Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. R. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo V. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d. jam paskiriant galutinę subendrintą nuobaudą – 2635 (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt penkių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipia dėmesį, jog nors teisme liudytojas S. K. paaiškino, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R., pasodintas į policijos automobilį, kalbėjo sunkiai suprantamai, nes buvo girtas, tačiau nepaisant to, teismas vis tiek rėmėsi jo žodžiais, visiškai nepagrįstai atmesdamas liudytojų O. R., G. R., J. R., A. L., V. P. ir L. S. parodymus, kad V. R. 2011 m. gruodžio 11 d. rytą miegojo savo namuose, būdamas neblaivus, negalintis vairuoti, kad automobiliu naktį naudojosi sūnus O. R. su savo draugais, o ankstyvą rytą pažadintas sūnaus ir nuvykęs į įvykio vietą ėmėsi nepaaiškinamų veiksmų, po kurių ir buvo apkaltintas dėl eismo įvykio. Teigia paprašęs A. L. prisiimti atsakomybę už eismo įvykį norėdamas, kad sūnus išvengtų administracinės atsakomybės.

Atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pasirašė atvežtas į policijos komisariatą išsiblaivymui, t. y. vis dar būdamas neblaivus, tai paliudijo ir S. K., o ne po išsiblaivinimo, kaip teismo posėdyje teigė pareigūnas S. L.

Teigia, S. L. ir S. K. tarnybiniuose pranešimuose nenurodyta kas vairavo automobilį. Nurodyta tik tai, kad prisiimti kaltę A. L. paprašė V. R. Pažymi, kad A. L. po S. K. ranka surašytu paaiškinimu, kad V. R. vairavo būdamas neblaivus, pasirašyti nenorėjo, nes neturėjo akinių ir negalėjo įskaityt teksto, tačiau jam prikaišiojant teistumą, verčiamas pasirašė. Atkreipia dėmesį, kad liudytojo S. L. parodymai paremti prielaidomis, nes tai, kad būtent V. R. vairavo automobilį, nėra patvirtinta neginčijamais įrodymais. Pažymi, kad pareiškėjo areštinėje ištarta frazė „ką aš padariau“ neįrodo jo kaltės.

Nesutinka su teismo argumentais, kad V. R. turi galiojančių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kadangi minėta nuobauda buvo paskirta už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviam, o 2005 m. ir 2009 m. paskirtos nuobaudos už vairavimą esant neblaiviam negali būti vertintinos, kadangi tai prieštarauja Lietuvos Respublikos ATPK 36 str. nuostatoms.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, laikydamasis Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. įtvirtintų nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad V. R. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą grindė laikydamasis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog V. R. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,73 promilės).

Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. po eismo įvykio atvykusiems pareigūnams teigė, jog jam priklausantį automobilį „Audi 100“ vairavo kartu su juo buvęs A. L., kuris pareigūnams prisipažino, kad prisiimti atsakomybę už eismo įvykį jo prašė V. R. Protokolo surašymo metu yra užfiksuotas pažeidėjo paaiškinimas, jog jis sutinka su pažeidimu. Iš teismo nutarimo seka, kad pirmo teismo posėdžio, kurio metu protokolas nebuvo rašomas, V. R. teismui teigė, kad automobilį vairavo A. L. Vėliau pirmos instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pakeitė savo parodymus teigdamas, kad automobilį vairavo ir eismo įvykį padarė jo sūnus O. R., kuris ryte pažadino apeliantą ir pasakęs, jog įvažiavo į medį, dingo. Tuomet V. R. paprašė kaimyno A. L. palydėti jį iki automobilio. Prisipažino iš pradžių melavęs apie tai, kad automobilį vairavo A. L. Paaiškino, kad policijos pareigūnams nepasakė apie tai, jog automobilį vairavo sūnus, nes buvo girtas. Neigė prašęs A. L. prisiimti atsakomybės dėl vairavimo.

Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresnieji patruliai S. L. ir S. K. 2011 m. gruodžio 11 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad 2011 m. gruodžio 11 d., apie 8 val., buvo gautas pranešimas, kad tą pačią dieną, apie 7.59 val., A. L. pranešė, jog Ignalinos raj., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas V. R. priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavo nuo kelio į griovį. Buvo nežymiai apgadintas automobilis, kelio įrenginiai ar žmonės nenukentėjo. Nuvykus į įvykio vietą buvo rastas nuo kelio nuvažiavęs ir apgadintas automobilis, jo savininkas V. R., kuriam nustatytas sunkus (2,73 promilės) girtumo laipsnis bei A. L. Jis atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad automobilio savininkas paprašė prisiimti atsakomybę už automobilio vairavimą, kadangi pats buvo neblaivus. Dėl šios priežasties V. R. buvo pristatytas į policijos komisariatą išblaivinimui ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Šias aplinkybes pareigūnai patvirtino ir apklausti teismo posėdyje. Taip pat paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą apeliantas apie tariamai automobilį vairavūsį sūnų neužsiminė Pareigūnų parodymai nuoseklūs, patvirtina vieni kitus, atitinka tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes, o aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų suinteresuoti V. R. nepagrįstai apkaltinti pažeidimo padarymu, nenustatyta, todėl jokių abejonių dėl jų parodymų patikimumo nekyla.

Pirmos instancijos teismo posėdžio metu taip pat buvo apklausti apelianto sūnus O. R., žmona G. R., dukra J. R., kurie patvirtino V. R. versiją, jog automobilį vairavo O. R., pastarasis to neneigė, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog jų parodymai vertintini kaip siekis padėti V. R. išvengti administracinės atsakomybės.

Apygardos teismas sutinka, kad V. R. taip pat padarė adminsitracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., t. y., vairuodamas automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, į tai, kad kelio danga yra slidi, nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkė į medį.

Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų įvykio aplinkybių ir išvados, kad būtent apeliantas vairavo automobilį ir įvažiavęs į griovį atsitrenkė į medį, taip apgadindamas savo automobilį „Audi 100“. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog V. R. veikoje yra visi Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai, dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šių pažeidimų padarymą.

V. R. prašymas nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį iškviesti liudytoją V. S. netenkintinas, kadangi byloje yra sutinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, dėl kurių pagrįstumo nekyla abejonių.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar pakeisti apylinkės teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.