Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. (A. Š.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 1 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu trylikai metų. Iš A. Š. B. J. priteista 691,60 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 1 d. nutartimi nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą A. Š. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 20 d., laikotarpiu nuo 9 iki 11 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su J. J. dėl pastarojo santykių su Š. Š. metu sudavė J. J. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 25 smūgius į įvairias kūno vietas, padarė sužalojimus veide, krūtinėje, rankose, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tarpuakio muštinę žaizdą su nosies kaulų lūžiu, dešinės pusės IV, V ir VIII šonkaulių lūžius, vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat ne mažiau kaip vieną kartą sudavė stalo įrankiu – šaukšto galu į išeinamąją angą, taip sukėlė dideles fizines kančias ir padarė plėštinį–durtinį kiaurinį tiesiosios žarnos priekinės sienelės sužalojimą su išeinamosios angos įplyšimu bei poodine kraujosruva, tai komplikavosi išoriniu ir vidiniu kraujavimu, trauminiu šoku ir dėl to J. J. mirė; taip sukeldamas nukentėjusiajam dideles kančias, A. Š. itin žiauriai jį nužudė.

Skunde kasatorius neigia nužudęs J. J., tvirtina, kad teismų išvados pagrįstos prielaidomis, neteisingos, byla sufabrikuota. Anot nuteistojo, tą aplinkybę, kad jis pas J. J. buvo atėjęs 8.30 val., patvirtina liudytojai A. B., L. S. Iš nukentėjusiojo buto jis išėjo kartu su šiais liudytojais ir juos visus išeinančius matė dar du liudytojai – A. bei A. Kasatorius teigia, kad jo kaltę paneigia eksperto T. B. išvada ir jo paaiškinimai teisme. Pagal ekspertą mirtinas sužalojimas J. J. padarytas 0.30–4.00 val. iki jo mirties, o kasatorius iš nukentėjusiojo namų išėjo maždaug aštuonios valandos iki jo mirties. Kasatoriaus nuomone, jo kaltės nepatvirtina ir pakartotinė ekspertizė. A. Š. taip pat tvirtina, kad nukentėjusysis J. J. savo žodžiais ir veiksmais išprovokavo jį, todėl jis (kasatorius) sudavė jam ne daugiau kaip 7, 8 smūgius, ir tai įvyko per kelias sekundes. Be to, nukentėjusiojo buvusi žmona parodė, kad ji netiki, jog vienas žmogus galėtų sumušti jos vyrą. Tai, kad J. J. buvo fiziškai stiprus, patvirtino ir ekspertas.

Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojai L. S., A. B. iš nukentėjusiojo buto išėjo kartu su kasatoriumi, tačiau jiems nebuvo parodyti nuotraukose užfiksuoti J. J. padaryti sužalojimai, nesiaiškinta, ar yra panašumų tarp nuotraukose užfiksuoto vaizdo ir to, ką jie matė. A. Š. taip pat teigia, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes teismas atmetė jo prašymą skirti pakartotinę psichologinę ekspertizę, neišsiaiškino, kokius vaistus greitosios medicinos pagalbos darbuotoja suleido J. J. ir ar negalėjo būtent jie būti jo mirties priežastis.

Be to, skunde kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja T. A. matė, jog apie 15 val. J. J. buto virtuvėje buvo judinamos užuolaidos, girdėjo, kaip iš ten sklido dejonės, todėl A. Š. neabejoja, kad būtent tuo metu J. J. galėjo būti padarytas mirtinas sužalojimas. Be to, šis laikas sutampa su ekspertizės aktuose nurodytu laiku. Kasatorius taip pat pastebi, kad ant nusikaltimo įrankio nėra jo pirštų antspaudų, o DNR tyrimai parodė, jog ant jo darbužių nukentėjusiojo kraujo nėra, nors iš nuotraukų, darytų įvykio vietoje, matyti, kad kraujo buvo daug. Be to, kasatorius pažymi tai, kad liudytojai parodė, jog J. J. buvo nenurengtas, sąmoningas, kalbėjo.

