelaikė paskola, nesitarė dėl konkretaus pinigų grąžinimo laiko, išskyrus dėl aplinkybės, kad išlauks palankaus momento N. I. priklausiusiam dviejų kambarių butui, esančiam (duomenys neskelbtini), parduoti, nes 2008 metais prieš įsigyjant gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), buvo nepalankios kainos jį parduoti. Teigia su N. I. niekada nekalbėjęs apie palūkanas ar sąlygas, kaip tai numatyta paskolos sampratoje, nes nenorėjo jos įžeisti. Atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad T. I. 2014 m. sausio 21 d. klausimyne buvo nurodžiusi, jog jokių paskolų nebuvo gavusi ar suteikusi, kadangi šeimos biudžetu rūpinosi pareiškėjas, todėl pareiškėjo buvusi sutuoktinė, nurodžiusi, kad pareiškėjo mamai ji pinigų negrąžino, buvo suklaidinta pareiškėjo netinkamo informavimo. Tuo pačiu teigia, kad pinigai buvo duoti šeimos nariui, kuriuo pareiškėjas besąlygiškai pasitikėjo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo nesutinkantis su nustatytomis statybos išlaidomis. Teigia ne kartą tvirtinęs mokesčių administratoriui, kad neturi išlikusių sąskaitų, daugumą medžiagų pirkęs seniai, kada užsiėmė statybos darbais.

Nesutinka su mokesčių administratoriaus nustatyta namo verte. Teigia, kad jo savininkė iki mirties 2016 m. buvo N. I., tačiau dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių namo ir pavėsinės įrengimo išlaidos priskiriamos pareiškėjui. Nurodo, kad N. I. ikiteisminio tyrimo apklausoje teigė įsigijusi namą už 270 000 Lt, iš kurių 200 000 Lt turėjo pati, o likusius 70 000 pasiskolino: 30 000 Lt paskolino pareiškėjas kartu su sutuoktine T. I., o likusią dalį – iš artimųjų ir draugų. Pardavusi butą, gavo 128 000 Lt, iš kurių 70 000 Lt grąžino kreditoriams, tuo pačiu ir pareiškėjui, likusius 58 000 Lt panaudojo namo įrengimui. Teigia, kad 2013 m. kovo 19 d. ikiteisminio tyrimo metu N. I. nurodė, kad jos visas turtas įgytas teisėtai, kad nuo 1988 metų ji vertėsi individualia veikla, iš kurios tiek ji, tiek pareiškėjas pagal tą laikmetį gavo ganėtinai dideles pajamas. Nurodo, kad N. I. visą gyvenimą sunkiai dirbo, gyveno taupiai ir tam tikrą dalį uždirbtų pinigų visuomet atidėdavo. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas I. I. atžvilgiu dėl visų jai pareikštų įtarimų, tuo pačiu ir dėl neteisėto praturtėjimo, buvo nutraukti.

Atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių administratorius, konstatuodamas, kad 2008 m. pirkto 80 procentų baigtumo gyvenamojo namo atkūrimo sąnaudos buvo 375 200 Lt, neatsižvelgė į gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartyje sutartą ir sumokėtą 270 000Lt pinigų sumą, tokiu būdu neobjektyviais ir nepagrįstai apskaičiavo 100 procentų baigtumo gyvenamojo namo atkūrimo sąnaudas (469 000 Lt – 375 200 Lt = 93 800 Lt). Teigia, kad mokesčių administratorius vadovavosi ne įrodomąją reikšmę turinčiais objektyviais faktiniais duomenimis (gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartimi), o nepagrįstomis prielaidomis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia ne kartą nurodęs, kad didelę dalį pinigų namo įsirengimui skyrė namo savininkė N. I., o pareiškėjas prisidėjo ne piniginėmis lėšomis, o darbu ir patirtimi. Nurodo, kad jam daug padėjo šeimos draugas Nikolajus ir jo draugai, su kuriais jis palaikė draugiškus santykius. Pareiškėjas teigia turėjęs statybos darbų patirties, todėl daugumą namo įrengimo darbų atlikęs savo jėgomis. Todėl įsirengiant namo vidų kainavo tik statybinės medžiagos, už kurias mokėjo N. I.. Nurodo, kad nemažą dalį medžiagų pats pirkęs Lenkijoje, kurioje kainos skyrėsi kone per puse, dalį statybinių medžiagų buvo įsigijęs ankščiau, dalį pirkęs bankrutuojančioje UAB „Statybos panorama“, Varnių g. Kaune, kurioje statybinės medžiagos buvo parduodamos už 20-30 procentų jų vertės.

