Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irenai Zamauskienei, dalyvaujant ieškovei J. D., jos atstovui advokatui Jonui Pliekaičiui, atsakovei J. V., jos atstovei advokatei Eglei Grucytei, viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovei J. V. dėl panaudos sutarties nutraukimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė prieš terminą nutraukti žemės sklypų panaudos sutartį nurodydama, jog atsakovė nesilaikė žodinio susitarimo leisti jai naudotis šiais žemės sklypais, t.y. šienauti, ganyti gyvulius ir dalį gaunamų išmokų skirti jai. Paaiškino, jog iki 2009 m. deklaravo šiuos žemės sklypus ir gavo išmokas, tačiau šiuo metu dėl pasirašytos ir registruotos sutarties jokių išmokų nebegauna. Žemės sklypams apdirbti samdydavo žmones. Panaudos sutartį paruošė atsakovė. J. D. ją skaitė, tačiau nežinojo, kad tai neatlygintinė sutartis ir sutartį pasirašė skubėdama. Sutartis buvo sudaryta 6 m. nuo pasirašymo dienos. Po sutarties pasirašymo, jai dalyvaujant ši sutartis buvo registruota VĮ „Registrų centras“. Nurodo, jog dar 2010 m. atsakovės prašė nutraukti panaudos sutartį prieš terminą, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti ir jokių kitų siūlymų nepateikė. J. D. pažymėjo, jog šie žemės sklypai jai pačiai šiuo metu yra reikalingi, nes augina gyvulius ir kitų žemės sklypų gyvuliams ganyti, šienauti neturi. Šiuo metu kitų pajamų, išskyrus pajamas iš darbo užmokesčio, neturi. Dėl žemės sklypų reikalingumo jai pačiai prašo ieškinį tenkinti ir panaudos sutartį nutraukti. Su atsakovės priešieškiniu nesutinka, nes jei atsakovė nebūtų žadėjusi jai paruošti pašarų žiemai ir dalį išmokų skirti jai, niekada nebūtų pasirašiusi jai nenaudingos sutarties. Pažymėjo, jog šiuo metu neturėtų pinigų atsakovės prašomiems nuostoliams atlyginti.

