Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 33 str. 2 d., ir nubaustas 3200 Lt (926 eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nubaustas už tai, kad jis 2014-01-01 apie 05.00 val., Pijų g. 36, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga pro stovintį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir jį kliudęs apgadino abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Tokiais savo veiksmais D. S. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

2015-01-28 Vilniaus apygardos teisme gautas D. S. apeliacinis skundas, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-03 nutarimą.

Nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi, apelianto teigimu, nei vienas iš liudytojų nematė paties įvykio, jie tik girdėjo, kad suveikė automobilio „Volswagen Golf“ v/n (duomenys neskelbtini) signalizacija. Apeliantas taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai, sutapatindami automobilių įbrėžimus, rėmėsi savo vidiniu įsitikinimu bei subjektyviu vertinimu, juolab, kad ant abiejų transporto priemonių buvo daug įbrėžimų. Teigia, kad nebuvo padaryta nuotraukų, patvirtinančių transporto priemonių apgadinimo faktą ir įbrėžimų atitikimą, todėl, apelianto manymu, teismas negalėjo padaryti motyvuotos išvados, kad toks autoįvykis apskritai buvo. Apeliantas taip pat nurodo, kad automobilio „Volswagen Golf“ v/n (duomenys neskelbtini) savininkas dėl draudimo išmokos į draudimo kompaniją „Gjensidige“ nesikreipė, pretenzijų jam (apeliantui) neturi, teisme parodė, kad jam priklausančios transporto priemonės apgadinimai jau buvo, o per N. M. jis buvo pavargęs, todėl objektyviai neįvertino.

Atsiliepimas į D. S. apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. S. apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. atsako tas, kas pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu tas pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šio straipsnio kvalifikuojantis požymis – pažeidimas padarytas asmens neturinčio teisės vairuoti transporto priemones.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Pagal formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. ATPK 248 str. nustatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai – laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio l dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 straipsnio l dalyje nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ( ATPK 257 straipsnis). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas“ (Praktika Nr. 7, b.l. 259).

Duomenų neišsamumas gali būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 straipsnio 1 dalį, numatančią organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. reikalauja, kad, išnagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą organo (pareigūno) priimtame nutarime atsispindėtų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas bei motyvuotas jų įvertinimas. Apylinkės teismas šių įstatymo reikalavimų nesilaikė. Iš skundžiamo nutarimo turinio bei apeliacinio skundo argumentų matyti, jog apylinkės teismas, esant prieštaringiems administracinį protokolą surašiusių pareigūnų, nukentėjusiojo, liudytojų ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens parodymams, netyrė visų įvykio aplinkybių, nesiaiškino, ar pagrįstai D. S. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (kasacinė byla 2At-7-3/2013).

Apylinkės teismas nepasisakė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, įrodymų vertinimo, priimdamas sprendimą pripažinti D. S. kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., apsiribojo tik formaliu byloje esančių dokumentų, kurie, apylinkės teismo nuomone, pagrindžia pažeidėjos kaltę, nurodymu bei trumpa motyvacija dėl nuobaudos apeliantui paskyrimo. Tai, kad D. S. neneigia buvęs protokole nurodytu laiku ir vietoje, parodė, kad išvažinėjo iš kiemo, tačiau jokio automobilio nekliudė, jo automobilis senas, ant automobilio apgadinimai yra likę iš ankščiau, kad jo automobilio duslintuvas kiauras, kai išvažinėjo, gal signalizacija nuo garso suveikė, todėl ir nepagalvojo, kad kliudė automobilį, apylinkės teismas vertino kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Tačiau teismas nevertino, kad byloje nėra jokių įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima spręsti apie transporto priemonių apgadinimo mastą, tai yra, byloje nėra transporto priemonių nuotraukų, nevertino ir tai, jog policijos pareigūnas Darius Azulevičius teisme parodė, kad apie įvykį pranešę liudytojai buvo apsvaigę nuo alkoholio (b.l.61), kad liudytojas M. Č. teismo posėdyje parodė, jog buvo kartu su S. G., kuris šiuo metu išvykęs į užsienį, tuo metu daugiau nieko nebuvo, paties įvykio jiedu nematė, matė tik kai D. S. išvažinėjo atbuline eiga ir tuomet suveikė brolio V. Č. automobilio signalizacija, apie tai jis pasakė broliui, kad pastarasis pasižiūrėtų, kodėl suveikė jo automobilio signalizacija. Vėliau matė brolio automobilį, tačiau realiai ten nieko nebuvo padaryta (b.l. 56). Apylinkės teismas taip pat nevertino, jog apklaustas teisme nukentėjusysis parodė, kad, pažadintas paryčiais, pamatė ant automobilio nedidelį įbrėžimą, kuris buvo labai nežymus, galėjo būti padarytas ir anksčiau, nėra tikras, kad tai padarė D. S.. Po N. M. buvo pavargęs, todėl manė, kad tai pažeidimas. Vėliau, supratęs, jog klydo nuvažiavo pas tyrėją, prašė nutraukti tyrimą, bet jis pasakė, kad negali (b.l. 51). Apylinkės teismas taip pat nevertino, kad D. S. vairuojamas automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dar prieš įvykį buvo apgadintas, ką patvirtina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio A. Ganevičiaus 2014-01-01 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog dirbant kartu su patrulio D. Azulevičiumi, pagal pranešią atvykę į įvykio vietą rado automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo vairuotoją V. Č., kuris paaiškino, kad jam miegant Pijų g. 36, jį pažadino draugai, kurie pranešė, kad į jo stovintį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurio vairuotojas vardu Deividas pasišalino iš įvykio vietos. Įvykį matę S. G. ir K. G. paaiškinti dėl įvykio negalėjo, nes buvo neblaivūs. Automobiliui „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo apgadintas priekinis kairės pusės ratas ir kairės pusės galinis vaizdo veidrodėlis, kuris buvo apgadintas kito įvykio metu. Automobilis „Mazda 323“ buvo paliktas stovėti trukdydamas kitų transporto priemonių eismui, todėl buvo priverstinai išvežtas saugojimui į aikštelę, esančią Minsko pl. 21. ( b. l. 13).

Taigi, nesant foto lentelių, galinčių patvirtinti arba paneigti pažeidėjo, nukentėjusiojo ar liudytojų prieštaringus parodymus, nėra galimybės nustatyti, ar automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų buvo apgadintas, koks jo apgadinimo mastas, ar apgadinimai pagal savo pobūdį sutampa su automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimais, ar šie apgadinimai nebuvo atsiradę anksčiau, o tuo pačiu neginčijami teigti, kad D. S. pažeidė KET, padarė eismo įvykį ir, veikdamas tiesiogine tyčia iš įvykio vietos pasišalino.

Taip pat pažymėtina, jog pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Taigi, remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Taigi teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; E. Ž. Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš J. K. § 62 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kad byloje esančių prieštaravimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių D. S. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., padarymo, D. S. išteisinamas pagal ATPK 127 str. 2 d. neįrodžius, kad ji padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą, tai yra neįrodžius, kad D. S. padarė pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Išteisinus D. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., nėra pagrindo tvirtinti, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-10 nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla D. S. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p.

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.