Mokesčių administratoriaus gyvenamojo namo vidaus darbų statybos išlaidų 93 800 Lt sumą, nustatytą pagal UAB „Sistela“ pateiktas 2006-2010 m. gyvenamųjų pastatų 1 kub. m. statybos skaičiuojamas kainas, laiko apskaičiuotas paviršutiniškai neatitinkančias protingumo ir teisingo mokestinės prievolės apskaičiavimo kriterijų, kadangi jos yra žymiai didesnės už realiai patirtas išlaidas.

Nurodo, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas 80 procentų baigtumo, kas, anot pareiškėjo, reiškia, jog buvo pilnai pabaigtas statyti, viduje taip pat buvo atlikta daug brangiai kainuojančių darbų (pilnai išvedžiota elektros instaliacija, įrengti santechnikos mazgai ir visi reikiami vamzdynai, sienos paruoštos dažymui, lubos padengtos gipso plokštėmis, grindys paruoštos klojimui, išvedžioti šildymo mazgai, pastatytas dujinis katilas). Kadangi daugumą gyvenamojo namo statybos ir įrengimo darbų atliko pats pareiškėjas, padedamas draugo Nikolajaus, su kuriuo nebuvo atsiskaitęs, pareiškėjui akivaizdu, kad patirtos išlaidos statybos darbams tiksliausiai galėjo būti įvertintos nustačius, kada ir kokie statybos darbai buvo atlikti, kokios statybinės medžiagos buvo panaudotos, kokia tuo metu buvo medžiagų rinkos kaina, tačiau mokesčių administratorius visiškai to nevertino, o atsižvelgė tik į UAB „Sistela“ bei VĮ „Registrų centras“ esančius atkuriamosios vertės duomenis, kurie, pareiškėjo teigimu, niekada neatspindi tikrosios daikto vertės.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo nesutinkantis su aplinkybe, kad namo įrengimo sąnaudos de facto buvo priskirtos jam, tuo pačiu nesutinka su apskaičiuota 93 800 Lt gyvenamojo namo vidaus darbų statybos išlaidų suma, nes ji neatspindi tikrosios patirtų išlaidų sumos ir negali būti priskiriama pareiškėjui, nes ginčo namas nei pareiškėjui, nei jo sutuoktinei nepriklausė, o buvo įsigytas pareiškėjo mamos I. I. lėšomis.

Teigia, kad šiuo atveju mokesčių administratorius galėtų vertinti tik tai, ar N. I. galėjo iš savo turimų santaupų, likusių pardavus butą, įsirengti namą iki tokios būklės, kokios jis buvo 2011 m. Tuo pačiu teigia, kad jokių duomenų apie namo būklę 2011 m. šiuo metu nėra. Pareiškėjui neaišku, kokiu būdu mokesčių administratorius nustatė, kaip ir kokiu būdu buvo įrengtas I. I. namas, ir kad jam įrengti būtent reikėjo 93 800 Lt.

Nurodo, kad minimos pinigų sumos niekada nebuvo išleistos, nes daugumą statybos darbų atliko pats pareiškėjas ir šias išlaidas sudaro tik atliekant apdailos darbus jo sugaištas laikas. Teigia, kad pavėsinė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 2009-2011 nepriklausė pareiškėjui, tačiau pareiškėjas padėdamas mamai ją pastatė iš nupirktos medienos ir kruopščiai dirbdamas. Nurodo, kad mediena kainavo apie 300-400 Lt, ją pirko lentpjūvėje, tačiau sąskaitos negavo. Daugiau jokių išlaidų statydamas pavėsinę nurodo nepatyręs. Todėl mokesčių administratoriaus apskaičiuotą pavėsinės statybos išlaidų sumą laiko nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

Tuo pačiu pareiškėjas nesutinka su nustatytomis vartojimo išlaidomis. Teigia, kad jo šeima gyveno labai taupiai ir išleisdavo tris kartus mažesnes sumas, nei nurodo mokesčių administratorius. Tuo pačiu teigia, kad pareiškėjui visuomet padėdavo jo mama N. I., kuri su sugyventiniu gyveno ūkiškai, augino įvairių gyvulių (vištų, ožkų, kiaulių), todėl pienas ir mėsos produktai pareiškėjui nekainavo. Be to, pareiškėjas teigia užsiaugindavęs įvairiausių vaisių ir daržovių, kuriuos valgydavo visais metų laikais, apsipirkdavęs dėvėtų drabužių parduotuvėse.

