Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. B2-45-343/2008.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovas J. M. dėl Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 30 d. nutarties padavė atskirąjį skundą.

Uždraudus skųsti kai kurių kategorijų nutartis, gali kilti grėsmė konstitucinės asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimui. Įmonės kreditorių dauguma nustatė niekuo nepagrįstas milžiniškas administravimo išlaidas, kurios bus dengiamos iš jo, jo sutuoktinės turto bei turto, skirto vaikų išlaikymui. Siekdamas išvengti niekuo nepagrįstų išlaidų, jis ir pateikė prašymą pripažinti įmonės veiklą pabaigta, o teismui nepatenkinus šio prašymo, dėl tos nutarties padavė atskirąjį skundą. Nepriėmus šio atskirojo skundo, jis ir jo vaikai praranda galimybę į teisminę jų interesų gynybą. Skundžiama nutartis užkerta kelią vaikų normaliam vystymuisi, jų minimaliam aprūpinimui, mokymosi ir kitų poreikių tenkinimui. Nesant galimybės apskųsti 2008 m. balandžio 30 d. nutarties, jo ir jo vaikų teisės, toliau tęsiant bankroto bylą, gali būti pažeidžiamos.Nei CPK, nei Įmonių bankroto įstatyme, nei Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartyje nėra nurodyta, kad nutartis atmesti prašymą pripažinti įmonės veiklą pabaigta, yra neskundžiama. Be to, 2008 m. balandžio 30 d. nutartyje nenurodžius, nei kad ši nutartis nėra skundžiama, nei jos apskundimo tvarkos ir termino, buvo pažeisti CPK 291 straipsnio pirmosios dalies 7 punkto reikalavimai.Patenkinus prašymą dėl įmonės veiklos pabaigos, bankroto bylos eiga įgautų visiškai kitokį pobūdį – nesant įmonėje turto, administratorius būtų įpareigotas pateikti teismui Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir teismas turėtų priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, o kreditorių reikalavimai būtų tenkinami CPK VI dalies tvarka, kas užtikrintų ir kreditorių ir vaikų interesų apsaugą. Skundžiama nutartis kaip tik ir užkerta kelią galimai tokiai bylos eigai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutartis paliktina nepakeista.

CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. CPK 334 straipsnio pirmoji dalis numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal minėto straipsnio trečiąją dalį dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi atmetė atsakovo J. M. prašymą pripažinti bankrutavusios Jono Mendelio IĮ veiklą pabaigta ir atsakovas J. M. dėl šios nutarties padavė atskirąjį skundą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įmonių bankroto įstatymas, kaip specialusis įstatymas, reglamentuojantis įmonių bankroto procesą, nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis yra atmetamas prašymas pripažinti įmonės veiklą pabaigta. Tokios galimybės nenumato ir CPK. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nutartis, kuria yra atmetamas prašymas pripažinti įmonės veiklą pabaigta, atskiruoju skundu nėra skundžiama ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo J. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutarties. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apelianto nurodoma aplinkybė, jog Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 30 d. nutartyje, kuria atmetė atsakovo J. M. prašymą pripažinti bankrutavusios Jono Mendelio IĮ veiklą pabaigta, nenurodė, jog ji nėra skundžiama atskiruoju skundu, nesudaro pagrindo atskirąjį skundą priimti ir nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog, uždraudus skųsti nutartis dėl atsisakymo tenkinti prašymą dėl įmonės pabaigos, gali kilti grėsmė konstitucinės asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnis garantuoja asmeniui teisę kreiptis į teismą, tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokia tvarka ir būdu, kadangi teisė į teisminę gynybą turi būti įgyvendinama įstatymo nustatyta tvarka. Kaip jau minėta, įstatymai nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti nutartis, kuriomis atsisakoma tenkinti prašymą dėl įmonės pabaigos. Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad nutartis, kuria atmetamas prašymas dėl įmonės pabaigos užkerta kelią tolesnei bylos eigai, kadangi atvirkščiai – tokios nutarties priėmimas neduoda pagrindo užbaigti bankroto bylą, o tuo pačiu užtikrina asmens teisę kreiptis į teismą.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.