Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Laimutės Jokubauskaitės,

2016 m. balandžio 20 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei R.B. dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė R.B. teismo posėdžio metu prašo iš dalies tenkinti pareiškėjos prašymą ir socialinės permokos sumos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui. Pripažino, jog žinojo apie S.P. gautą socialinę pašalpą, tačiau tuo metu su juo negyveno ir pinigais nesinaudojo. Paaiškino, jog mėnesio pajamos yra 148 Eur, gyvena viena vieno kambario bute, finansiškai padeda dukra. Po S.P. mirties jokio turto nepaveldėjo, kadangi jis neturėjo savo vardu registruoto turto.

Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl socialinės paramos permokos grąžinimo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog S.P. 2008-02-13, 2008-12-15, 2009-03-09, 2009-06-11 pareiškėjai pateikė prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-7667, Nr. SP23-45068, Nr. SP23-8331, Nr. SP23-23234, nurodydamas, jog yra vienas gyvenantis asmuo, būste deklaruotos gyvenamosios vietos nėra deklaravę kiti asmenys. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2008-03-07 įsakymu Nr. SP1-607, 2009-01-09 įsakymu Nr. SP1-168, 2009-04-09 įsakymu Nr. SP1-1488, 2009-07-01 įsakymu Nr. SP1-2600 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo“, laikotarpiu nuo 2008-02-01 iki 2008-05-01 buvo paskirta 74,29 Eur socialinė pašalpa, o laikotarpiais nuo 2008-12-01 iki 2009-03-01, nuo 2009-03-01 iki 2009-06-01, nuo 2009-06-01 iki 2009-09-01 buvo paskirta ir mokama 91,23 Eur dydžio socialinė pašalpa. Nustatyta, kad S.P. nuo 2008-05-07 buvo registruotas Lietuvos darbo biržoje bedarbiu. Pareiškėja prašyme teigia, jog 2009 m. spalio mėnesį buvo nustatyta, kad S.P. pateikė neteisingus duomenis apie šeimyninę padėtį. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad S.P. (duomenys neskelbtini) susituokė su R.B., santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes pareiškėjos 2009-09-29 įsakymu Nr. SP1-4148 „Dėl piniginės socialinės paramos S.P.“ jam minėtais laikotarpiais buvo nustatyta permokėta 1043,94 Eur socialinės pašalpos suma, ir paprašyta S.P. minėtą sumą grąžinti. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog S.P. buvo raštu informuotas apie susidariusią permoką. Nustatyta, kad S.P. 2009-10-14 prašymu sutiko, jog iš jo gaunamos pašalpos būtų išskaičiuojama po 20 procentų permokėtos socialinės pašalpos, todėl pareiškėjos 2009-10-20 įsakymu Nr. SP1-4502 nuspręsta iš S.P. mokamos socialinės pašalpos kas mėnesį išskaičiuoti po 20 procentų permokėtos socialinės pašalpos. Pagal pareiškėjo duomenis S.P. nuo 2009-10-01 nesikreipė iš naujo dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, todėl liko neišskaičiuota 1042,36 Eur permokėta socialinės pašalpos suma. Nustatyta, kad atsakovė R.B. 2010-02-19 pateikė prašymą dėl S.P. permokėtos socialinės pašalpos sumos išskaitymo iš jai mokamos socialinės pašalpos. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2010-03-08 įsakymu Nr. SP1-918 „Dėl piniginės socialinės paramos S.P.“ permokėta socialinė pašalpa buvo išskaičiuojama 100 procentų iš R.B. mokėtinos socialinės pašalpos. Tačiau kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, po santuokos nutraukimo, S.P. 2010-07-15 vėl pateikė prašymą-paraišką dėl socialinės pašalpos skyrimo ir sutiko, jog būtų socialinė permoka išskaičiuojama 20 procentų nuo socialinės pašalpos. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2010-07-21 įsakymu Nr. SP1-3001 numatyta likusią neišskaičiuotą 1004,94 Eur permokėtą socialinės pašalpos sumą išskaičiuoti po 20 procentų iš jam kas mėnesį mokėtinos socialinės pašalpos. Gyventojų registro tarnybos duomenimis S.P. (duomenys neskelbtini) mirė. 2012-09-10 pareiškėjos įsakymu Nr. SP1-3899 nustatyta, kad S.P. liko negrąžinęs 670,43 Eur permokėtos socialinės pašalpos sumos. Nustatyta, kad pareiškėja 2013-04-10, 2014-01-28, 2015-01-29 kreipėsi į atsakovę dėl likusios negrąžintos socialinės pašalpos sumos. Pareiškėjos pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio, 2014 m. vasario, 2014 m. gegužės ir 2015 m. vasario mėnesiais atsakovė grąžino 36,07 Eur sutuoktiniui permokėtos socialinės pašalpos sumos, tačiau likusi negrąžinta suma yra 634,36 Eur.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2003 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. IX-1675, 2008-06-05 įstatymo Nr. X-1572 redakcija, galiojusi nuo 2009-01-01, t.y. 2009 m. priimtų sprendimų skirti pašalpą metu (toliau – ir Įstatymas) nustatė piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 3 straipsnis išskyrė dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 5 straipsniu, šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y. : 1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 12 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 15 ir 16 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų. Viena iš 7 straipsnyje nurodytų sąlygų yra ta, jog asmenys ne trumpiau kaip 6 mėnesius yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje (5 punktas). Įstatymo 24 straipsnyje nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos – viena iš jų, per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustačius, kad šeima arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos narius ar kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą sumą arba ją mokėti dalimis (Įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

Pagal bylos duomenis S.P. 2008-02-13, 2008-12-15, 2009-03-09, 2009-06-11 prašymų-paraiškų teikimo metu buvo susituokęs su R.B. ((duomenys neskelbtini)), santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), todėl jis neatitiko vieno gyvenančio asmens sąvokos pagal Įstatymo 2 straipsnio 14 dalį. Pagal Įstatymo 5 straipsnį teisė į pašalpą įgyjama, kai nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 12 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo. Pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas: 1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai <..>; 4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių ir kt. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis santuokos metu R.B. buvo įsigijusi 3 žemės sklypus: žemės sklypas, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (nuo 2007-05-31 iki 2014-09-29), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Klaipėda, buvęs (duomenys neskelbtini) (nuo 2007-05-31), žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2007-05-31). Šie duomenys pareiškėjos turėjo būti vertinami S.P. pateikiant prašymus dėl piniginės socialinės pašalpos skyrimo. Aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo vienas gyvenantis asmuo turėjo įtakos teisei į piniginę socialinę paramą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog S.P. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pranešė apie savo materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias naujas aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.

Pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Remiantis šia nuostata S.P. gauta socialinė pašalpa vertintina kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir teisinio vertinimo nekeičia atsakovės nurodyta aplinkybė, jog šia pašalpa ji nesunaudojo. Pagal CK 3.109 straipsnį sutuoktiniai prievoles vykdo solidariai, todėl S.P. būnant santuokoje ir nepranešus apie aplinkybes, turinčias įtakos socialinei pašalpai skirti, jam mirus (pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis 2012-07-04), remiantis Įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi (aktuali Įstatymo redakcija), socialinė permoka priteistina iš buvusios sutuoktinės R.B. Atsakovė pripažįsta žinojusi apie S.P. gautą socialinę pašalpą, sutikusi socialinę permoką grąžinti (dalį sumos sumokėjo), teismo posėdžio metu taip pat prašė dalimis išdėstyti socialinės permokos mokėjimą, todėl pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir teisėtas.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 634,36 Eur socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl S.P. neteisėto neveikimo – Įstatyme įtvirtintos pareigos informuoti apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į socialinę paramą atsirasti nevykdymo bei konstatavus, jog socialinė permoka iki šiol nėra grąžinta, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš R.B. priteistina 634,36 Eur piniginės socialinės pašalpos permoka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 85¹ straipsnis numato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovė teismo posėdžio metu prašo atsižvelgti į sunkią materialinę padėtį ir nesumokėtos socialinės permokos mokėjimą išdėstyti dalimis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog atsakovė yra nedirbanti, gautos pajamos per mėnesį yra 148,94 Eur (pagal Sodros duomenis gauna senatvės pensiją), gyvena viena, sprendžia, jog yra sąlygos piniginės socialinės pašalpos permokos sumokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 52,86 Eur.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš R.B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 634,36 Eur (šešis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 36 euro centus) piniginės socialinės pašalpos permoką.

Teismo sprendimu priteistos piniginės socialinės pašalpos permokos sumokėjimą atsakovei išdėstyti dalimis per 12 mėnesių nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kas mėnesį po 52,86 Eur (penkiasdešimt du eurus ir 86 euro centus).

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.