Sutinka su mokesčių administratoriaus 2011 m. nustatyta 554 Lt išlaidų, susijusių su I. I. vykdoma veikla, suma, tačiau teigia, kad kitos išlaidos neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstai didelės, todėl gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM), jo manymu, apskaičiuotas nepagrįstai.

Atkreipia dėmesį, kad abu su sutuoktine T. I. negalėjo deklaruoti pinigų, kurių nebuvo gavę ir teigia, kad mokesčių administratorius nenustatė pajamų šaltinio, tikrųjų pajamų, todėl negalėjo apskaičiuoti GPM.

Nurodo, kad mokesčių administratorius nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad kratos metu rasti pinigai buvo gauti iš nežinomų šaltinių. Teigia, kad seife rasti 7 000 Lt priklausė pareiškėjo mamai N. I., kuri šią sumą buvo atsidėjusi laidotuvėms, 4 750 Lt – pareiškėjo šeimos santaupos, likusios nepanaudotos namui įrengti, 1 500 JAV dolerių – pareiškėjo 1998-2000 m. sukauptos santaupos „juodai dienai“, 30 000 rublių, 30 Lenkijos zlotų, 115 Latvijos latų buvo likę po 1994-2004 m. kelionių.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas ir pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkanti. Nurodo atlikusi pareiškėjo laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. GPM ir privalomojo sveikatos draudimo(toliau - PSD) įmokų apskaičiavimo, deklaravimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimą ir nustačiusi, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjo ir jo sutuoktinės I. I. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas, o 2012 m. pareiškėjo išlaidos viršijo jo pajamas, todėl konstatavusi, kad pareiškėjas 2009-2012 m. išlaidoms panaudojo iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, skundžiamais sprendimais mokesčių administratorius nurodė pareiškėjui į valstybės biudžetą sumokėti 5 524,21 Eur GPM, 1 312,85 Eur PSD įmokų, 3 297,61 Eur GPM delspinigių, 794,72 Eur PSD įmokų delspinigių, bei skyrė 1 657 Eur (30 proc.) GPM baudą ir 393 Eur (30 proc.) PSD įmokų baudą.

Vadovaujasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostata ir Taisyklių 4, 4.1 ir 6.1 punktais ir nurodo, kad patikrinimo metu pareiškėjo GPM bazė nustatyta pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, pritaikius išlaidų metodą.

Teigia, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2009 – 2011 metų, taip pat pareiškėjo 2012 metais gautos pajamos bei patirtos išlaidos patikrinimo metu įvertintos remiantis surinkta informacija iš komercinių bankų apie gautas pajamas ir patirtas išlaidas, VMI prie FM informacinės duomenų bazės duomenis (gautas pajamas, turimą VĮ „Registrų centras“ informaciją apie Pareiškėjo ir jo sutuoktinės vardu registruotą nekilnojamą turtą, turimą VĮ „Regitra“ informaciją apie transporto priemones), bei įvertinus kitą patikrinimo metu surinktą informaciją.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju apskaičiuodama mokesčio bazę pareiškėja vadovavosi išlaidų metodu, t. y. patikrinimo metu vertinimas buvo atliktas lyginant pareiškėjo ir jo sutuoktinės patirtas asmenines išlaidas su faktiškai turėtomis (gautomis) pajamomis ir nustatyta, kad 2009 m. sausio 1 d. pareiškėjas piniginių lėšų likučio neturėjo, jo sutuoktinė banko sąskaitoje turėjo 8 658,59 Lt. Tuo pačiu konstatavo, kad 2009 m. gavo 27 939 Lt pajamų ir patyrė 81 648 Lt išlaidų. Teigia, kad įvertinus pateiktus paaiškinimus, bei atlikus pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2004 – 2008 m. pajamų ir išlaidų analizę, nustatyta, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė piniginių lėšų likučio 2009 m. sausio 1 d. ne banke neturėjo, o pareiškėjo sutuoktinės banko sąskaitose likutis buvo 8 658,59 Lt. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2009 metais gavo 27 939 Lt pajamų ir patyrė 81 648 Lt išlaidų. Įvertinus šią informaciją, nustatyta, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės patirtos išlaidos 58 604 Lt viršijo gautas pajamas. Teigia, kad mokesčių administratorius 46 900 Lt gyvenamojo namo statybos išlaidų priskyrė pareiškėjo išlaidoms, todėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2009 m. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 11 704 Lt (58 604 Lt – 46 900 Lt). Vadovaudamasis Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalies, 3.88 straipsnio 1 dalies, 4.73 straipsnių nuostatomis, mokesčių administratorius minėtas pinigines lėšas padalino pareiškėjui ir jo sutuoktinei lygiomis dalimis - po 5 852 Lt ir nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. turėjo 52 752 Lt (11 704/2 + 46 900 Lt) kitų pajamų iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, priskiriamų B klasės pajamoms, nuo kurių turi būti apskaičiuotas mokėtinas GPM.

