Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-11-29 · Civilinė byla Nr. e2-12493-512/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-29
Bylos Nr.
e2-12493-512/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08222-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mickevičius
Ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas
N. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-12493-512/2019Proceso Nr. 2-06-3-08222-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.; 3.1.7.11.; 2.6.10.2.; 2.6.10.2.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui N. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 400 Eur padarytos žalos valstybės biudžetui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalį. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas, 2019-04-02 išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamuoju įsakymu N. Š. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 281 straipsnio 7 dalį. Teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nusprendė konfiskuoti N. Š. priklausantį automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-08-09 ieškovė gavo antstolės V. V. 2019-07-30 Išieškojimo negalimumo aktą Nr.S-19-162-7473; Patvarkymą Nr.S-19-162-7506 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2019-08-09 informavo ieškovę, kad 2019-08-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00118-19 pagal BK 246 straipsnio 1 dalį. 2019-09-27 Nutarimu prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą. 2019-09-27 nutarime nurodyta, kad surinktų duomenų visuma pagrįstai leidžia konstatuoti N. Š. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnio 1 dalyje, požymius. Iš rašytinių dokumentų matyti kad N. Š. perduotas saugoti automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas laikinas nuosavybės apribojimas. N. Š. pasižadėjo saugoti minėtą automobilį, buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnio nuostatas už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą. Apklausiamas kaltu prisipažino ir parodė, kad nors buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį už automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iššvaistymą ar paslėpimą, tačiau šį pardavė už 100 Eur į metalo laužą. N. Š. paaiškino, kad jam reikėjo pinigų, kur ir kam konkrečiai perleido konfiskuotą turtą nenurodo, dėl tokių veiksmų gailisi. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos dalyko, konfiskuoto turto vertę, nuspręsta, kad padarytos veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga N. Š. traukti baudžiamojon atsakomybėn; dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo nuspręsta jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

Ieškovė nurodo, kad 1991 gamybos metų vidutinė analogiškos transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 400 Eur. Ieškovės nurodo, kad jeigu nebūtų atsakovo neteisėtų veiksmų, už konfiskuoto turto automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) realizavimą galėjo gauti 400 Eur, t.y. sumą, kurią laiko patirtais nuostoliais ir kurią pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo.

Įstatymas civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiamas ne sutartinės, bet deliktinės atsakomybės klausimas, nes byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog turtinė prievolė, atsiradusi dėl žalos, yra kilusi iš šalių tarpusavio sutartinių santykių.

Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų vienos šalies neteisėtų veiksmų ir kitai šaliai atsiradusios žalos.

Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažįstama, įrodytomis aplinkybes, pagrindžiančios visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246-6.249 straipsniai). Duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovei žalą byloje nėra. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, reikalavimo neginčijo, priešpriešinių įrodymų neteikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas 400 Eur padarytos žalos atlyginimas ieškovei.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Remiantis šia teisės norma, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 15 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) padarytos žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 400 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-10-29 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Priteisti iš atsakovo N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Egidijus Mickevičius