Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį 27 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 64¹ straipsniu, A. U. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – 18 parų areštas.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo A. U. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. U. Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

5. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo peržiūrėti jam paskirtą arešto bausmę, ir apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

8. BK 178 straipsnio 4 dalis įtvirtinta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. U. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Jis teistas už vagystes, ne kartą teistas padarius BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, teistumas neišnykęs (b. l. 90-104), baustas administracine tvarka daug kartų už smulkias vagystes ir kitus administracinius teisės pažeidimus / nusižengimus (b. l. 68-89), yra nedirbantis (b. l. 63), registruotas darbo biržoje (b. l. 65). Be to, kitoje baudžiamojoje byloje A. U. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-08-30 nutartimi yra paskirtas suėmimas (b. l. 147). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad A. U. prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą bei nuoširdžiai gailisi, šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją taip pat atsižvelgė nustatydamas skirtinos bausmės dydį. Sunkinančių nuteistojo atsakomybę aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Nors BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik A. U. už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. U. teistas, naują baudžiamąjį nusižengimą padarė neišnykus teistumui, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo paskirtos viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmės, tačiau jis ir toliau sistemingai pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus (t. y. darė analogiškus baudžiamuosius nusižengimus), o tai rodo susiformavusias A. U. antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad šiuo metu apeliacine tvarka yra nagrinėjama dar viena A. U. baudžiamoji byla. Įvertinus A. U. asmenybę, netikslinga būtų jam skirti viešuosius darbus, baudą ar laisvės apribojimą, nes paskyrus jam švelnesnę negu areštas bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta aiškiai per griežta bausmės rūšis. A. U. paskirta 27 parų arešto bausmė yra artima sankcijoje už padarytą baudžiamąjį nusižengimą numatytos arešto bausmės vidurkiui, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė A. U. paskirta 18 parų arešto. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei į nuteistojo asmenybę, t. y. į tai, kad jis ne kartą teistas, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, vėl padarė baudžiamąjį nusižengimą, nekeičia savo gyvenimo būdo, daroma išvada, kad A. U. paskirtos arešto bausmės dydis visiškai atitinka bausmių skyrimo pagrindus, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo aukštesnės instancijos teismo išaiškinti arešto bausmės atlikimo tvarką, kuri jam nebuvo išaiškinta skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei pasisakyti dėl arešto bausmės tolimesnio vykdymo.

11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 307 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatyta, ką teismas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi nurodyti: 1) kaltinamojo vardas ir pavardė; 2) sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu; 3) baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu; 4) sprendimai dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, taip pat dėl suėmimo bei priverčiamosios medicinos priemonės įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas; 5) sprendimas kaltinamąjį pripažinti pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta; 6) sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis. Taigi, įstatymas nereikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje būtų privalomai nurodyta, išaiškinta nuteistajam arešto bausmės atlikimo tvarka bei sąlygos.

12. BPK 354 straipsnio 1 dalyje (Nuosprendžio, kuriuo paskirtas areštas, vykdymas) nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos arešto bausmės atlikimo tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas.

13. Pažymėtina, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisiamojo posėdžio protokole (b. l. 149-151) nurodyta, kad pats nuteistasis prašė teismo jo neetapuoti į nuosprendžio paskelbimą, atsiųsti apkaltinamąjį nuosprendį paštu, o 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžio paskelbime nuteistasis nepanoro dalyvauti. Atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad BPK 354 straipsnio 1 dalyje paskirtos arešto bausmės išaiškinimas yra taikomas tik tada, kai nuteistasis dalyvauja nuosprendžio paskelbime. Todėl, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas minėtos įstatymo normos nepažeidė.

14. Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas dėl negalėjimo įvykdyti arešto bausmės. BPK 347 straipsnis numato, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Taigi, teismas, kuris priims paskutinį apkaltinamąjį nuosprendį, išspręs klausimą dėl atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo, todėl problemų dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymo problemų neiškils.

15. Pažymėtina, kad vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį kilus abejonių ar neaiškumų dėl teismo paskirtos bausmės – arešto taikymo ir tinkamo jo vykdymo, asmens prašymu ar institucijos teikimu nutartimi išsprendžia apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas (BPK 361-362 straipsniai).

16. Be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka: gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta.

17. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, A. U. paskirta bausmė už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir atitinka padarytos veikos pavojingumą bei asmenybę, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.