Nurodo, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2010 metais gavo 19 813 Lt pajamų ir patyrė 86 107 Lt išlaidų: gyvenamojo namo 46 900 Lt ir pavėsinės 4 820 Lt statybos išlaidos buvo priskirtos pareiškėjo išlaidoms, todėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2010 m. patirtos išlaidos 14 771 Lt viršijo gautas pajamas (66 491 Lt – 46 900 Lt – 4 820 Lt). Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalies, 3.88 straipsnio 1 dalies, 4.73 straipsnių nuostatomis šios piniginės lėšos padalintos pareiškėjui ir jo sutuoktinei lygiomis dalimis po 7 385,50 Lt ir nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. turėjo 59 105 Lt (14 771/2 + 51 720 Lt) kitų pajamų iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, priskiriamų B klasės pajamoms, nuo kurių turi būti apskaičiuotas mokėtinas GPM.

Teigia, kad iki 2011 m. gruodžio 6 d. (kada buvo nutraukta pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoka) vertinusi bendras sutuoktinių pajamas - išlaidas, o nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. - pareiškėjo gautas pajamas ir patirtas išlaidas ir nustačiusi, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė laikotarpyje nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d. gavo 2 580 Lt pajamų ir patyrė 20 437 Lt išlaidų. Įvertinus pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2011 m. sausio 1 d. turėtą 13 750 Lt piniginių lėšų likutį banke, laikotarpyje nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d. gautas 2 580 Lt pajamas, patirtas 20 437 Lt išlaidas, 2011 m. gruodžio 6 d. turėtą 14 264 Lt piniginių lėšų likutį banke, Kauno AVMI nustatė, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės patirtos išlaidos viršijo 18 371 Lt gautas pajamas. Vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio ir CK 3.87 straipsnio 1 dalies, 3.88 straipsnio 1 dalies, 4.73 straipsnių nuostatomis, pareiškėjo faktiškai patirtas 9 185,50 Lt (18 371 Lt/2) išlaidos pripažintos iš nenustatytų šaltinių gautomis kitomis pajamomis.

Įvertinusi laikotarpyje nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo turėtą 91 Lt piniginių lėšų likutį banke, gautas 8 500 Lt pajamas, patirtas 911 Lt išlaidas, Kauno AVMI nustatė, kad pareiškėjas ne banke 2011 m. gruodžio 31 d. galėjo turėti ne daugiau kaip 7 589 Lt piniginių lėšų likutį.

Mokesčių administratorius nustatė, kad laikotarpyje nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas gavo 3 940 Lt pajamų ir patyrė 6 252 Lt išlaidų. Įvertinus pareiškėjo 2012 m. sausio 1 d. turėtą 91 Lt piniginių lėšų likutį banke, 7 589 Lt piniginių lėšų likutį ne banke, 3 940 Lt gautas pajamas, 6 252 Lt patirtas išlaidas, 500,55 Lt likutį nuteistųjų depozitinėje sąskaitoje, 2012 m. balandžio 18 d. kratos metu paimtus grynuosius pinigus ne banke 12 827 Lt (19 827 Lt – 7 000 Lt), nustatė, kad pareiškėjo patirtos išlaidos 8 050 Lt viršijo gautas pajamas.

Vadovaujasi MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostata ir teigia, kad buvo tinkamai įvertintos ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybės ir atsižvelgus į mokesčių administratoriaus turimą informaciją, kad pareiškėjo motina N. I. neturėjo finansinių galimybių įsigyti šio turto, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas formaliai įformindamas žemės sklypo su gyvenamuoju namu įsigijimo sutartį mamos vardu siekė pagrindinio tikslo – mokestinės naudos, t. y. nemokėti GPM nuo kitų iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių gautų pajamų.

