Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių E. K. ir L. D. ieškinį atsakovui Ž. K. dėl (duomenys neskelbtini) sutarties pripažinimo sudaryta ir nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovui Ž. K. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) esantis bendros 7 593,00 Eur vidutinės rinkos vertės nekilnojamasis turtas: 0,38 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); lauko virtuvė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 20 – 24). Šis nekilnojamasis turtas, išskyrus lauko virtuvę, atsakovo įgytas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tame tarpe ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rekonstruotas 2001 m. (rekonstrukcija įregistruota (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1). Minėta lauko virtuvė (statybos pradžios ir pabaigos metai – 2001 m.) atsakovo vardu įregistruota (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 20 – 24). Be to, atsakovui nuosavybės teise priklauso 434,00 Eur vidutinės rinkos vertės 0,71 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 18 – 19).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ketino parduoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą t.y. žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniai pastatais bei šalia esantį žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas patvirtino, kad jis apie turto pardavimą buvo davęs skelbimą internetiniame portale. Tai patvirtina UAB „Diginet LTU“, valdančios interneto portalą www.skelbiu.lt, pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) įkeltas skelbimas su nuotraukomis, kuriame nurodoma, kad parduodama sodyba (duomenys neskelbtini). – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, rūsiu, šuliniu, 71 aro namų valda, kaina – 8 500,00 Eur, skelbimas paskutinį kartą redaguotas 2018 m. vasario 18 d. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 72 – 85).

Byloje įrodytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) tarp atsakovo ir ieškovės buvo surašytas raštelis, kuriame užfiksuota, kad L. D. už kaimo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), davė Ž. K. 500,00 Eur rankpinigių, o Ž. K. pinigus – 500 Eur gavo. Taip pat, užfiksuota, kad 2018 m. balandžio 19 d. L. D. sumokėjo dar 500 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 8).

Iš ieškiniu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų matyti, kad ieškovės prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) surašytą raštelį pirkimo pardavimo sutartimi, kad visą ginčo turtą E. K. nupirko už 8000 Eur bei priteisti iš ieškovės E. K. atsakovui likusią 7000 Eur.

Ieškovės (duomenys neskelbtini) surašytą raštelį vertina kaip nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, o atsakovas – kaip preliminarią sutartį pagrindinei pirkimo –pardavimo sutarčiai ateityje sudaryti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad preliminarioji sutartis – tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį, o pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kuriais objektas – vertybė yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ar jo nesuformavimo kaip atskiro civilinės apyvartos objekto ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2014, ir kt.). Tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Byloje kilo ginčas ar (duomenys neskelbtini) ieškovės L. D. ir atsakovo Ž. K. surašytas raštelis yra pirkimo-pardavimo sutartis ar preliminarioji sutartis.

Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, jog šalys pripažįsta, kad ieškovė L. D. už sutartą pirkti turtą yra sumokėjusi per du kartus 1000 Eur rankpinigių. Šalys (duomenys neskelbtini) raštelyje nebuvo sutarę kada bus sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovės nurodo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovas papildomai paprašė 1500 Eur. Ieškovės taip pat nurodo, kad faktiškai ginčo turtas buvo įgytas 2018 m. kovo 24 d., kad ieškovės naudojasi ginčo turtu kaip savo, faktiškai jį valdo, joms buvo perduoti du raktai, tačiau šalys iki šiol nėra sudariusios pagrindinės šio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties. Todėl ieškovės prašo, kad (duomenys neskelbtini) tarp šalių sudaryta sutartis turi būti pripažinta pagrindine CK 1.93 str. 4 d., 6.309 str. 1 d. numatytu pagrindu.

CK 1.93 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. CK 6.309 str. 1 d. nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas – pardavimas, o pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 str. 2 d.). Kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 str. 3 d.). Pabrėžtina, kad tiek bendroji CK 1.93 str. 4 d., tiek ir specialioji – pirkimui–pardavimui taikoma CK 6.309 str. teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo – pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 str.). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo – pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Tačiau preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu, o siekiant šias sutartis atskirti, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia, t. y. aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 str.

Ieškovės teigia, kad pasirašius 2018 m, kovo 24 d. susitarimą kai atsakovui perdavė 500 Eur suprato, atsakovas leido joms tvarkytis, suprato, kad jos valdo sodybą kaip savo turtą, nes atsakovas leido turtu naudotis. Atsakovas negrąžino paimtų rankpinigių, nedėjo daugiau skelbimų dėl ginčo turto pardavimo, jis rūpinosi kad ieškovė E. K. gautų leidimą įgyti žemės ūkio paskirties žemę, perdavė raktą nuo lauko virtuvės, o po to nuo gyvenamojo namo, kad galėtų naudotis elektros energija, nusifotografavo elektros skaitliuko parodymus, iki šiol nereikalavo pinigų už sunaudotą elektrą, atsakovas išsivežė savo daiktus, tai yra aplinkybės, kurios patvirtina, kad buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis. Ieškovės tvarkėsi sodyboje kaip turto savininkės.

