Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-03-08 · Administracinė byla Nr. AS-143-93-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-08
Bylos Nr.
AS-143-93-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Marijampolės savivaldybės
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS143 – 93/2010Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2010 m. kovo 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Marijampolės savivaldybės merui, Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriui dėl įpareigojimo įgyvendinti teisės aktus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. J. (toliau – pareiškėjas) 2009 m. lapkričio 13 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Marijampolės savivaldybę: 1) pateikti Marijampolės savivaldybės Ūkio departamento direktoriui S. J. raštišką paklausimą ir pareikalauti raštiško atsakymo, ar jis dar prieš rangovo paskelbimą jam pranešė, jog sertifikuotas ir reikalavimus atitinkančias medžiagas pasirinks rangovas savo nuožiūra; išreikalauti raštišką atsakymą ir jam perduoti registruotu laišku; 2) raštiškai paaiškinti, kodėl ir kuriais Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktais vadovaudamiesi Marijampolės savivaldybės meras bei administracija prieštarauja, jog projekte Nr. VP3-1.1.-VRM-01-R-41-001 „Kompleksinis J. Basanavičiaus aikštės viešųjų erdvių sutvarkymas“ būtų naudojami daugiau privalumų turintys Vokietijos firmos HYDROTEC TECHNOLOGIES AG betono latakai; raštišką atsakymą perduoti jam registruotu laišku; 3) raštiškai paaiškinti, kodėl ir kuriais Europos Sąjungos bei Lietuos Respublikos teisės aktais vadovaudamiesi Marijampolės savivaldybės meras bei administracija reikalauja, jog projekte Nr. VP3-1.1.-VRM-01-R-41-001 „Kompleksinis J. Basanavičiaus aikštės viešųjų erdvių sutvarkymas“ būtų naudojami mažiau privalumų turintys ir brangesni polimerbetonio latakai; išreikalauti raštišką atsakymą ir jam perduoti registruotu laišku; įpareigoti atlikti kitus iš viso 44 punktuose nurodytus veiksmus.

Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės savivaldybė, Marijampolės savivaldybės administracijos subjektai – administracijos direktorius ir meras, 2009 m. spalio 21 d. raštu Nr. AS-12090(3.16) neatsakė ar netinkamai atsakė į jo 2009 m. rugsėjo 26 d. skundą bei 2009 m. spalio 3 d. prašymą ir juose išdėstytus paklausimus, nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų, padarė ir toliau daro turtinę ir neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2009 m. gruodžio 7 d. skundo trūkumams pašalinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 1 d.).

Teismas nurodė, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą (prašymą) administraciniam teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, t. y. paduodamas skundas (prašymas) turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjo skundas šių reikalavimų neatitinka. Tam, kad teismas galėtų išspręsti skundo priėmimo klausimą, pareiškėjas privalo tinkamai, konkrečiai ir aiškiai suformuluoti reikalavimą. Pareiškėjo reikalavimas turi būti susijęs su ABTĮ 88 straipsnyje nurodytomis teismo galimų priimti sprendimų rūšimis (pvz., panaikinti skundžiamą aktą, įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą ir pan.; ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 88 str. 2 d.). Pažymėjo, jog skunde suformuluoti reikalavimai nėra aiškūs ir konkretūs, todėl tikslintini. Reikalavimai negali kartotis, negali būti sąlyginiai (kurių nagrinėjimas priklausytų nuo kitų reikalavimų išsprendimo). Aplinkybes siūlytina išdėstyti skundo turinyje, o konkrečius reikalavimus, be aplinkybių, – skundo pabaigoje. Reikalavimai pripažinti viešojo administravimo institucijos veiksmus neteisėtais ar pažeidžiančiais pareiškėjo teises gali būti tik konkretaus akto (sprendimo) panaikinimo aplinkybė, tačiau negali sudaryti savarankiško reikalavimo byloje, o taip pat ir tokios rūšies teismo sprendimo, nes, konstatavus tik veiksmo neteisėtumo faktą ir nepanaikinus konkretaus akto (sprendimo), liks neapginti galimai pažeidžiami prašomi apginti interesai. Iš skundo reikalavimų nėra aišku, kam jie adresuojami (kurie iš jų adresuojami Marijampolės savivaldybės tarybai, kurie – Marijampolės savivaldybės administracijai, kurie – Vyriausybės atstovui Marijampolės apskrityje, kurie – Viešųjų pirkimų tarnybai, kurie – uždarajai akcinei bendrovei „Ugira“ ar kitam asmeniui, ar institucijai). Prašant tam tikrus veiksmus įpareigoti atlikti Marijampolės savivaldybės tarybą, Marijampolės savivaldybės administraciją, Vyriausybės atstovą, Viešųjų pirkimų tarnybą ir pan., siūlytina spręsti dėl šių asmenų įtraukimo proceso šalimi (atsakovu) byloje bei pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas yra kreipęsis į atitinkamas institucijas (asmenis), prašydamas atlikti konkrečius veiksmus (pvz., pateikti informaciją), kuriuos skunde prašo įpareigoti atlikti, o atitinkamos institucijos (asmenys) yra pateikę atsakymus ar vilkina atsakymų pateikimą (ABTĮ 24 str. 1 d.). Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad teismai nagrinėja administracines bylas, nurodytas ABTĮ 15 straipsnyje, ir nenagrinėja bylų, nepriskirtinų administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 16 str.). Todėl reikalavimai dėl nusikalstamų veikų (privataus ar valstybinio kaltinimo) ir reikalavimai, kylantys iš civilinių teisinių santykių (kai atsakovas privatus asmuo), nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, o reikalavimai Viešųjų pirkimų tarnybai, kaip centriniam viešojo administravimo subjektui, priskirtini Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 19 str. 1 d.). Pareiškėjas, be kita ko, prašo įpareigoti Marijampolės savivaldybę (nėra aišku, ar Marijampolės savivaldybės tarybą, ar Marijampolės savivaldybės administraciją) atlikti jo nurodytus veiksmus, tačiau iš pateikto skundo ir prie jo pridedamų dokumentų nėra aišku, ar dėl visų prašomų atlikti veiksmų yra kreipęsis į atsakovą ir atsakovas atsisakęs atlikti tokius veiksmus ar vilkina tokių veiksmų atlikimą. Todėl teismui pateiktini įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo kreipimąsi į Marijampolės savivaldybės tarybą ar Marijampolės savivaldybės administraciją dėl kiekvieno konkretaus prašomo įpareigoti atlikti veiksmo ir šių institucijų atsakymai į kiekvieną konkretų prašymą. Teismas gali įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą (ABTĮ 88 str. 3 d.), t. y. atlikti atitinkamo administravimo subjekto kompetencijai teisės aktais priskirtus atlikti veiksmus. ABTĮ numato pareiškėjui pareigą suformuluoti ne tik skundo dalyką (reikalavimą), bet ir pagrindą (nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.)), t. y. nurodyti teisės aktus, nustatančius atsakovo kompetenciją, bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kurias atsakovas įpareigotinas vykdyti. Pareiškėjas, be kitų reikalavimų, prašo atlyginti neturtinę žalą. Tačiau iš skundo turinio nėra aišku, iš kurios institucijos galimai neteisėtų veiksmų kildinama neturtinė žala bei kuo ji pasireiškė, todėl siūlytina tikslinti aplinkybes. Be to, administracinėse bylose už kiekvieną skundą mokamas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 40 straipsnyje. Todėl skundžiant konkretų aktą (atsakymą) prie skundo turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas ir atitinkamais įrodymais pagrįstas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 39, 41 str.). Teismas atkreipė dėmesį, kad viešojo administravimo subjekto atsakymų į pareiškėjo prašymus (skundus) pateikimas negali būti vertinamas kaip neveikimas ar vilkinimas atlikti veiksmus, todėl pareiškėjo skundas nepriskirtinas ABTĮ 40 straipsnyje nurodytiems neapmokestinamiems skundams. Be to, administracinių bylų procesas vyksta lietuvių kalba, todėl visi kitomis kalbomis surašyti dokumentai teiktini išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti (ABTĮ 9 str. 1, 2 d.). Todėl, šalinant skundo trūkumus, prie skundo turi būti pridėti užsienio kalba surašytų dokumentų įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą, nurodant, kokio dokumento vertimas pridedamas (ABTĮ 24 str. 1 d.). ABTĮ numato skundo padavimo administraciniam teismui terminus. Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas (ABTĮ 33 str. 1 d.). Todėl prie skundo pateiktini ginčijamų aktų gavimo datą patvirtinantys įrodymai (vokas su gavimo datos spaudu). Praleidus terminą skundui paduoti, kartu su skundu pateiktinas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą, prašyme nurodant termino praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 34 str. 2 d.). Teismas padarė išvadą, kad aptartų aplinkybių pagrindu skundas negali būti priimtas nagrinėti, todėl pareiškėjui nustatytinas terminas skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant jam per nustatytą terminą pateikti teismui naują skundą, atitinkantį ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. Nurodytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2009 m. gruodžio 7 d. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, prašydamas: 1) įpareigoti Marijampolės savivaldybės administravimo subjektus – atsakovus – įgyvendinti teisės aktus: a) Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Generalinės Asamblėjos priimtos ir paskelbtos 1948 m. gruodžio 10 d., rezoliucijos 217 A (III) 22 ir 29 straipsnius; b) Konstitucijos 6, 7, 18, 21, 25, 29, 33, 46, 48 straipsnius; c) Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą, ypač jo 3, 13, 16 straipsnius; d) Marijampolės savivaldybės administracijos nuostatus; e) Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnį; f) Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio „Savarankiškos savivaldybių funkcijos“ 20) dalį; g) Teisės akto „Nutarimas dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ nuostatas; 2) iš Marijampolės savivaldybės priteisti atlyginti Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus V. T. bei mero V. B. aktais padarytą moralinę žalą, padarytą einant tarnybines pareigas Marijampolės vietos savivaldos institucijoje, - 10 000 Lt.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžia Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus aktą – neatsakymą į jo 2009 m. rugsėjo 26 d. skundą ir 2009 m. spalio 3 d. prašymą, taip pat Marijampolės savivaldybės mero aktą – 2009 m. spalio 21 d. raštą Nr. AS-12090(3.16), kuriais pažeistos teisės aktų nuostatos. Teigė, jog dėl neteisėtų atsakovų aktų patyrė 10 000 Lt neturtinę žalą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir grąžino jam 2009 m. gruodžio 7 d. sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 37 str. 1 d., 42 str. 1 d. 3 p.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino visų Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Pažymėjo, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau šią teisę jis turi realizuoti įstatymų nustatyta tvarka. ABTĮ numato pareiškėjui pareigą suformuluoti ne tik skundo dalyką (reikalavimą), bet ir pagrindą (nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia reikalavimą) (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.). Pareiškėjas nesuprantamai nurodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimą (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.). Pareiškėjo skundas suformuluotas taip, kad iš jo turinio neįmanoma apibrėžti keliamo ginčo. Skundo reikalavimai nekonkretūs, nenurodyta, kokiu būdu, kaip įgyvendinti skundo reikalavimuose nurodytus teisės aktus. Teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja ne tik savo reikalavimus, bet ir tų reikalavimų pagrindimą, priešingu atveju teismas neturi galimybės tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Teismas negali už pareiškėją suformuoti skundo dalyko ir pagrindo. Teismas nurodė, kad, pareiškėjui nepašalinus paminėtoje teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų, negali spręsti skundo priėmimo klausimo, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, teismas jam grąžino 2009 m. gruodžio 7 d. sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.). Pažymėjo, jog ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nenurodė, kurių aplinkybių jis suprantamai nenurodė, nesugeba suprasti keliamo ginčo, nenurodė, kurie skundo reikalavimai nekonkretūs. Teismas nepagrįstai laikė trūkumu, kad jis nenurodė, kokiu būdu įgyvendinti skundo reikalavimuose nurodytus teisės aktus – tai laikytina teismo užduotimi. Teismas nepagrįstai laikė skundo dalyką ir pagrindą nesuformuluotais. Skundžiamoje nutartyje nesilaikoma tikslumo, išsamumo, objektyvumo ir teisingumo kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Skundas, kuriame tiksliai nesuformuluotas reikalavimas ir nenurodytas reikalavimo faktinis pagrindas, neatitinka įstatymo reikalavimų, o teismas negali iškelti administracinės bylos, kol šie trūkumai nebus pašalinti. Skundo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, atsižvelgiant į tai, turi būti pateikiami atitinkami įrodymai, nustatytinos tinkamos proceso šalys, pareiškiami prašymai ir kt.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą iš esmės laikė nepaduotu (nors nurodė, kad atsisako priimti skundą) ir grąžino jį pareiškėjui, kadangi jis per šio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatytą terminą nepašalino visų skundo trūkumų (ABTĮ 37 str. 1 d.). Įvertinus pareiškėjo teismui pateiktą patikslintą skundą (b. l. 74 – 85), iš esmės sutiktina su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Pareiškėjas tiksliai nesuformulavo skundo reikalavimų (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.). Nors reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš esmės atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 88 str. 5 p.), tačiau su šiuo reikalavimu neatsiejamas kitas reikalavimas dėl įpareigojimo įgyvendinti teisės aktus yra abstraktus, nesusietas su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (ABTĮ 88 str. 3 p.). Tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad skundas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, nors kiti trūkumai iš esmės buvo pašalinti.

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė – Maculevičienė