Teigia, kad Kauno AVMI gyvenamojo namo įrengimo, pavėsinės statybos išlaidas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti, todėl pastaroji statybos vertę apskaičiavo, vadovaudamasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taikydama Taisyklių 6.3.4 punkte numatytą grynosios vertės metodą, tuo pačiu atsižvelgdama į VĮ „Registrų centras“ duomenis ir įvertinusi UAB „Sistela“ apskaičiavimą, kuris buvo artimas VĮ „Registrų centras“ vertei ir nustačiusi, kad 2008 m. pirkto 80 proc. baigtumo namo atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) sudarė 375 200 Lt (469 000 Lt x 80 proc.), 2009 m. - 2010 m. tenkanti atkūrimo sąnaudų vertė (statybos vertė) – 93 800 Lt (469 000 Lt – 375 200 Lt), t. y. proporcingai tenkanti išlaidų suma kiekvienais metais: 2009 m. – 46 900 Lt ir 2010 m. – 46 900 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kokie darbai, kokiu laikotarpiu, kokių asmenų ir kokiomis išlaidomis buvo atlikti, bei nepateikė statybos išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo konstatuota, kad gyvenamojo namo statybos vertė 2009 m. buvo 46 900 Lt, 2010 m. – 46 900 Lt, pavėsinės statybos vertė 2010 m. – 4 820 Lt.

Pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2012 m. balandžio 18 d. atliktos kratos metu, seife buvo rasti ir paimti įvairia valiuta iš viso 84 977,39 Lt. Vilniaus apygardos prokuratūros 2014-10-06 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, konstatuota, kad dalis piniginių lėšų paimtų kratos metu, t. y. 18 000 Eur ir 3 000 Lt priklauso G. S. ir S.Dragan ir jos grąžinamos minėtiems asmenims. Teigia, kad pagrįstai kratos metu pareiškėjo gyvenamojoje vietoje paimtos kitos piniginės lėšos 12 827 Lt (84 977,39 Lt – 65 150,40 Lt – 7 000 Lt) buvo priskirtos pareiškėjui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVM, VMI prie FM ir MGK sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Kauno AVMI atliko pareiškėjo mokesčių apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir nustačiusi, kad pareiškėjas 2010 m., 2011 m., 2012 m. sausio-kovo mėnesiais nedirbo pagal darbo sutartį, nevykdė individualios veiklos, nebuvo draustas valstybės lėšomis, vadovaudamasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalies, VMI prie FM viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau - Taisyklės) 4 punkto nuostatomis pritaikiusi išlaidų metodą, konstatavo, kad 2009 m. pareiškėjo išlaidos 52 752 Lt, 2010 m. išlaidos 59 105 Lt, 2011 m. išlaidos 9 185,50 Lt, 2012 m. išlaidos 8 050 Lt viršijo pareiškėjo gautas pajamas. Atsižvelgdama į tai, Kauno AVMI 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (04.7.2) FR0682-570 patvirtino 2016 m. birželio 30 d. patikrinimo aktą bei nurodė pareiškėjui sumokėti 5 524,21 Eur GPM ir 1 312,85 Eur PSD įmokų, 3 297,61 Eur GPM ir 794,72 Eur PSD įmokų delspinigių, 1 657 Eur GPM ir 393 Eur PSD įmokų baudą, iš viso – 12 979,39 Eur (b. l. 24-36). Ginčijamu VMI prie FM 2017 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 68-6 (b. l. 37–40) patvirtino Kauno AVMI 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (04.7.2) FR0682-570. Pareiškėjo skundą dėl VMI prie FM 2017 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 68-6 (b. l. 22–25) išnagrinėjusi MGK 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. S-92 (7-37/2017) patvirtino VMI prie FM 2017 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 68-6 (b. l. 10–22).

Mokestinis ginčas byloje kilo dėl to, ar mokesčių administratorius surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu ginčijamuose sprendimuose pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo patirtos išlaidos viršijo pajamas ir pareiškėjas turėjo 129 092,50 Lt GPM įstatymo nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų.

Dėl MAĮ 69 straipsnio taikymo ir nekilnojamojo turto įsigijimo ir statybos išlaidų priskyrimo pareiškėjui.

MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjo mama N. I. 2008 m. spalio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš A. O. ir G. O. už 270 000 Lt įsigijo žemės sklypą su 80 proc. baigtumo gyvenamuoju namu, esančiais (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo žemės sklypas ir namas) (MGK medžiagos b. l. 108-110). Šiame žemės sklype 2011 m. sausio 12 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu įregistruota pavėsinė, kurios statybos vertė – 4 820 Lt. Mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į surinktą informaciją, vadovaudamasis MAĮ 10 ir 69 straipsnių nuostatomis žemės sklypo ir namo 270 000 Lt įsigijimo, namo baigimo statybų / remonto ir pavėsinės statybos išlaidas priskyrė pareiškėjui.

Iš MGK byloje esančios Kauno AVMI 2014 m. gruodžio 16 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos (MGK medžiagos b. l. 63-76) matyti mokesčių administratoriaus atlikta I. I. pajamų bei turėto turto analizė ir konstatuota, kad ji neturėjo finansinių galimybių įsigyti ginčo nekilnojamąjį turtą. Mokesčių administratorius tokią išvadą padarė surinkęs informaciją, kad N. I. laikotarpyje nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 18 d. darbo sutarčių nebuvo sudariusi. Jai nuo 1989 m. lapkričio 1 d. paskirta senatvės pensija. Tuo pačiu nustatyta, kad ji nebuvo įsiregistravusi pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, nebuvo įregistravusi ūkininko ūkio, individualios veiklos, nebuvo įsigijusi verslo liudijimų. Mokesčių administratorius neturėjo duomenų apie I. I. turimas akcijas, vertybinius popierius, tuo pačiu Kauno AVMI ji nebuvo pateikusi pajamų ar turto deklaracijų.

N. I. pagal 1991 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės liudijimą iš I. I. paveldėtas 3/8 dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato bei pagal 2001 m. gegužės 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį įgytas 320/961 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), 2002 m. birželio 25 d. dovanojimo sutartimi IR-9362 perleido pareiškėjui, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 11970 už 128 000 Lt pardavė fiziniam asmeniui I. P.. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Atsižvelgus į šias mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, mokesčių administratoriaus išvadą, kad N. I. neturėjo finansinių galimybių 2008 m. spalio 21 d. įsigyti ginčo nekilnojamojo turto.

Pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad jo motina N. I. nuo 1988 m. vertėsi individualia veikla, iš kurios gavo dideles pajamas, taip pat taupė, laikytini nepagrįstais dėl toliau nurodytų priežasčių. Pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį nuolatinis Lietuvos gyventojas privalėjo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jei jų bendra suma viršija 50 000 Lt. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalį jei nuolatinis Lietuvos gyventojas šio Įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Kaip jau minėta, N. I. nėra deklaravusi 2003 m. gruodžio 31 d. turėtų lėšų, todėl pareiškėjo teiginiai apie jos turėtas dideles pajamas laikytini abstrakčiais ir neįrodytais.

Mokesčių administratorius įvertino turimus duomenis apie ginčo turto pirkimo aplinkybes, t. y.

