Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6310-392/2014 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Vilniaus apygardos teismui ir jo teisėjams dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Pažeisti CPK 21 straipsnio, 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Teismų įstatymo 34 straipsnio, Konvencijos 6 straipsnio, Konstitucijos 109, 117 straipsniai, nukrypta nuo Konstitucinio Teismo nustatyto privalomojo precedento taikymo praktikos civiliniame procese, todėl kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėjai šalintini nuo ieškinio nagrinėjimo. To paties teismo teisėjai negali nagrinėti civilinės bylos prieš teismą ir savo kolegas, nes tai kelia pagrįstų abejonių nešališkumu ir neteisėta teismo sudėtimi.Netinkamai taikyti CPK 111 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 338 straipsnis, pažeistos CPK 45 straipsnio, 115 straipsnio 4 dalies, 315 straipsnio 2 dalies ir 316 straipsnio nuostatos. Klaidingas procesinio dokumento pavadinimas, teismo pavadinimo nenurodymas ir kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių proceso eigai, nėra pagrindas tiek ieškinio, tiek atskirojo skundo priėmimo stadijoje taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį ir atsisakyti priimti ieškinį ar skundą. CPK 316 straipsnis nustato pagrindus atskirojo skundo trūkumų šalinimui. Nutartyje turėjo būti nurodyti motyvai dėl atskirojo skundo trūkumų. CPK 111 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai nereglamentuoja atskirųjų skundų padavimo pagrindų, reikalavimų jų turiniui ir formai.Teisėjas V. Kairevičiui yra šališkas ir priklausomas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ar nutartį, tačiau teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar nėra jo (skundo) formos ir turinio trūkumų. Atskirasis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111-114 straipsniuose, ir specialiuosius, nustatytus CPK 306, 311, 338 straipsniuose. Jeigu paduotas atskirasis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 str.). Apeliantui per nustatytą terminą įvykdžius nutartyje nurodytus reikalavimus (ištaisius nustatytus trūkumus), skundas laikomas paduotu pradinio skundo padavimo dieną. Priešingu atveju, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Byloje nustatyta, kad A. B. pateiktame atskirajame skunde atsakovais įvardijo kriminalinę Lietuvą, kriminalinę Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kriminalinę instituciją Vilniaus apygardos teismą ir jo pseudoteisėjus, t.y. iš esmės neegzistuojančius subjektus, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė apeliantui A. B. terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti atskirąjį skundą, kuriame teismai, atsakovas ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys būtų įvardinti tikraisiais pavadinimais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su A. B., kad, remiantis CPK 115 straipsnio 4 dalimi, klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas ir kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, tačiau šiuo atveju apelianto veiksmai, atskirajame skunde atsakovais įvardijus „kriminalinę Lietuvą“, „kriminalinę Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją“ ir pan., negali būti vertinami kaip netikslumas ar klaida, nes apeliantas atsakovus taip įvardijo sąmoningai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip nustatyta iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės, apeliantas, kreipdamasis į teismus su ieškiniais, atskiraisiais skundais, jau ne pirmą kartą atsakovus įvardija „kriminaliniais“. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose (nutartyse) ne kartą apeliantui buvo išaiškinta, kad toks jo pasirinktas atsakovų įvardijimas, aiškiai iškreipiant oficialius valstybės ir jos institucijų pavadinimus, vertinamas ne kaip klaida, o kaip piktnaudžiavimas proceso teisėmis, sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama šiuos subjektus pažeminti, pateikiant dėl jų subjektyvų apelianto vertinimą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015; 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netoleravo tokių sąmoningų apelianto veiksmų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas nepažeidė CPK 111, 115, 316 straipsnių nuostatų, reglamentuojančių procesinių dokumentų (atskirųjų skundų) trūkumų šalinimo institutą.

Apelianto teigimu, civilinę bylą nagrinėja šališkas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas V. Kairevičius, todėl jie šalintini nuo jo ieškinio nagrinėjimo, nes to paties teismo teisėjai negali nagrinėti civilinės bylos prieš teismą ir savo kolegas. Prašo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra tikrinamas skundžiamos nutarties, kuria, paminėta, pirmosios instancijos teismas nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas ir nėra sprendžiamas teismo ar atskirų teisėjų šališkumo klausimas. Teisėjų nušalinimo tvarka reglamentuota CPK 64-69 straipsniuose, todėl apeliantas, manydamas kad yra bent vienas iš CPK 64-66 straipsniuose nustatytų pagrindų nušalinti atitinkamą teisėją ar teisėjus nuo jo ieškinio nagrinėjimo, turi teisę teikti atitinkamą prašymą ir reikšti nušalinimą, tačiau toks prašymas turi būti motyvuotas (CPK 68 str.). Pagal CPK 34 straipsnio 3 dalį klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Taigi apelianto reikalavimas perduoti bylą kitam apygardos teismui šioje byloje nenagrinėtinas.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių trūkumų šalinimo institutą, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.