Liudytojas V. I. teismo posėdyje parodė, jog J. D. jo, kaip teisininko, tuo metu vykdžiusio individualią teisinę veiklą, prašė įvertinti panaudos su J. V. sutartį. J. D. paaiškino, jog ši panaudos sutartis jai nenaudinga. Sakė, kad J. D. tikslingiau būtų sudaryti ne panaudos, o žemės nuomos sutartį, tačiau ji sakė, kad ją tokia sutartis tenkina. Tuo metu J. V. jis nepažinojo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė prašo nutraukti prieš terminą su atsakove sudarytą panaudos sutartį LR CK 6.641 str. 2 d. pagrindu. Bendroji teisės norma, nustatanti sutarties šaliai teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įtvirtinta LR CK 6.217 str. 1, 2 d., pagal kurią šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vienašališkai nutraukti sutartį turi teisę sutarties šalis, jeigu yra nustatomas esminis sutarties pažeidimas, atsižvelgiant į LR CK 6.217 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. LR CK 6.641 str. 2 d. įtvirtinta specialioji teisės norma, nustatanti panaudos davėjo teisę nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jei dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas skubiai ir neišvengiamai reikalingas panaudos davėjui. 2009-05-15 d. Panaudos sutartimi panaudos davėja J. D. perdavė neatlygintinai naudotis jai nuosavybės teise priklausančius 3,5600 ha ir 2,6400 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), panaudos gavėjai J. V. 6 metų laikotarpiui nuo sutarties sudarymo dienos (b.l. 11-12). 2009-05-18 d. Panaudos sutartis įregistruota VĮ „Registrų centras“ (b.l. 7-8; 9-10). Ieškinys, kuriuo ieškovė, t.y. panaudos davėja, prašo teismo nutraukti terminuotą panaudos sutartį prieš terminą, grindžiamas atsakovės, t.y. panaudos gavėjos veiksmais, pažeidusiais sutartį: nesilaikymo žodinių susitarimų, susijusių su naudojamais žemės sklypais ir dėl žemės sklypų reikalingumo ieškovei dėl ūkyje auginamų gyvulių. Nors ieškovė nurodo, kad ji su atsakove, sudarydama panaudos sutartį, dar žodžiu su ja susitarė, jog ji ir toliau galės tuose žemės sklypuose ganyti savo gyvulius ir ruošti jiems pašarus, tačiau tokius jos argumentus atsakovė neigia, teigdama buvus sudarytą tokią sutartį, kokia ji yra surašyta raštu. Ji neigia buvus tokius ieškovės nurodytus susitarimus su ja. Tuo tarpu ieškovė jokių kitų, patvirtinančių jos nurodytus argumentus, įrodymų teismui nepateikė. Tuo tarpu rašytinėje sutartyje tokių įsipareigojimų numatyta nebuvo. O atsakovė teigia vykdanti visus panaudos sutartimi numatytus įsipareigojimus, dėl ko ir nesutinka nutraukti jos prieš terminą. Byloje esantys dokumentai rodo, kad 2010-08-20 d. ieškovė atsakovei raštu pranešė apie panaudos sutarties nutraukimą (b.l. 13), tačiau atsakovė jai raštu atsakė, jog atsisako nutraukti šią sutartį (b.l. 77-78). Atsakovė moka panaudos sutartimi naudojamų sklypų žemės mokesčius (b.l. 37,82), žemės sklypus naudoja pagal paskirtį, kaip kad numatyta 2009-05-15 d. panaudos sutartyje (sutarties 1.1 punktas). Nėra duomenų apie kitus atsakovės, kaip panaudos gavėjos, sutarties 1.2-1.4 punktų pažeidimus. Pastebėtina, jog pati ieškovė 2011-10-04 d. yra sumokėjusi žemės mokestį (b.l. 55), nors pagal panaudos sutartį tai privalo padaryti atsakovė, ką ji ir vykdo (b.l.37,82).

Taigi byloje ieškovė neįrodė, kad tarp jos su atsakove buvo dar kažkokie papildomi žodiniai susitarimai dėl sudarytos žemės sklypų panaudos sutarties vykdymo. Ieškinį dėl sutarties nutraukimo grindžiant aplinkybėmis dėl sutarties pažeidimo, t. y. kitos šalies sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, ieškovui reikia įrodyti tokias aplinkybes (LR CPK 178 str.).

