Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. NĮ-22-2066 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 2S-1810, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjas 2023 m. gegužės 26 d. buvo iškviestas į Kriminalinės žvalgybos skyrių apklausai ir iškart po jos buvo uždarytas į izoliavimo patalpą, kadangi nesutiko bendradarbiauti su pareigūnais ir duoti parodymus apie tai ko nežino. Po šios apklausos pareiškėjas buvo patalpintas į uždarąją zoną, kurioje buvo laikomas nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. birželio 21 d. Po izoliavimo, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. NĮ-22-2066 buvo pakeistos bausmės atlikimo sąlygos iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą Pravieniškių 1-ame kalėjime 14 būrį 2 patalpą.

Pareiškėjas minėtą Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimą apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri išnagrinėjusi skundą ir susijusią dokumentinę medžiagą, nurodė, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. birželio 13 d. siūlymas dėl nuteistojo M. G. bausmės atlikimo sąlygų keitimo Nr. RV-22-5771 buvo pateiktas remiantis tarnybiniais pranešimais Nr. LV-26338, 1 (DS)-1549-RN bei pareigūnų turima žvalgybine informacija. Nurodė, jog ši informacija yra įslaptinta, todėl skundžiamame sprendime nepateikiama, nors yra žinoma pareiškėjui, kuris dėl turimų duomenų buvo apklaustas Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, Lietuvos kalėjimų tarnyba pareiškėjo skundo netenkino.

Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) bei Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas).

BVK 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jeigu to reikia, šiais atvejais: 1) kai yra švelninamos arba griežtinamos nuteistajam taikomos bausmės atlikimo sąlygos; 2) siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 3) siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją; 4) siekiant pašalinti nuteistojo saugumui kylančias grėsmes; 5) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais.

Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad nuteistieji iš vienos bausmės atlikimo vietos (Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo, Pravieniškių 2-ojo, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ar Marijampolės kalėjimo) į kitą perkeliami BVK 23 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus motyvuotu nutarimu (Tvarkos aprašo 1 priedas). Taip pat nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo iš vieno kalėjimo į kitą projektus rengia kalėjimo, kuris inicijavo nuteistojo perkėlimo procesą, atsakingas darbuotojas arba esant Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus tiesioginiam nurodymui, Tarnybos padalinio atsakingas darbuotojas (Tvarkos aprašo 4 punktas). Nutarimo projekte nurodomas nuteistojo perkėlimo teisinis pagrindas, išsamiai išdėstomi perkėlimo motyvai, nurodoma nutarimo apskundimo tvarka. Prie nutarimo projekto gali būti pridedami perkėlimo pagrindą (motyvus) pagrindžiantys dokumentai (Tvarkos aprašo 5 punktas): nuteistąjį charakterizuojantys dokumentai, perkėlimo pagrindą pagrindžianti medžiaga (tarnybinis pranešimas, gydytojų išvada, siūlymas, nuteistojo prašymas ir kt.) (5.1 papunktis); perkėlimo į kitą užsienio valstybę pagrindą patvirtinantys dokumentai, jei nuteistasis iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą perkeliamas vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras (5.2 papunktis); tais atvejais, kai galimybę pridėti perkėlimą pagrindžiančius dokumentus riboja įslaptintų dokumentų administravimą reglamentuojantys teisės aktai, nutarimo projekte nurodomi perkėlimo motyvai ir neskelbtino dokumento data bei numeris (5.3 papunktis).

Taip pat Tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad sprendimo projektas kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą, pateikiami derinti (vizuoti) perkeliančiojo ir priimančiojo kalėjimų viršininkams, Lietuvos kalėjimų tarnybos Saugumo koordinavimo ir kontrolės viršininkui, Resocializacijos koordinavimo skyriaus viršininkui, Sveikatos priežiūros koordinavimo skyriaus vedėjui ir Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininkui bei Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus pavaduotojui.