Atsakovas nesutinka su ieškovių argumentais ir teismo posėdyje patvirtino, kad jis ir ieškovė L. D. susitarė dėl viso ginčo turto pardavimo už 8000 Eur. (duomenys neskelbtini) rašteliu (pakvitavimu) patvirtinama, kad L. D. ketina pirkti ginčo turtą. Atsakovas nesutinka, kad jis ginčo turtą buvo perdavęs valdyti ieškovėms. Jis tik žodiniu susitarimu buvo leidęs tvarkyti sodybos aplinką t.y. šienauti žolę. Iš žmogiškumo davė raktą ir leido naudotis lauko virtuve, kad ieškovė galėtų pasislėpti nuo šalčio ar lietaus. Neleido naudotis kitomis patalpomis, susikraustyti į gyvenamąjį namą, griauti tvartą, pjauti medžius.

Aplinkybės, kad pirkėjams suteikta galimybė tvarkyti aplinką, kad buvo perduoti du raktai, kurie suteikė galimybę jiems naudotis lauko virtuve (vasarnamiu) bei įeiti į gyvenamojo namo priestatą, kad galėtų prieiti prie elektros įvado, tikslu pasinaudoti elektros energija, nepatvirtina, kad atsakovas perleido ieškovėms ir nuosavybės teisę, nes byloje nėra įrodymų, jog ieškovėms buvo perleista ir teisė disponuoti nuosavybės teisės objektais (CK 4.37 str. 1 d.).

Ieškovės teigia, kad joms buvo leista naudotis ir gyvenamuoju namu, tačiau atsakovas su tuo nesutinka ir nurodo, kad 2018 m. birželio mėnesį, jam atvykus į sodybą ir pamačius, kad ieškovės naudojasi ir gyvenamuoju namu kilo konfliktas. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais atsakovo paaiškinimais duotais teismo posėdyje, nes jo tokią poziciją patvirtina ir ieškovių atstovo pateiktas telefoninis įrašas (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 93, 94), kuris buvo padarytas 2018 m. birželio 4 d. t.y. iki bylos iškėlimo teisme. Telefoninio pokalbio, ieškovių atstovo su atsakovu garso įrašas (11:31 sek. trukmės), patvirtina, kad atsakovas, perspėtas, kad pokalbis įrašinėjamas, nurodė, kad pirkėjos nesilaikė žodinio susitarimo – įsilaužė į namą, išgriovė tvartą, išpjaustė medžius, o žodinis susitarimas buvo – aplinkos tvarkymasis, žolės šienavimas, kad nebuvo leidimo eiti į kambarius. Patvirtino, kad davė raktą nuo vasarnamio, o kad leido įsijungti elektrą, papildomai primokėjo 500,00 Eur avansą. Šio pokalbio faktą taip pat patvirtina UAB „Tele2“ suformuota ieškovių atstovo telefoninių skambučių išklotinė už 2018 m. birželį (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 93).

Tarp šalių kilusį konfliktą patvirtina policijos komisariatų pateiktos medžiagos, iš kurių matyti, kad L. D. ir Ž. K. pareiškimus buvo priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus.

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad šiuo nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo pagal L. D. (duomenys neskelbtini) pareiškimą, kuriame nurodytos iš esmės analogiškos ieškinyje nurodytoms aplinkybės, taip pat, kad (duomenys neskelbtini), dalyvaujant jos vyrui, gavo iš Ž. K. raktą nuo gyvenamojo namo spynos (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 103 – 105).

Pagal gautą Ž. K. pareiškimą jis 2018 m. birželio 6 d. buvo apklaustas kaip liudytojas ir parodė, kad jis pirkėjai L. D. sodyboje leido pasisodinti bulvių ir tvarkyti aplinką, t. y. šienauti žolę. O atvykęs rado išpjaustytus medžius (obelis, kadagius), nugriautą ūkinį pastatą, įeita į namo vidų. Tada jis paskambino minėtai pirkėjai ir pasakė, kad taip elgtis ir savavaliauti negalima ir todėl jis sodybą parduos ne už 8 000,00 Eur bet už 9 500,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 155 – 156). Nagrinėjant Ž. K. pareiškimą 2018 m. birželio 6 d. atlikta įvykio vietos apžiūra ir protokolu užfiksuota, kad sodybą (duomenys neskelbtini) sudaro gyvenamasis namas, lauko virtuvė, ūkinis pastatas, vasarnamis. Sodybos pietinėje dalyje matosi nugriauto ūkinio pastato (tvarto) 9x10 metrų pamatai. Šalia pamatų į krūvą sudėta dalis buvusio pastato sienojų. Prie įvažiavimo į sodybą, yra 1 metro aukščio keturių nupjautų obelų kamienai. Priešingoje įvažiavimo pusėje matosi 80 cm aukščio nupjautos tujos kamienas. Taip pat matosi sklype apipjaustytos liepų ir klevų šakos (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 147 – 148).

