Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.3.5; 3.2.6.1; 3.2.6.5.

2021 m. spalio 14 d.

dalyvaujant ieškovei L. R. ir jos atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui (nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Kretingos rajone atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovams T. J. ir K. D., institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (Kretinga) dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nuginčijimo ir tėvystės vaikui nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vadovaudamasis nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje įtvirtintais vaiko teisių apsaugos ir gynybos principais daro išvadą, jog vaiko K. R. tikrosios kilmės nustatymas visiškai atitiks vaiko interesus (b. l. 18-19).

Teismo posėdžio metu ieškovė L. R. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu T. J. turi vieną bendrą vaiką. Jie nebegyvena kartu nuo 2017 m. gruodžio mėn., nuo to laiko jokių santykių su buvusiu sutuoktiniu nepalaikė. Su atsakovu K. D. gyveno, nuo jo pastojo ir jiems gimė vaikas. Nėštumo metu gyveno su K. D., vedė bendrą ūkį, jis žinojo, kad ji laukiasi, šiuo metu vaiką augina kartu. Apie nėštumą buvęs sutuoktinis T. J. taip pat žinojo, jis suprato, kad tai ne jo vaiko. Ji su buvusiu sutuoktiniu bendrauja, nes yra bendras vaikas, jis palaiko santykius su jų vaiku. Prašo priteisti iš atsakovo T. J. bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas palaikė ieškinį ir jame nurodytus paaiškinimus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, todėl teisingas tėvystės nustatymas ir biologinio tėvo įrašymas gimimo dokumente labiausiai atitiks vaiko interesus. Prašė priteisti iš atsakovo T. J. bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškinys pareikštas išimtinai vaiko interesais, vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo tėvai, todėl ieškinio tenkinimas atitiks vaiko interesus. Paaiškino, jog buvo susisiekusi su bylos šalimis ir atsakovu T. J., kuris patvirtino, kad jis yra visiškai tikras, kad K. R. yra ne jo vaikas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

Ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės L. R. ir atsakovo T. J. santuoka nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-11-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8224-1030/2020 (b. l. 8-12.). Nepilnamečio vaiko K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimas įregistruotas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje 2021 m. balandžio 29 d. gimimo įrašu Nr. 89, tėvu nurodytas atsakovas T. J. (b. l. 13.).

Vaiko kilmės nustatymas yra teisinio santykio tarp tėvų ir vaiko atsiradimo pagrindimo nustatymas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis įtvirtina vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, taip pat ir vaiko, teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Konvencijos 8 straipsnyje (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendime byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90). Analogiško pobūdžio nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita.

Valstybė, pasirinkdama vaiko kilmės iš motinos ir tėvo nustatymo būdus ir sąlygas, įtvirtina tam tikras jos ginamas vertybes, pavyzdžiui, Lietuvos teisinėje sistemoje nustatyta biologinė motinystė (CK 3.139 straipsnį), tačiau tėvystė yra preziumuojama tėvui ir motinai esant santuokoje (CK 3.140 straipsnio 1–3 dalis, 3.143 straipsnio 3 dalis, 3.150 straipsnio 1 dalis), taip ginant ne tiek biologinę tėvystę, kiek šeimos santykių, kuriamų santuokos pagrindu, stabilumą. Vadovaujantis CK 3.150 straipsnio nuostatomis, tėvystę galima nuginčyti tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148, CPK 389 straipsniai).

Byloje vaiko DNR ekspertizė neatlikta, bet pateikti duomenys (šalių paaiškinimai), kad ieškovė ir vaiko tėvas – atsakovas K. D. gyvena kartu, atsakovas rūpinasi ir išlaiko savo biologinį sūnų, kuris tik užregistruotas ieškovės buvusio sutuoktinio, atsakovo T. J. vardu, nes nuo ieškovės L. R. ir atsakovo T. J. santuokos nutraukimo iki vaiko gimimo nebuvo praėję daugiau kaip trys šimtai dienų (CK 3.140 straipsnio 2 dalis).

Teismas nurodo, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad, sprendžiant su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo klausimai taip pat sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-8224-1030/2020 pareiškėjams L. R. ir T. J. 2020-07-17 kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo nurodyta, kad jie netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Teismo posėdyje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad L. R. ir T. J. nuo 2017 m. gruodžio mėn. nebesieja jokie santykiai ir ryšiai. Įvertinus byloje esančius duomenis ir paaiškinimus, pripažintina, kad atsakovas T. J. nepagrįstai yra nurodytas nepilnamečio vaiko tėvu. Ginčo byloje dėl tėvystės nuginčijimo nėra, šalys neabejoja, bei išdėstyti faktai ir ieškovės ieškinyje išdėstytos aplinkybės, duoti paaiškinimai, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems, patvirtina, kad atsakovas T. J. nėra ieškovės sūnaus K. R. biologinis tėvas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

Tokiu būdu, remdamasis išklausytais teismo posėdyje asmenų paaiškinimais, teismas nustato, kad atsakovas T. J. nėra nepilnamečio vaiko K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o jis – nėra jo sūnus (CPK 185, CK 3.149 straipsniai). K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 29 d. gimimo įraše Nr. 89, atliktas įrašas apie tėvą T. J. naikintinas.

Nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimo instituto kilmė ir tikslas - nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnio 1 dalimi), nustato, kad K. D. yra K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis), o nepilnametis K. R., gimęs (duomenys neskelbtini), – yra jo sūnus. Ieškovei išaiškinta įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1-2 dalys). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutarimu. Pagal 2016-12-28 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ 60 punktą, registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip. Ieškovė prašė suteikti nepilnamečiui sūnui tėvo pavardę „D“, tokiam ieškovės prašymui dalyvaujantys byloje asmenys prieštaravimų nepateikė, todėl ieškovės prašymas tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-10-01 pažymos Nr.(12.34Mr)-PT-6660 duomenimis teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ieškovei L. R. patirta 351,00 Eur išlaidų suma.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis); teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Kadangi ieškovės ieškinys yra patenkintas pilna apimtimi, iš atsakovų turėtų būti priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, pasakytina, kad šiuo atveju ginčo dėl tėvystės nuginčijimo byloje nėra, todėl nebūtų teisinga iš abiejų atsakovų ar tik iš vieno atsakovo T. J. priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, nors ieškinys yra patenkintas pilna apimtimi (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė nei rekomenduojama priteisti, todėl iš šalių nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o K. R. – jo sūnus, ir panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus atliktame K. R. 2021 m. balandžio 29 d. gimimo įraše Nr.89 įrašą apie tėvą T. J..

Nustatyti, kad K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o jis – jo sūnus.

Nustačius tėvystę, suteikti K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo pavardę D. ir jį vadinti K. D..

Ne vėliau kaip per vieną darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui, kad šis išregistruotų T. J. tėvystę, įregistruotų K. D. tėvystę, padarytų pakeitimus K. R. gimimo įraše bei išduotų naują gimimo liudijimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.