Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11562-21 medžiagą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teista: Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nusprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 21 val. iki 06.30 val. ir tęsti mokslą,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji E. M. 2021 m. balandžio 13 d. apie 19.55 val., bendro naudojimo koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, būdama apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia D. K. sudavė delnu vieną smūgį į galvos sritį, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai D. K. fizinį skausmą.

Kaltinamoji E. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog ji pilnai pripažįsta savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir paaiškino, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu R. B. 2021 m. balandžio 13 d. pirmame aukšte, pas kaimynę ji visą dieną vartojo alkoholį. Vakare, gali būti apie 19.55 val., bet laiko neatsimena, ji buvo (duomenys neskelbtini) aukšte, bendro naudojimo koridoriuje. Kiek atsimena, ji sukonfliktavo su kaimyne A. B., dėl ko sukonfliktavo, tikrai neatsimena, nes buvo visiškai neblaivi. Konflikto metu iš kažkur atsirado D. K., bet iš kur ji atsidaro neatsimena, nes buvo visiškai neblaivi ir, kiek atsimena, ji delnu sudavė jai į veido sritį. Kur pataikė, negali pasakyti, neatsimena. Taip pat kažką atsimena, kad apsistumdė su A. B. Po suduoto smūgio D. K. su A. B. nuėjo namo. Vėliau, atsimena, kad atvažiavo policijos pareigūnai, patikrino jos neblaivumo laipsnį, tačiau kiek įpūtė, neatsimena. Kodėl taip pasielgė, negali pasakyti, nežino, greičiausiai dėl alkoholio poveikio. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi ir pažada daugiau taip nesielgti. Ji su D. K. sugyvena gerai, niekada nekonfliktuoja (bylos lapai (toliau – b. l.) 73-75).

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios E. M. prisipažinimo bei paaiškinimų, jos kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas D. K. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2021 m. balandžio 13 d. apie 19.55 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo aukšte, bendrojo naudojimo koridoriuje, šalia balkono durų, kaimynė E. M., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), sudavė vieną kartą dešinės rankos delnu jai į veido kairės pusės skruostą, po šių E. M. veiksmų, ji pakaušiu atsitrenkė į sieną ir dėl suduoto į veidą smūgio bei atsitrenkimo į sieną pakaušiu, ji pajuto fizinį skausmą. Taip pat užfiksuoti ir jos parodymai, jog 2021 m. balandžio 13 d. apie 19.45 val., ji grįžo iš darbo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Netrukus atėjo dukra – A. B., kuri įėjusi į jos namus teigė, jog kaimynė E. M. neblaivi šlaistosi koridoriuje ir žodžiu bei veiksmais priekabiauja prie jos, rankoje turi peilį, tačiau minėtu peiliu nei dukrai, nei jai, vėliau E. M. negrasino. Taip pat A. B. jai skundėsi, jog dėl neblaivios kaimynės, ji bijanti eiti į bendrojo naudojimo patalpas – tualetą bei skalbyklą. Tuomet ji pasisiūlė dukrą palydėti iki tualeto bei skalbyklos. Joms su dukra einant, iš bendrų patalpų, į kurias jos ėjo, išėjo kaimynė E. M., rankoje jokio peilio neturėjo, pradėjo ją ir A. B. vadinti necenzūriniais žodžiais <...>. Po tokių E. M. žodžių, A. B. pasakė E. M. eiti namo. Apie 19.55 val. E. M. dėl jos dukros A. B. išsakytų žodžių, jog ji eitų į namus, jos dukrą abejomis rankomis pastūmė ir iškart E. M. sudavė jai vieną kartą dešinės rankos delnu į veido kairės pusės skruostą, po šių E. M. veiksmų, ji pakaušiu atsitrenkė į sieną, esančią koridoriuje šalia balkono ir dėl smūgio, suduoto į veidą, bei atsitrenkimo į sieną pakaušiu, ji pajuto fizinį skausmą. Po šio incidento iš karto garsiai pasakė E. M., jog kviečia policiją ir nuėjo į savo namus. Jau būdama namuose paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė specialiąsias tarnybas. Akivaizdaus sužalojimo nepatyrė, tačiau pajautė fizinį skausmą veido kairiajame skruoste bei pakaušyje. Greitosios medicinos pagalbos medikų apžiūros atsisakė, nurodė, kad nesikreips ji ir vėliau, kadangi nepatyrė jokio akivaizdaus sužalojimo. Taip pat nesikreips ir į medicinos ekspertus. Dėl šių E. M. veiksmų ji pajuto tik fizinį skausmą (b. l. 1-3).

Liudytoja D. K. 2021 m. balandžio 14 d. papildomai parodė, kad E. M., kai būna išgėrusi, nuolat konfliktuoja su kaimynais. 2021 m. balandžio 13 d. apie 19.55 val., bendro naudojimo koridoriuje, prie balkono durų, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, kaimynė E. M. išėjusi iš vonios kambario, pradėjo jas su dukra A. B. vadinti necenzūriniai žodžiais, jos su dukra E. M. pasakė, kad eitų namo, bet tuomet E. M. pastūmė jos dukrą, o jai su dešinės rankos delnu stipriai sudavė per kairę veido pusę, jai labai skaudėjo, ji net suriko iš skausmo. Šis smūgis jai sukėlė fizinį skausmą. Po to, traukdamasi nuo E. M., kad nesuduotų daugiau smūgių, atsitrenkė galva į sieną. Tačiau ji pati neišlaikė pusiausvyros ir atsitrenkė į sieną. Po įvykio ji iš karto nuėjo kviesti policijos (b. l. 32-34).

Liudytoja D. K. 2021 m. balandžio 21 d. papildomi parodė, kad jai E. M. tik sudavė su delnu stiprų smūgį į kairę veido pusę, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Po to, ji pati neišlaikė pusiausvyros ir atsitrenkė su galva į sieną, įtariamoji E. M. jos nestūmė. Civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime nereiškia, tik nori, kad E. M. būtų nubausta pagal įstatymus (b. l. 36-37).

Liudytoja A. B. parodė, kad 2021 m. balandžio 13 d. 19.55 val. ji nuėjo pas mamą D. K. ir pasakė, kad į jų bendrą vonią nuėjo kaimynė E. M. su peiliu. Ji pati bijojo, kad E. M. vėl jai neišjungtų skalbimo mašinos, kadangi ten skalbėsi jos drabužiai. Prieš tai jau ne kartą yra radusi išjungtą skalbimo mašiną ir mano, kad tai padarė E. M., kadangi kai ji tik atsikraustė, prasidėjo įvairūs veiksmai prieš ją. Tuomet jos su mama nuėjo ten pažiūrėti. Joms su mama D. K. nuėjus prie vonios kambario, pamatė, kad jos skalbimo mašina išjungta. Tuomet ji E. M. paklausė, kodėl ji išjungė skalbimo mašiną. E. M. atsakė, kad ne ji tai padarė ir pradėjo ją stumdyti ir vadinti necenzūriniais žodžiais. E. M. pastūmusi ją iš karto sudavė su delnu smūgį jos mamai D. K. į kairę veido pusę. Mama net suriko iš skausmo. Ji suprato, kad jos mamai labai skaudėjo. Suprato, kad jei buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to matė, kad E. M. dar ir pastūmė jos mamą, dėl ko ji atsitrenkė į sieną ir susimušė galvą. Bet mama D. K. šio skausmo niekaip neišreiškė. Kaip E. M. pastūmė mamą, pasakyti negali, nes ji supyko, kad E. M. muša ją ir sudavė jei vieną smūgį su delnu per veidą. Bet E. M. nei suriko, nei kitaip sureagavo į jos suduotą smūgį, tik toliau vartojo necenzūrinius žodžius iš šaukė ant jos su mama. Vėliau, ji su mama nuėjo į kambarį ir iškvietė policiją. Su E. M. niekuomet jokių konfliktų neturėjo, bet ji kažkodėl nuolat prie jos priekabiauja žodžiais ir veiksmais, tai išjungia skalbimo mašiną, tai išmeta jos batus. Dėl to, kad E. M. ją apstumdė, ji pretenzijų neturi (b. l. 54-56).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – bendro naudojimo koridorius, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte (b. l. 14-16, 17-21).

Aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamoji E. M., konflikto metu, tyčia D. K. sudavė delnu vieną smūgį į galvos sritį ir sukėlė jai fizinį skausmą, tokiais veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji E. M., jai buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. E. M. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 117-118).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamoji E. M. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamoji įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi ji pati suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, E. M. teista (b. l. 86-89), bausta administracine tvarka (b. l. 98 – 107), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 115), psichikos ligų įskaitoje ir priklausomybių ligų įskaitoje neįrašyta (b. l. 111-112), registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 114). Nagrinėjamu atveju kaltinamosios K. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas; b. l. 22).

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes, kaltinamosios E. M. asmenybę, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką jai paskyrus prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamosios E. M. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir ji pilnai pripažino savo kaltę, todėl jos atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jai skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai E. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77-79). Ši kardomoji priemonė E. M. panaikinama pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo, kurios vykdymo metu įpareigoti būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.; per 3 (tris) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti jai šios bausmės vykdymo metu vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti kaltinamajai E. M. tai, jog jeigu kaltinamoji vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti kaltinamajai E. M. ir tai, jog ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji paduos prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, galės paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti E. M.