- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- I-746-142/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02810-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.3Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
R. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti 3 000,00 Eur neturtinei žalai kompensuoti dėl netinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) (b. l. 1–5).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2016 m. birželio 15–22 d. (toliau – ginčo laikotarpis) buvo gydomas LAVL Psichiatrijos skyriuje netinkamomis sąlygomis. Nurodo, kad palatoje trūko ploto, jautėsi fekalijų bei šlapimo kvapas. Tualetas palatoje buvo įrengtas taip, kad uždengė tik 50 proc. žmogaus, tai žemino jo orumą. Be to, pasak pareiškėjo, palatoje lovos buvo 1,64 m ilgio, o pareiškėjo ūgis 1,90 m. Pareiškėjas nurodo, kad išduodami čiužiniai tikėtina pradėti naudoti dar 1969 m. Nuo tokių miegojimo sąlygų, pasak pareiškėjo, jam paūmėjo tarpšonkaulinio nervo uždegimas. Nurodo, kad palatoje nebuvo jokių spintelių daiktams laikyti, elektros lizdų. Paaiškina, kad palatoje buvo visą laiką užrakintas ir pasivaikščioti galėjo tik 2 kartus per dieną po 1 val. Palatoje buvo impulsinė apšvieta, todėl po buvimo LAVL pareiškėjui buvo laikinai suprastėjęs regėjimas. Palatoje buvo šalta ir drėgna. Nurodo, kad pareiškėjui sutriko miegas, o dėl oro trūkumo dažnai skaudėdavo galvą. Pasak pareiškėjo, būnant LAVL, jam paūmėjo psichiniai sutrikimai. Pareiškėjas nurodo patyręs depresiją.
Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką pareiškėjas informuotas tinkamai. Pareiškėjas teismui nurodė, kad posėdyje dalyvauti nepageidauja (b. l. 66).
Atsiliepimas
Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 21–24). Nurodo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo gydomas Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 9. Paaiškina, kad ši palata yra 15,51 kv. m ploto, joje yra 3 lovos. LAVL nurodo, kad neveda statistikos, kiek konkrečioje kameroje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, todėl negali pateikti teismui informacijos, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju nurodytu ginčo laikotarpiu buvo minėtoje palatoje. Nurodo, kad palatose remontas atliekamas eilės tvarka pagal poreikį. Paaiškina, kad palatose esančių lovų ilgis yra 1,85 m, o tualetas atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Paaiškina, kad Psichiatrijos skyriaus palatose elektros lizdai neįrengti dėl pačių suimtųjų/nuteistųjų saugumo. Nurodo, kad pasivaikščiojimas lauke vyksta visą dieną, tačiau pacientai vedami pasivaikščioti pagal galimybes, nes prioritetas LAVL teikiamas gydymui. Pasak LAVL, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotas leidimas-higienos pasas įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. LAVL nurodo, kad pareiškėjas su skundais į LAVL administraciją nesikreipė. Mano, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas įrodymais.
Teismo posėdyje LAVL atstovas nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 63).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės priteisti 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartą akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Valstybės institucijos ir jų pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus LAVL veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.
Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Iš gydymo stacionare istorijos matyti, kad pareiškėjas LAVL Psichiatrijos skyriaus 9 palatoje 7 paras buvo gydytas dėl emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo (b. l. 25). Išrašytas iš LAVL, 2016 m. liepos 7 d. (pagal spaudą ant voko) pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą (b. l. 7).
Kaip minėta, pareiškėjas teismui nurodė, kad jam palatoje trūko ploto.
Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-231, 1 punktą LAVL paskirtis – pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytoms pataisos įstaigų rūšims prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo-pataisos namai ir LAVL (BVK 62 straipsnio 2 dalis). Taigi, LAVL pagal savo režimą yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl šioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai mutatis mutandis yra taikytini ir LAVL.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 11¹.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus LAVL palatose (kamerose) gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
LAVL negalėjo teismui nurodyti, kiek asmenų vienu metu buvo gydoma kartus su pareiškėju vienoje palatoje. Pareiškėjas skunde taip pat nenurodė, kiek kartu su juo palatoje buvo kitų asmenų. Pagal LAVL teismui pateiktą pažymą matyti, kad kamerų tipų palata Nr. 9 yra 15,51 kv. m ploto, joje yra 3 vieno aukšto lovos (b. l. 26). Darytina išvada, kad be pareiškėjo minėtoje palatoje ginčo laikotarpiu daugiausiai galėjo būti dar 2 asmenys, tačiau net ir tokiu atveju, t. y. jei palatoje buvo laikoma tiek asmenų, kiek buvo lovų, minimalus gyvenamosios patalpos plotas pareiškėjui buvo užtikrintas.