Pareiškėjo teigimu, sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimų, kadangi jame nėra pateikta išsami faktinės situacijos analizė, taip pat nėra išdėstyti jo priėmimo motyvai. Sprendime lakoniškai nurodoma, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į siūlymą. Pareiškėjo nuomone, esant esminiams sprendimo neatitikimams VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams yra pagrindas dėl sprendimo ir atsakymo naikinimo.

Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis VAĮ. To paties įstatymo 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas. Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvacijos reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Taip pat pažymėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010).

Taigi pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos yra numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis).

Teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad priimant skundžiamą Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. NĮ-22-2066 nebuvo vadovautasi minėtomis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika. Skundžiamame sprendime nėra aiškiai nurodytas ir pagrįstas pareiškėjo perkėlimo pagrindas, o tik formaliai nurodoma, kad jis priimamas vadovaujantis BVK 37 straipsnio 7 dalimi, tačiau tai nei pačiame sprendime, nei kituose dokumentuose, niekaip nedetalizuojamos ir neindividualizuojamos bausmės sąlygų pakeitimo aplinkybės. Pastebėtina, kad sprendime, be kita ko, nėra nurodoma kokio tikslo yra siekiama perkeliant pareiškėją iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad toks nuteistojo bausmės atlikimo sąlygų keitimas turėtų būti pagrįstas. Taigi toks pagrindas yra įtvirtintas galiojusiuose teisės aktuose, tačiau jis turėtų būti pagrįstas, o ne tik deklaratyviai nurodomas. Atsakovė, vykdydama teisės aktų nuostatas ir jau aptartas VAĮ nuostatas, privalėjo aiškiai nurodyti faktus, kurie apibudintų ir leistų spręsti apie pareiškėjo (ne) palaikomus socialinius ryšius, jų stiprumą, apie tai, ar pareiškėjas turi kokių nors darbinių įgūdžių ar būtina juos jam papildomai ugdyti, aptarti pareiškėjo asmenines savybes, susijusias su jo galimybėmis ir gebėjimu integruotis socialiniame gyvenime ir pateikti aiškią ir motyvuotą išvadą, kuri būti pagrįsta faktiniais duomenimis.

Pažymėtina, kad ginčijamame sprendime nėra pagrįsti faktai, kad pareiškėjas kaip nors darytų neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems ar jog jo saugumui kiltų kokios nors grėsmės. Atsakovė tik formaliai nurodė, jog skundžiamas sprendimas priimtas pagal 2023 m. birželio 13 d. siūlyme išdėstytus motyvus. Iš byloje esančio Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. birželio 13 d. siūlymo Nr. RV-22-5771 duomenų matyti, jog jame yra nurodyta pareiškėjo charakteristika. Joje akivaizdžiai nurodyta, kad pareiškėjas vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi (2021 m. spalio 14 d. nustatyti 74 balai, o 2022 m. rugsėjo 30 d. – 65 balai), taip pat pareiškėjas neturi drausminių nuobaudų, neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus nusižengimus, be to pareiškėjas užsiima jam pasiūlyta darbine veikla – nuo 2023 m. kovo 1 d. savarankiškai dirba ne bausmės atlikimo vietoje, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl teismui nėra aišku, kokiomis aplinkybės remiantis Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas skundžiame sprendime formaliai nurodo pareiškėjo perkėlimo pagrindus.

Pastebėtina, kad iš skundžiamo sprendimo bei kitų byloje esančių duomenų neįmanoma padaryti išvados, jog pareiškėją perkėlus į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą būtų pagerinta ar palengvinta jo resocializacija. Pareiškėjo charakteristikoje, be kita ko, nurodyta, kad pirminis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nuteistajam atliktas 2021 m. spalio 14 d. ir jam nustatyta vidutinė rizika – 74 balai. Pakartotinis rizikos vertinimas taip pat buvo atliktas 2022 m. rugsėjo 30 d., kurio metu nustatyta sumažėjusi vidutinė rizika – 65 balai. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad stebima nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš atsakovės pateiktų paaiškinimų neaišku, kodėl kilo būtinybė pareiškėjui pakeisti bausmės atlikimo sąlygas ir kaip tai realiai prisidėtų prie nuteistojo resocializacijos palengvinimo.