Taip pat neaišku, kaip šaukšto galas pateko į išeinamąją angą, nes jis pirminės lavono apžiūros metu nerastas. Anot nuteistojo, dėl jo atsiradimo teismai daro abejotinas išvadas. Tai, kad nukentėjusysis jautė didelį skausmą ir galėjo prarasti sąmonę, paneigia liudytojų L. S., A. B. parodymai, jog nukentėjusysis buvo sąmoningas ir kalbėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl A. Š. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą

Kolegijai nekyla abejonių, kad A. Š. nužudė J. J. ir kad padarė tai itin žiauriai. Nors kasatorius neigia savo kaltę dėl J. J. nužudymo, tačiau ją patvirtina bylos tyrimo ir nagrinėjimo teismuose metu surinktų įrodymų visuma (liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvada, teismo medicinos ekspertizės aktas ir kiti įrodymai), o nuteistojo kasaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismų išvadų dėl jam inkriminuotos veikos padarymo.

Kasatorius nurodo, kad pas J. J. buvo atėjęs 8.30 val., ir teigia, jog šią aplinkybę patvirtina liudytojų parodymai. Tačiau kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu kasatoriaus argumentu, nes teismai, remdamiesi tų pačių liudytojų (A. B., L. S.) parodymais, nustatė, kad A. Š. pas J. J. apsilankė 2005 m. gegužės 20 d., 9–11 val. laikotarpiu. Tuo tarpu tikėti nuteistojo parodymais, kurie viso proceso metu keitėsi, teismai neturėjo jokio pagrindo, juo labiau kad jie neatitiko kitų įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių. Kolegija daro išvadą, kad nustatydami A. Š. apsilankymo J. J. bute laiką, teismai įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, jokių prieštaravimų ar abejonių dėl to nepaliko.

Nepagrįstas ir A. Š. skundo motyvas, kad byloje esantys specialisto išvada, teismo medicinos ekspertizės aktas paneigia jo dalyvavimą nužudant J. J. Savo nekaltumui pagrįsti kasatorius remiasi teismo medicinos eksperto T. B. pateikta specialisto išvada Nr.(duomenys neskelbtini). Tačiau, siekdamas pašalinti abejones dėl J. J. padarytų sužalojimų ir jo mirties laiko, Apeliacinis teismas neapsiribojo specialisto išvada ir paskyrė teismo medicinos ekspertizę. Ekspertizės akto Nr.(duomenys neskelbtini) duomenimis, J. J. mirties laiko intervalas yra 2–10 val. iki jo lavoninių reiškinių įvykio vietoje tyrimo (2005 m. gegužės 20 d., 19.20 val.). Vadinasi, šis dokumentas patvirtina, kad nukentėjusiojo kūne nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti byloje nustatytu laiku, t. y. 2005 m. gegužės 20 d., 9–11 val. Šis ekspertizės aktas atitinka kitus byloje esančius duomenis, patvirtinančius A. Š. kaltę dėl J. J. nužudymo, bei byloje nustatytas aplinkybes. Taigi apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos duomenis, susijusius su nukentėjusiajam padarytų sužalojimų laiku, ir motyvuotai paneigė kasatoriaus iškeltas abejones dėl to.

Kasatoriaus nurodomas aplinkybes, kad nukentėjusiojo žmona parodė, jog ji netiki, kad vienas žmogus galėtų sumušti jos vyrą, bei tai, kad ekspertas patvirtino, jog J. J. buvo fiziškai stiprus, paneigė apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad tokių parodymų minėti proceso dalyviai nedavė. Kasatorius taip pat nepagrįstai teigia, kad liudytojai L. S., A. B. parodė, jog J. J. po patirto smurto buvo sąmoningas, kalbėjo su jais, nes apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes taip pat paneigė, nurodydamas, kad šie liudytojai to niekada neparodė.

Tai, kad liudytojams L. S., A. B. nebuvo parodytos nuotraukos, kuriuose užfiksuotas J. J. lavonas, nereiškia BPK pažeidimo, nes šie liudytojai patvirtino, kad, užėję į J. J. butą, koridoriuje pamatė daug kraujo, o virtuvėje – sumuštu veidu gulintį J. J.

Taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad, A. Š. nepaskyrus pakartotinės psichologinės ekspertizės, buvo pažeista jo teisė į gynybą. Teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu A. Š. pareiškė prašymą atlikti pakartotinę psichologinę ekspertizę. Teismas atmetė šį prašymą, tačiau apklausė vieną iš eksperčių, atlikusių A. Š. paskirtą ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrinę–psichologinę ekspertizę. Teisme ekspertė patvirtino savo išvadą, paaiškino, kaip buvo atlikta ekspertizė, ir paneigė A. Š. teiginį, kad ekspertė su juo bendravo tik 5 min. Apeliacinio nagrinėjimo metu kasatorius iš naujo pareiškė prašymą atlikti psichiatrinę–psichologinę ekspertizę ir apklausti ekspertą. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, Apeliacinis teismas pagrįstai atmetė šį A. Š. prašymą, nes jokių abejonių dėl 2005 m. gruodžio 14–sausio 3 d. teismo medicinos psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto patikimumo, eksperčių kompetentingumo nėra. Teismai motyvuotai ir pagrįstai atmetė šį A. Š. prašymą.

Liudytojos T. A. parodymai, kad ji matė, jog apie 15 val. J. J. buto virtuvėje buvo judinamos užuolaidos, ir girdėjo, kaip iš ten sklido dejonės, teismų išvadų nepaneigia ir kitiems byloje esantiems įrodymams neprieštarauja. Tai, kad J. J. buto virtuvėje judėjo užuolaidos ir iš ten skilo dejonės, nereiškia, kad tuo metu J. J. buvo padarytas mirtinas sužalojimas. Atsižvelgiant į tai, kad J. J. 15 val. dar buvo gyvas, judinti užuolaidas galėjo ir jis pats, o jo dejavimą sukėlė skausmingi sužalojimai. A. Š. atsakomybės nepaneigia ir tai, kad ant įrankio, kuriuo buvo nužudytas J. J., nėra nuteistojo pirštų antspaudų, bei tai, kad ant jo darbužių nėra nukentėjusiojo kraujo. Nuo tada, kai A. Š. paliko J. J. sužalotą bute, iki to momento, kai nuteistasis buvo sulaikytas (2005 m. gegužės 20 d., 22.30 val.), praėjo nemažai laiko, todėl nuteistasis turėjo galimybių pasikeisti savo rūbus.

Tai, kad J. J. jautė didelį skausmą dėl išeinamosios angos sužalojimo, patvirtino teismo medicinos ekspertas, teisme nurodęs, kad tokie sužalojimai prilygsta operacijai be narkozės. Dėl to teismas pripažino, kad pasirinktas nužudymo būdas yra itin žiaurus, ir šios išvados nepaneigia tai, jog nukentėjusysis po padaryto sužalojimo dėl didelio skausmo neprarado sąmonės.

Kasatorius taip pat nepagrįstai abejoja dėl šaukšto atsiradimo išeinamojoje angoje. Įvykio vietoje apžiūrint lavoną, ekspertas A. B., kuris matavo lavono temperatūrą išeinamojoje angoje, šaukto joje neaptiko. Tačiau dėl to negalima manyti, kad teismų išvados dėl nužudymo įrankio atsiradimo išeinamoje angoje, yra neaiškios. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ekspertų paaiškinimais, nurodė, kad įvykio vietoje matuojant kūno temperatūrą šaukšto galėjo nesimatyti, nes žmogaus žarnos yra labai paslankus organas, net kelias paras po mirties gali išlikti gyvybingos; lavono žarnyno judėjimui įtakos galėjo turėti lavono apžiūra bei transportavimas, šių veiksmų metu žarnos judėjo ir šaukštą išstūmė; be to, lavono apžiūros įvykio vietoje metu jis nebuvo visiškai nurengtas, todėl jį apžiūrėjęs ekspertas galėjo nepastebėti tiesiojoje žarnoje esančio stalo įrankio; tirdami lavoną ekspertiniame skyriuje, ekspertai irgi ne iš karto pastebėjo šaukštą. Tokia išvada yra visiškai logiška, juo labiau kad pagrįsta ekspertų paaiškinimais, todėl nėra pagrindo manyti, kad teismai padarė abejotinas išvadas dėl šaukšto atsiradimo tiesiojoje žarnoje.

Nesant teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, numatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. Š. kasacinį skundą.