I. I. 2013 m. rugsėjo 18 d. įtariamojo papildomos apklausos protokole paaiškinimus (kad ji už įsigytą ginčo žemės sklypą ir pastatą sumokėjo apie 200 000 Lt iš asmeninių lėšų, tačiau tikslios sumos nepamena, kad visos pinigų sumos nesumokėjo dėl to, kad tuo metu nebuvo parduotas butas, esantis Kuršių g. 18-21, Kaune, kuris vėliau parduotas už 128 000 Lt, kad pareiškėjas su sutuoktine paskolino apie 30 000 Lt, kad pinigai buvo bendri ir buvo paskolinti be jokių dokumentų, sutarčių ar raštelių, nes pinigai buvo skolinami sūnaus); G. O., iš kurio buvo įsigytas ginčo turtas, paaiškinimus 2014 m. sausio 15 d. liudytojo apklausos protokole (kad derybos dėl ginčo turto pirkimo ir pardavimo vyko su vyriškiu, kurio asmens duomenų gyventojas nurodyti negali, pinigus grynaisiais pinigais banke tikrino ir pas notarą perdavė taip pat vyriškis, kuris dalyvavo pirmą kartą apžiūrint namą, o antrą kartą apžiūrėti namo atvyko su moterimi, kurios tapatybė nenustatyta, ir kad N. I. dalyvavo pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą), taip pat kaimynų, gyvenančių netoli ginčo turto (V. M., V. P.) parodymus, kaimynės J. R. parodymus (kad N. I. buvo jos kaimynė ir gyveno Islandijos pl. 55, Kaune), 2012 m. balandžio 18 d. kratos, atliktos pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu rasti pareiškėjo daiktai (mobilieji telefonai su SIM ir be SIM kortelių, pistoletas ir apkaba su šešiais šoviniais, leidimas laikyti „nešioti“ ginklus, rakteliai nuo mašinų, raktai nuo namų, nešiojamasis kompiuteris, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, automobilių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLVO V7G, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai ir pinigai) ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį savo motinos I. I. vardu sudarė formaliai ir turtą įsigijo būtent savo reikmėms, todėl pagrįstai ginčo nekilnojamojo turto statybos išlaidas vertinto kaip asmeninės pareiškėjo patirtas išlaidas bei konstatavo, kad pareiškėjas siekė mokestinės naudos, t. y. nemokėti GPM nuo kitų iš nenustatytų šaltinių gautų pajamų. Nors pareiškėjas su šiomis mokesčių administratoriaus išvadomis nesutinka, jas paneigiančių duomenų nepateikė (MAĮ 67 straipsnis), todėl jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl gyvenamojo namo statybos išlaidų.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad mokesčių administratoriui nebuvo pateikti gyvenamojo namo įrengimo, pavėsinės statybos išlaidas patvirtinantys dokumentai.

Vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi bei Taisyklių 6.3.4 punkte numatytu grynosios vertės metodu, mokesčių administratorius apskaičiavo namo statybos vertę atsižvelgdamas į UAB „Sistela“ bei VĮ „Registrų centras“ esančius atkuriamosios vertės duomenis ir nustatė, kad 2008 m. pirkto 80 proc. baigtumo namo atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) buvo 375 200 Lt (469 000 Lt x 80 proc.), 2009 m. - 2010 m. – 93 800 Lt (469 000 Lt – 375 200 Lt); proporcingai tenkanti išlaidų suma 2009 m. – 46 900 Lt ir 2010 m.-46 900 Lt, pavėsinės statybos vertė 2010 m. – 4 820 Lt.

Pareiškėjas su šia mokesčių administratoriaus išvada nesutinka, tačiau savo teiginiams pagrįsti, kad didelę dalį pinigų namo įrengimui skyrė N. I., kad nemažą dalį medžiagų žymiai pigiau pats pirko Lenkijoje, kad dalį statybinių medžiagų buvo įsigijęs ankščiau, dalį pirkęs bankrutuojančioje UAB „Statybos panorama“, Varnių g. Kaune ir mokėjęs 20-30 procentų jų vertės jokių duomenų nepateikė. Nors nesutinka su mokesčių administratoriaus pagal UAB „Sistela“ pateiktas 2006-2010 m. gyvenamųjų pastatų 1 kub. m. statybos skaičiuojamas kainas nustatyta 93 800 Lt namo vidaus darbų statybos išlaidų suma, jokių šią sumą paneigiančių įrodymų nepateikė.

Nors pareiškėjas nurodė daugumą gyvenamojo namo statybos ir įrengimo darbų atlikęs pats, padedamas draugo (duomenys neskelbtini), tačiau jokių šį teiginį patvirtinančių argumentų nenurodė, nepateikė paaiškinimo apie konkrečius atliktus darbus ir kada jie buvo atlikti, nenurodė panaudotų medžiagų ir jų rinkos kainos. Todėl mokesčių administratorius neturėjo pareigos įvertinti, kada ir kokie statybos darbai buvo atlikti, kokios statybinės medžiagos buvo panaudotos, kokia tuo metu buvo medžiagų rinkos kaina ir pagrįstai namo statybos vertę apskaičiavo pagal UAB „Sistela“ bei VĮ „Registrų centras“ esančius atkuriamosios vertės duomenis.

Dėl vartojimo išlaidų.

Mokesčių administratorius, įvertinęs turimą informaciją, t. y. kad pareiškėjas Kauno AVMI duomenų apie laikotarpyje nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. patirtas apytiksles vartojimo ir kitas išlaidas nepateikė, pareiškėjo sutuoktinė paaiškino, kad už šeimos finansus buvo atsakingas pareiškėjas, o bankiniais pavedimais patirtos vartojimo išlaidos yra labai mažos (MGK medžiagos b. l. 160, 175-179) bei neturėdamas galimybių nustatyti grynaisiais pinigais patirtų realių vartojimui tenkančių išlaidų, apskaičiavo jas pagal Statistikos departamento internetiniame puslapyje www.stat.gov.lt esamą informaciją apie namų ūkių pajamas ir išlaidas ir konstatavo, kad pareiškėjo šeimos vartojimo išlaidos 2010 m. buvo 20 449 Lt (suaugusiam - 576,60 Lt, o vaikui - 551,70 Lt / mėn.).