Kaip minėta, pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturėjo, kur laikyti palatoje daiktų, nes nebuvo spintelių. Be to, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas.
LAVL 2016 m. kovo 9 d. pažymos duomenimis nustatyta, kad palatoje Nr. 9 buvo 3 spintelės (b. l. 26). Spintelės matyti ir LAVL pateiktose palatos nuotraukose (b. l. 39).
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad, nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara.
Pareiškėjas skunde neginčijo, kad pertvara palatoje įrengta buvo. LAVL, pateikė teismui sanitarinio mazgo nuotrauką, iš kurios matyti, kad tualetas nuo palatos ploto yra atitvertas pertvara (b. l. 43). Tai patvirtina ir pažymos duomenys (b. l. 26). Teismui pateiktos nuotraukos patvirtina, kad sanitarinis mazgas palatoje yra įrengtas taip, kad palatoje esantys asmenys negali matyti tualetu besinaudojančio asmens (b. l. 40–41, 43). Konstatuotina, kad LAVL užtikrino minimalų pareiškėjo privatumą, jam naudojantis tualetu.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL palatos dirbtinis apšvietimas neatitinka psichiatrinėms ligoninėms keliamų reikalavimų. Be to, palatoje buvo šalta ir drėgna, nebuvo ventiliacijos, buvo išduodami seni čiužiniai, lovos buvo vos 1,64 m ilgio.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, sprendimas priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1245/2013, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1246/2013). Įrodinėjimo našta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sąlygomis, yra laikomas jam sudarius saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimą, tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai tada, kai pareiškėjas įvykdo pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Atitinkamai, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl šalčio ir drėgmės yra gana abstraktaus pobūdžio ir nelaikytinos detalizuotu laikymo LAVL sąlygų apibūdinimu, todėl įrodinėjimo našta šiais aspektais LAVL nepriklauso. Šiuo aspektu taip pat svarbu tai, kad pareiškėjas būdamas LAVL su skundais ar prašymais dėl drėgmės, šalčio, apšvietimo ar kitų aplinkybių į LAVL nesikreipė. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar institucija, žinodama apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. LAVL objektyviai negali įrodyti to, ką neigia. Pareiškėjui nesiskundus dėl tam tikrų sąlygų, įrodymų institucija pateikti negali. Tokios pozicijos laikėsi ir LVAT administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015 (2015 m. gruodžio 21 d. nutartis). Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas vasarą (birželio antroje pusėje), pareiškėjo skundo argumentai dėl šalčio palatoje teismo vertinami kritiškai. Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su mažomis lovomis taip pat atmetami kaip nepagrįsti, atsižvelgiant į LAVL nurodytus lovų išmatavimus (185 x 70 cm). LAVL taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad naudojamas minkštasis inventorius (taip pat ir čiužiniai) yra dezinfekuojami (b. l. 33–35). LAVL pateikė teismui įrodymus apie palatoje, kurioje buvo gydomas pareiškėjas, įvykdytus remonto darbus (b. l. 32), apie 2014 m. nupirktus 45 vnt. naujų čiužinių (b. l. 52). Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad LAVL neteisėti veiksmai, susiję su ginčo laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu nesaugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymu, nenustatyti.
Pareiškėjo argumentai, susiję su psichinės ligos paūmėjimu dėl netinkamų sąlygų LAVL atmetami kaip nepagrįsti. Priešingai, iš LAVL pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjo sveikatos būklė išrašymo iš LAVL metu buvo pagerėjusi, įvertinta patenkinamai, nurodant, kad pareiškėjo asmenybė nebrandi, paviršutiniška, impulsyvoka, egocentriška (b. l. 17, 25). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl tarpšonkaulinio nervo uždegimo paūmėjimo pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis taip pat nenustatytos (b. l. 12–19). Priešingai, 2016 m. liepos 1 d. gydytojas asmens sveikatos istorijoje nurodė, kad pareiškėjas priklauso asmenų tipui, turinčiam maniją skundų rašymui. Be to, gydytojas konstatavo, kad pareiškėjas turi polinkį simuliuoti ir manipuliuoti tariamais susirgimais. Nurodė, kad pareiškėjo pagrindinis susirgimas – priklausomybė alkoholiui, piktnaudžiavimas juo nuo vaikystės (b. l. 19).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundo tenkinti ir pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, priteisti 3 000,00 Eur neturtinės žalos kompensavimui nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.