Kaip minėta, nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga ir tai, kad BVK 4 straipsnio 1 dalies 4–5 bei 7 punktuose įtvirtinta, kad bausmių vykdymas grindžiamas bausmių vykdymo individualizavimo principu, kuris reiškia, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes; taip pat humanizmo ir normalizavimo principais, kurių esmė – siekis sukurti laisvės atėmimo bausmės atlikimo aplinką, padedančią nuteistajam geriau adaptuotis bausmės atlikimo vietoje ir, kiek tai yra įmanoma, atitinkančią įprasto gyvenimo laisvėje sąlygas; vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina.

Visos šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. birželio 21 d. sprendimas Nr. NĮ-22-2066 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. 2S-1810 yra nemotyvuoti ir nepagrįsti BVK 37 straipsnio 5 dalies pagrindu, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytų reikalavimų; raštai neindividualizuoti, kadangi nenurodytos, kokios pareiškėjo asmeninės savybės ar jo resocializacijai svarbios aplinkybės lėmė tokius atsakymus. Iš tokių raštų turinio negalima spręsti, ar jie priimti pasvėrus humanizmo ir normalizavimo principų turinio kontekste, kadangi sprendžiant pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų keitimo klausimą, nėra galimybės nuspręsti ar jo teisės būti perkeltam į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą nebus pažeistos.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. birželio 21 d. sprendimas Nr. NĮ-22-2066 yra nemotyvuotas, neatitinka reikalavimų dėl motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo, todėl prieštarauja VAĮ nuostatoms. Dėl šių priežasčių jis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl panaikintinas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjo atstovas pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodo, jog už advokato suteiktas teisines paslaugas iš viso susidarė 140 Eur dydžio išlaidos. Papildomai pareiškėjo atstovas pateikė PVM sąskaitas faktūras bei dokumentus, patvirtinančius minėtų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą.

Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už skundo parengimą taikomas 2,5 koeficientas. Pareiškėjo skundas teismui buvo pateiktas 2023 m. rugsėjo 6 d. (2023 m. III ketvirtis), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2023 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 959,90 Eur). Maksimalus dydis už skundo parengimą – 4 899,75 Eur (1 959,90 Eur x 2,5 (koeficientas)).

Rekomendacijų 8.19 punkte įtvirtinta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog teismo posėdis vyko 2023 m. gruodžio 12 d. (2023 m. IV ketvirtis), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2023 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 000,10 Eur). Be to, matyti, jog sekantis teismo posėdis vyko 2024 m. vasario 29 d. (2024 m. I ketvirtis), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2023 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 018,20 Eur). Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas – iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš bylos duomenų matyti, jog abu teismo posėdžiai truko iki 30 min., tačiau įvertinus advokato patirtas ne tik dalyvavimo teismo posėdyje sąnaudas, bet ir pasiruošimo teismo posėdžiui sąnaudas, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertina, jog yra pagrindas laikyti, jog teismo posėdis truko daugiau nei 30 min. ir priteisti atstovavimo išlaidas už vieną valandą.

Pareiškėjas už skundo pateikimą teismui taip pat yra sumokėjęs 23 Eur žyminį mokestį ir tai patvirtina prie bylos pateiktas 2023 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo nurodymas. Atsižvelgiant į ABTĮ 34 ir 35 straipsnių, 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, minėtos išlaidos – 23 Eur – taip pat gali būti priteistinos pareiškėjui iš atsakovės.

Pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti ir maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, taip pat tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, konstatuotina, jog pareiškėjas patyrė 163 Eur (60 Eur + 40 Eur + 40 Eur + 23 Eur) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos pareiškėjui iš atsakovės (ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalys).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. NĮ-22-2066 „Dėl bausmės atlikimo sąlygų keitimo nuteistajam M. G.“.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vedėjo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 2S-1810 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti. Priteisti pareiškėjui M. G. iš atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos 163 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.