Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-12-28 · Administracinė byla Nr. eI-12293-609/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-12-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2025-03-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-28
Bylos Nr.
eI-12293-609/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02432-2023-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
P. J.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-12293-609/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02432-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 28 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė,sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovei R. J.,

atsakovui P. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui P. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėja, KRATC) kreipėsi į teismą su prašymu iš atsakovo P. J. (toliau – ir atsakovas) jai priteisti 36,00 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Prašyme nurodo, jog atsakovas yra ½ dalies nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas ir už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Savivaldybės taryba) 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 nusprendė Klaipėdos mieste nuo 2008 m. liepos 1 d. įvesti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų redakciją (su vėlesniais pakeitimais), kuri galiojo iki 2017 m. birželio 30 d. Savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų redakciją su (vėlesniais pakeitimais), kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir kuria įtvirtinta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Klaipėdos mieste. Vietinė rinkliava skaičiuojama už kiekvieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskiriamą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių.

Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, kuriam 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašo prašymą patenkinti visiškai. Pažymi, kad vietinės rinkliavos apskaičiavimo metodika yra reglamentuota teisės aktais. Teigia, formuodamas teisminę praktiką bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė teigia, kad atsakovas negali pasirinkti mokėti vietinę rinkliavą pagal ištuštinamų mišrių atliekų konteinerių kiekį ar deklaruoti faktiškai susidariusių atliekų kiekį, nes Nuostatų 19.4 p. reglamentuota, jog tais atvejais, kai vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios administravimo parametras yra vietinės rinkliavos mokėtojui priskirto ir naudojamo mišrių komunalinių atliekų konteinerio ištuštinimas, metinė vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji apskaičiuojama pagal minimalų mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo dažnį – 26 kartus per metus, padauginus jį iš kintamosios dedamosios dalies dydžio, ir susumuojama su vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja, apskaičiuota 19.1–19.3 papunkčiuose numatyta tvarka. Einamųjų metų vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios įmoka koreguojama pagal praėjusiais metais faktiškai ištuštintą arba minimaliai leidžiamą ištuštinti konteinerių skaičių. Perskaičiuotos vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios įmokos nepriemoka už praėjusius metus formuojama einamųjų metų Mokėjimo pranešime.

Atsiliepimas

Atsiliepime į prašymą atsakovas nurodo, kad prašymas yra nepagrįstas, jo teigimu, pareiškėja nenurodė, kokį kiekį atliekų ginčo laikotarpiu surinko ir sutvarkė ginčo nekilnojamojo turto objekto adresu. Tvirtina, kad pareiškėja melagingai teigia, kad jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, į kuriuos jis nereagavo. Laikosi pozicijos, kad pareiškėja neteisėtai nepriima jo teikiamų deklaracijų apie faktiškai susidariusį atliekų kiekį, nepagrįstai atsisako išrašyti sąskaitą už konteinerio ištuštinimo paslaugą, suteiktą 2022 m. birželio 28 d. Atsakovo nuomone, jis pats turi teisę nuspręsti – vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamus atliekų kiekius ar pagal faktinį priduodamų atliekų kiekį.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai; su vėlesniais pakeitimais), kurių 35 punktas nustato, kad pareiškėja atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą. Pagal Nuostatų 4, 18 punktus, vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių. Vietinės rinkliavos dydžius sudaro vietinės rinkliavos dedamosios: pastovioji, kurią moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, ir kintamoji, kurią moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga (Nuostatų 10, 23, 24 punktai).

Taigi, atsižvelgiant į aptariamo teisinio reguliavimo normas, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi be išimties vietinės rinkliavos mokėtojai, nes pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, bet siejama išskirtinai su nekilnojamojo turto turėjimo faktu. Tuo tarpu aiškinantis dvinarės vietinės rinkliavos, kurią taip pat sudaro ir kintamoji dedamoji dalis, esmę, pažymėtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojams, kuriems nėra teikiama atliekų tvarkymo paslauga, kintamoji dalis nėra skaičiuojama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021).

Aiškindamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, LVAT konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Pareiškėja pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Nuostatų. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Atsakovui apskaičiuota 36,00 Eur vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Vietinės rinkliavos apskaičiavimas grindžiamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad ginčo laikotarpiu atsakovas buvo ½ dalies nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkas.

Kadangi ginčo laikotarpiu atsakovas buvo ½ dalies gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, Nuostatų prasme jis laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pateikė 2022 m. sausio 28 d. mokėjimo pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2023 m. vasario 6 d. pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. sausio 28 d. mokėjimo pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už ginčo laikotarpį mokėtinas vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas, taikant Nuostatuose nustatytus dydžius ir sudaro 36,00 Eur.

Nuostatų 18 punktas numato, kad vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių.

Pažymėtina, kad Nuostatai nustato minimalų leidžiamą ištuštinti individualių konteinerių dažnį – 26 kartai per metus, ir pagal tai skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, kuri gali būti perskaičiuojama pagal faktiškai ištuštintų konteinerių skaičių (Nuostatų 19.4 p.) tik tais atvejais, kai nustatoma, jog konteineris buvo ištuštintas dažniau, nei minimalus konteinerių ištuštinimo skaičius.

Nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi LVAT 2023 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo analogiškoje situacijoje, tik už kitą mokestinį laikotarpį (2020 metus), kurioje teisėjų kolegija, įvertinusi Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad „Nuostatai nustato minimalų leidžiamą ištuštinti individualių konteinerių dažnį – 26 kartai per metus, ir pagal tai skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, kuri gali būti perskaičiuojama pagal faktiškai ištuštintų konteinerių skaičių (Nuostatų 19.4 p.) tik tais atvejais, kai nustatoma, jog konteineris buvo ištuštintas dažniau, nei minimalus konteinerių ištuštinimo skaičius.

Atsižvelgiant į tai, jog Nuostatai nenumato galimybės perskaičiuoti kintamąją vietinės rinkliavos dalį tais atvejais, kai konteineris ištuštinamas rečiau nei minimalus tuštinimo dažnis, pagrįstai vietinės rinkliavos kintamoji dalis už ginčo laikotarpį apskaičiuota pagal nustatytą minimalų konteinerių tuštinimo skaičių.

Byloje duomenų, jog atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų ir nuo vietinės rinkliavos mokėjimo buvo atleistas, nėra. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų būti vadovaujamasi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis analogiškoje byloje.

Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Kadangi nustatyta, jog už ginčo laikotarpį atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą nėra įvykdęs, 36,00 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma pareiškėjai iš atsakovo priteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo P. J. 36,00 Eur (trisdešimt šešis eurus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė