Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos atlyginimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui A. A. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos CPK 130 str. nustatyta tvarka, atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos 142 str. 4 d., 285 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d.). Ieškovo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pasitvirtinus jų turiniui, ieškinys būtų pagrįstas.

Iš Būsto draudimo liudijimo ir ieškinyje esančių paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (draudiko) ir L. U. (draudėjo) buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), sutartyje numatytas draudimo laikotarpis nuo 2013-10-08 iki 2014-10-07.

2014-08-02 šio apdraustojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos buvo aplietos vandeniu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tai matyti iš (duomenys neskelbtini) akto dėl užliejimo adresu (duomenys neskelbtini) taip pat AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo, sugadinimo akto ir šio akto priedo. (duomenys neskelbtini) akte dėl užliejimo adresu (duomenys neskelbtini) nurodyta avarijos priežastis – šalto vandens žarnelės trūkimas virtuvėje.

Kompensuodamas dėl buto (duomenys neskelbtini) sugadinimo padarytą žalą, ieškovas (draudikas) draudimo sutarties pagrindu išmokėjo L. U. (draudėjui) 596,47 eurų (2059,50 Lt) draudimo išmoką. Ieškovas nurodo, kad draudimo išmoką sudaro už buto remontą ir už virtuvės baldų apgadinimą. Ieškovas teismui pateikė vietinio mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad ieškovas L. U. pervedė 596,47 eurų (2059,50 Lt) dydžio išmoką, taip pat pateikė pranešimą apie žalos atlyginimą, išsiųstą L. U., kuriame nurodyta, jog nuostolio suma yra 1674,00 Lt, yra apskaičiuota 1674,00 Lt išmoka, besąlyginė išskaita – 100 Lt ir jai išmokama 1574,00 Lt draudimo išmoka.

Butas, iš kurio buvo aplietos patalpos – butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įvykio dieną priklausė atsakovui A. A.. Tai matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 d. žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-28 nutartis Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis Nr. 3K-3-204/2014).

Konstatuotina, kad byloje yra visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės (Lietuvos Respublikos CK 6.245 str. 4 d.) taikymo sąlygos: 1) žala (CK 6.249 str. 1 d.) padaryta butui, aplietam vandeniu, dėl to šio buto savininkui ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, 2) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.), nes atsakovė buto savininkė neužtikrino įrenginių priežiūros ir iš jos buto buvo aplietas vandeniu kitas butas; 3) priežastinis ryšys (CK 6.247 str. 1 d.), nes atsiradę nuostoliai yra atsakovės veiksmų rezultatas.

Pagal CK 6.266 str. 1 d. ir 6.270 str. 1 d. atsakovė buto savininkė atsako be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). CK 6.266 str. 1 d. ir CK 6.270 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Ieškovas, išmokėjęs 596,47 eurų (2059,50 Lt) draudimo išmoką, kreipėsi į atsakovą raštu „Dėl išmokos išieškojimo“, nurodydamas, kad jis yra atsakinga dėl šios žalos atlyginimo ir ieškovas pagal Lietuvos Respublikos CK 6.1015 str. turi regreso teisę išieškoti jo draudimo išmoką, bei prašydamas pervesti į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą 596,47 eurų (2059,50 Lt) sumą. Tačiau atsakovas draudimo išmokos ieškovui nepervedė – padarytos žalos neatlygino. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 596,47 eurų žalos atlyginimas (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d., 6.266 str. 1 d., 6.1015 str. 1 d.)

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti kreditoriui 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5% metinės palūkanos už priteistą 596,47 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinant, iš atsakovo priteistina 20 eurų žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 93 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“) (nauja redakcija 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 279 str., 285-287 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 596,47 eurus (penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 47 ct) žalos atlyginimo, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą 596,47 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 eurų (dvidešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Visagino miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 287 str. 2-3 dalių reikalavimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Visagino miesto apylinkės teismą.