Iš teismo nustatytų aplinkybių konstatuotina, kad tarp ginčo šalių L. D. ir Ž. K. (duomenys neskelbtini) surašytas raštelis atitinka preliminariosios sutarties požymius. Šalys ginčo susitarime aiškiai nurodė, kad šiuo metu sumoka rankpinigius 500 Eur sumoje, o 2018 m. balandžio 19 d. dar sumokėjo 500 Eur. Teismo posėdžio metu šalys pripažino, kad sutartį turėjo sudaryti po Velykų, šalims buvo žinoma, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta pas notarą. Teismo posėdyje ieškovė E. K. patvirtino, kad ji pati nesitarė dėl parduodamo turto, o žodžiu įgaliojo savo dukrą L. D., kuri atsakovui per du kartus perdavė 1000 Eur, nei ji, nei jos dukra sodyboje negyveno, tik dukra su šeima tvarkė aplinką. Ieškovė L. D. teigdama, kad ginčo turtą valdė kaip savo, bet teismo posėdyje pripažino, kad ji davė rankpinigius, o pagrindinė sutartis bus sudaryta vėliau po Velykų.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė L. D. tvarkė ginčo sodybos aplinką tai patvirtina teismo posėdyje apklausti liudytojai, ieškovių pateiktos foto nuotraukos (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 9, 11,32, 33,36).

Nagrinėjamu atveju tikroji šalių valia buvo ne parduoti bei nupirkti nekilnojamuosius daiktus, o įsipareigoti tą daryti ateityje. Dėl šių aplinkybių, ieškovės turi teisę ginti galimai pažeistas savo teises ir teisėtus interesus ne jų nurodytu būdu, o pagal CK 6.165 str. ir/ar CK 6.189 str. nuostatas. Šių išvadų nepaneigia ir argumentas, kad nekilojamas turtas buvo perduotas joms valdyti ir kad yra sumokėta dalis turto kainos. Tai, kad atsakovas leido ieškovėms tvarkyti sodybos aplinką bei kad davė du raktus nuo lauko virtuvės (vasarnamio) ir gyvenamojo namo priestato, neįrodo, kad jis perleido ieškovėms ir nuosavybės teisę, nes byloje nėra įrodymų, jog ieškovėms buvo leista disponuoti nuosavybės teisės objektais (CK 4.37 str. 1 d. ).

Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismų praktikoje konstatuota, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 str. 1 d. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad raštelio surašymo metu t.y. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. balandžio 19 d. ieškovė L. D. atsakovui sumokėjo viso 1000 Eurų, tačiau nesumokėjo visos šalių žodiniu susitarimu sutartos nekilnojamųjų objektų kainos (8000 Eurų), todėl ir dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) susitarimas negali būti pripažįstama pagrindine ginčo pirkimo pardavimo sutartimi. Be to, ieškovių atstovas baigiamųjų kalbų metu, nurodė, kad teismas gali ginčo sutartį pripažinti pagrindine vėlesne data – 2018 m. balandžio 19 d., nei ji buvo sudaryta t.y. 2018 m. kovo 24 d., kuomet atsakovas perdavė ieškovei L. D. raktą nuo gyvenamojo namo priestato, o ši papildomai sumokėjo 500 Eur. Atsakovas tvirtina, kad 2018 m. balandžio 19 d. iš L. D. gavo 500 Eur, nes leido naudotis namo priestate esančiu elektros įvadu, bet ir tuomet nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir nebuvo perduotas ginčo turtas ieškovių valdymui. Tai patvirtina, kad pačios ieškovės nevertina nekilnojamuosius daiktus įgijusios (duomenys neskelbtini) sutarties (raštelio) surašymo metu.

Teismo nuomone, tenkinti ieškovių reikalavimus bei pripažinti pirkimo pardavimo sutartį galiojančia neleidžia ir kiti byloje esantys duomenys. Nors (duomenys neskelbtini) susitarime užfiksuotas tik rankpinigių perdavimo faktas už sodybą, tačiau iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys susitarė dėl viso ginčo turto pardavimo už 8000 Eur. Atsakovas pripažino, kad jis ketino parduoti ne tik žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais bet ir žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kadangi vienas iš parduodamų objektų yra žemės ūkio paskirties žemė, todėl jos pardavimui taikomas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas. Žemės sklypo pardavėjas turi pareigą duoti skelbimą apie parduodamą žemę Nacionalinės žemės tarnybos tinklapyje.

Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje dėl ginčo turto – 0,71 ha žemės sklypo (žemės ūkio paskirties unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) skelbimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas (duomenys neskelbtini), (šis skelbimas rodomas kaip negaliojantis nuo 2018 m. gegužės 25 d.) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 25 – 26). Ši aplinkybė patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo objektyvios kliūtys trukdančios sudaryti ginčo turto pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, nes atsakovas (pardavėjas) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nebuvo pateikęs skelbimo dėl siūlymo pateikti sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Be to, bylos duomenimis patvirtinta, kad ieškovė E. K. kaip žemės ūkio paskirties žemės pirkėja tik (duomenys neskelbtini) užpildė Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo (fizinio asmens) deklaraciją, kuria patvirtino, kad sudarius 0,71 ha žemės sklypo, perleidimo sandorį, jai ar su ja susijusiems asmenims priklausantis žemės plotas nebus didesnis kaip 500 ha (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 12 – 13). O sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės E. K. gavo 2018 m. gegužės 9 d. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 10). Šios nustatytos aplinkybės, taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), nei 2018 m. balandžio 19 d. nebuvo objektyvių galimybių sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, kas duoda pagrindą išvadai, kad tarp šalių negalėjo būti sudaryta viso ginčo turto pirkimo pardavimo sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad jokie ginčo turto dokumentai ieškovėms nebuvo perduoti, šalys nebuvo pasirašiusios jokio CK 6.398 straipsnio reikalavimus atitinkančio perdavimo – priėmimo akto, atsakovui pareikalavus, ieškovės su savo asmeniniais daiktais paliko ginčo sodybą, supratę, kad sodyba nebus jų namais, o apklausti liudytojai, be to, kad nurodė, jog ieškovės tvarkė sodybos aplinką, patvirtino, kad ieškovės ne nupirko, bet ketino pirkti sodybą su žemės sklypu.

Todėl nėra pagrįsto pagrindo pripažinti tarp šalių sudarytą susitarimą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pagrindine sutartimi ne tik dėl to, kad sudarydamos ją šalys išreiškė savo valią tik dėl ketinimo ateityje parduoti aptarus objektus, tačiau ir dėl to, kad susiklosčiusios faktinės aplinkybės, egzistavo objektyvios priežastys dėl kurių pirkimo pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta: atsakovas ir ieškovė E. K. neturėjo sutikimo parduoti ir pirkti žemės ūkio paskirties žemės, kuris būtinas pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą.

Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) susitarimas atitinka preliminarios sutarties požymius, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti natūra, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui-pardavimui taikoma CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės (ne preliminariosios) sutarties šalių santykius.

Tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius, gražinti kitai šaliai būsimo sandorio sąskaita sumokėtą avansą, bet neatsiranda pareiga perduoti turtą (CK 6. 165 straipsnio 4 dalis). Pripažinus ginčo sutartį preliminaria, šioje byloje neturi reikšmės dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą.

Ieškovės byloje patyrė 218,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas, kurias patvirtina 2018 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymas (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 27) ir 1 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias patvirtina išrašas iš sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 15 – 16), 2019 m. vasario 8 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2019 m. vasario 8 d. pinigų priėmimo kvitas (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 7 – 8).

Ieškinį atmetus, ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas pateikė prašymą dėl 1 720,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimo (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 10) ir šias išlaidas patvirtinančius dokumentus: atstovavimo sutartį (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 47), pinigų mokėjimo 2018 m. birželio 27 d. (800,00 Eur), 2018 m. birželio 29 d. (200,00 Eur), 2018 m. rugsėjo 18 d. (160,00 Eur), 2018 m. gruodžio 20 d. (240,00 Eur), 2019 m. vasario 8 d. (320,00 Eur) kvitus (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 11 – 13). Prašyme nurodoma, kad atsakovas sumokėjo 900,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą ir 820,00 Eur už atstovavimą teisme ir pasirengimą teismo posėdžiams. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į advokato darbo laiko sąnaudas, yra protingo dydžio, susiję su bylos nagrinėjimu, realiai patirtos, todėl nemažintinos.

Atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovių lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvienos ieškovės – po 860,00 Eur, priteisiamos jo patirtos 1 720,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui Ž. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovių E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 860,00 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo nutartimi, įrašyti įrašą viešame registre dėl turto - 0,38 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 104,91 kv. m. ploto gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); lauko virtuvės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); taip pat 0,71 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto Ž. K. vardu, nuosavybės teisės perleidimo draudimo, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.