Be to, ieškovė nurodė, jog panaudos sutarties sklypai yra reikalingi jai pačiai dėl ūkyje auginamų gyvulių ir pateikė duomenis apie turimus tris galvijus (b.l. 14-15), tačiau tik vienas iš jų ieškovės bandoje yra nuo 2010-02-18 d., o kiti nuo 2005 ir 2006 m., t.y. prieš panaudos sutarties sudarymą. Teismo posėdyje ieškovė ir pati patvirtino, kad panaudos sutarties sudarymo metu ji taip pat turėjo tris karves ir prieauglį. Nors ieškovė nurodė, kad pajamos iš turimų gyvulių yra pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis, tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nors ji teigia, kad šiuos žemės sklypus iki panaudos sutarties sudarymo ji deklaruodavo ir gaudavo išmokas, tačiau tokių įrodymų teismui taip pat nepateikė. Tuo tarpu įstatymas (LR CPK 178 str.) įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus. Taigi, nors ieškovė prašo nutraukti šią panaudos sutartį remdamasi LR CK 6.641 str. 2 d., t.y. kad dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių žemė jai yra skubiai ir neišvengiamai reikalinga pačiai, tačiau tokių aplinkybių ji šioje byloje taip pat neįrodė, nes nepateikė jokių duomenų teismui apie tai, kad po panaudos sutarties sudarymo būtų atsiradusios kokios nors nenumatytos ar nepaprastos aplinkybės, kurioms esant būtų galima padaryti išvadą, jog ginčo sklypai ieškovei yra skubiai ir neišvengiamai reikalingi. Tuo tarpu atsakovė teismui teigia, kad ji kaip tik, prieš sudarant šią panaudos sutartį, ieškovei išaiškino, kad ją gali sudaryti ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui, nes tą daryti ją įpareigoja prisiimti įsipareigojimai dėl ekologinio ūkininkavimo ir kad ji niekaip negalėjo žadėti leisti ieškovei tuose plotuose ganyti savo gyvulius, nes ekologinio ūkininkavimo taisyklės draudžia ganyti tokiuose plotuose nesertifikuotus gyvulius. Tokius atsakovės argumentus dėl prisiimtų ilgalaikių įsipareigojimų ir ekologinio ūkininkavimo patvirtina ir byloje pateikti duomenys (b.l.22-35). Iš tarp šalių sudarytos rašytinės panaudos sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta 6 metų laikotarpiui ir sutartis nedelsiant buvo įregistruota viešame registre. Todėl ieškovės paaiškinimai teismui apie tai, kad ji neva nesuprato sudarytos sutarties sąlygų, yra niekuo nepagrįsti. Be to, teismo posėdyje ir pati ieškovė teismui patvirtino, kad ginčo sklypų panaudos sutartį ji su atsakove sudarė todėl, kad tuo metu to labai reikėjo atsakovei dėl jos ūkininkavimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė tais pačiais metais yra sudariusi analogišką panaudos sutartį su kitu panaudos davėju (b.l. 80-81), kas patvirtina jos argumentus apie tai, kad su ieškove sudaryta žemės panaudos sutartis nėra išskirtinis atvejis.

Taigi, ieškovei neįrodžius, jog atsakovė sutartinių įsipareigojimų nevykdė ar juos vykdė netinkamai, kaip neįrodžius, jog dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui, dėl ko būtų galima nutraukti prieš terminą su atsakove sudarytą 2009-05-15 d. panaudos sutartį, pagal kurią ji šešeriems metams perdavė atsakovei neatlygintinai naudotis 3,5600 ha ir 2,6400 ha žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

Tiek savo priešieškinyje, tiek teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad savo priešieškinio reikalavimus palaiko tik tuomet, jei būtų patenkintas ieškovės reikalavimas nutraukti sutartį, nes tik tuomet ji patirtų priešieškinyje nurodytą žalą, tačiau kadangi ieškovės ieškinys atmestas, todėl šioje dalyje byla nutrauktina, atsakovei atsisakius priešieškinio, o toks jos atsisakymas nuo priešieškinio priimamas, nes jis įstatymui neprieštarauja (LR CPK 140 str., 293 str. 4 p.).

Atsakovės reikalavimas nubausti ieškovę dėl piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis (LR CPK 95 str. 1 d.) atmestinas, nes kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (LR CPK 5 str. 1 d.), o jos piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis nenustatyta.

Atmetus ieškovės ieškinį, iš jos priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Iš ieškovės priteistina 50 proc. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, nes ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 5) (LR CPK 96 str. 2 d.).

Kadangi atsakovė savo priešieškinio reikalavimus palaikė tik tuo atveju, jei ieškovės ieškinys būtų buvęs patenkintas, o kadangi ieškovės reikalavimas dėl sutarties nutraukimo atmestinas, atsakovei grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis, nes šiuo konkrečiu atveju teismo sprendimas dėl ginčo esmės dėl žalos jai priteisimo nebuvo priimtas ne dėl jos kaltės (LR CPK 87 str. 1 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., teismas

Nusprendė:

Ieškovės J. D. ieškinį atsakovei J. V. dėl panaudos sutarties nutraukimo atmesti.

Civilinę bylą dalyje dėl žalos priteisimo pagal atsakovės J. V. priešieškinį ieškovei J. D. nutraukti.

Priteisti iš ieškovės J. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį vieną šimtą jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) vienuolika litų 75 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Grąžinti J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) aštuonis šimtus dvidešimt penkis litus jos sumokėto žyminio mokesčio per Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.