Pareiškėjas nesutinka su šia mokesčių administratoriaus nustatyta vartojimo išlaidų suma. Teigia, kad pareiškėjo šeima gyveno itin taupiai, jų šeimai padėdavo mama, kuri su sugyventiniu vedė bendrą ūki, augino gyvulius (vištas, ožkas, kiaules), augino daržoves ir vaisius, todėl maistui išleisdavo mažai pinigų, rūbus, avalynę ir namų apyvokos bei higienos daiktus pirkdavo dėvėtų drabužių parduotuvėse, todėl faktiškai patyrė žymiai mažesnes vartojimo išlaidas. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti nepateikė, kaip tai nustatyta MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje, savo teiginių nedetalizavo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie mažesnes, nei mokesčių administratoriaus nustatytos, bylinėjimosi išlaidas laikytini deklaratyviais ir pripažintina, kad mokesčių administratorius tinkamai nustatė pareiškėjo šeimos vidutines vartojimo išlaidas 2010 m.

Dėl kratos metu rastų piniginių lėšų.

Pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2012 m. balandžio 18 d. atliktos kratos metu seife buvo rasti ir paimti įvairia valiuta iš viso 84 977,39 Lt. Vilniaus apygardos prokuratūra 2014 m. spalio 6 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo konstatavo, kad dalis kratos metu paimtų piniginių lėšų (18 000 Eur ir 3 000 Lt) priklauso G. S. ir (duomenys neskelbtini) ir grąžino šias sumas minėtiems asmenims.

Mokesčių administratorius 19 827 Lt kartos metu paimtas pinigines lėšas įvertino kaip pareiškėjo ne banke turėtas lėšas ir atsižvelgęs į pareiškėjo banko sąskaitose turėtus pinigų likučius bei pareiškėjo 2012 m. gruodžio 31 d. piniginių lėšų liktų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo depozitinėje pareiškėjo sąskaitoje buvusį liktų, nustatė, kad pareiškėjo piniginių lėšų balansas neigiamas (- 15 050 Lt), todėl vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio nuostata, konstatavo, kad pareiškėjas turėjo kitų pajamų, gautų iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių (MGK medžiagos b. l. 97-99).

Pareiškėjas nurodo, kad seife rasti 7 000 Lt priklausė motinai N. I., 4 750 Lt pareiškėjo šeimos namo įrengimui nepanaudotos santaupos, 1 500 JAV dolerių – kitos santaupos, 30 000 rublių, 30 Lenkijos zlotų, 115 Latvijos latų likę po jo kelionių laikotarpyje nuo 1994 iki 2004 m., tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, kratos seife metu rastų piniginių lėšų kilmės neįrodė, todėl mokesčių administratorius pagrįstai kratos metu rastas pinigų sumas pripažino pareiškėjo ne banke turėtomis lėšomis.

MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į ‘susas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo, bei, kiek objektyviai Įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamuoju atveju mokesčių administratorius pagrįstai pritaikė MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatą.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjas, pasirinkdamas finansines operacijas grynaisiais pinigais ir šių pajamų nedeklaruodamas atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijose, prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos. Iš gyventojo pareigos mokėti įstatyme nustatytą mokestį nuo įstatyme nustatytų apmokestinamųjų gyventojo gautų pajamų neabejotinai atsiranda taip pat mokesčio mokėtojo pareiga turėti įrodymus, patvirtinančius, kad jis gavo atitinkamas pajamas, įrodymus, patvirtinančius gautų pajamų apskaičiavimą. Minėti įrodymai turėtų būti pateikiami mokesčių administratoriui, jeigu kyla abejonė dėl mokesčio mokėtojo deklaruojamo ir mokamo mokesčio (LVAT 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1305-602/2015).

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo ginčijami MGK 2017 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. S-92 (7-37/2017), VMI prie FM 2017 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 68-6 ir Kauno AVMI 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. (04.7.2)FR0682-570 priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė