Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Č., M. A., S. K., V. K. ir K. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities VMI dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis dėl nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pareiškėjai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jų motina T. K., o (duomenys neskelbtini) tėvas P. K.. Tėvai iki mirties nuolat gyveno jų pastatytame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Po žmonos mirties pareiškėjų tėvas toliau gyveno savo namuose. Po tėvo mirties pareiškėjai nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, tačiau faktiškai priėmė mirusiojo tėvo palikimą ir pradėjo jį valdyti. Po tėvo mirties pareiškėjai ne tik prižiūri sodybą, bet du iš jų: V. K. ir K. K. po tėvo mirties liko gyventi ir iki šiol gyvena šiuose namuose. Pareiškėja A. Č. nors negyvena sodyboje, tačiau tvarko namus, padeda vesti ūkį ir t.t. Pareiškėjas S. K. gyvena Vilniuje, ir nors yra neįgalus, atvažiuoja į tėviškę ir padeda dirbti darbus. Pareiškėja M. A. tėvo sodyboje kasmet sodina daržą, augina bulves, šienauja pievas ir padeda prižiūrėti namą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teismas nustatė, jog P. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (CK 5.4 str. 1 d.). Iš pareiškėjų pareiškimo matyti, kad palikėjo P. K. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Širvintų rajone. Notarų veiklos teritoriją turto paveldėjimo atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, pagal kurią mirus palikėjui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Širvintų rajone, notariniai veiksmai turėtų būti atliekami Širvintų rajono 2 – ajame notarų biure. Iš Širvintų rajono 2 – ojo notarų biuro pažymos matyti, kad po P. K. mirties į Širvintų rajono 2 – ąjį notarų biurą niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b.l. 20).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008).

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Pareiškėjų, byloje apklaustų liudytojų M. P. ir S. P. parodymais byloje nustatyta, kad pareiškėjai po jų tėvo mirties pradėjo naudotis palikėjo turtu kaip savu. Pareiškėjai V. K. ir K. K. ir toliau gyvena tame pačiame name (b.l. 18-19), naudojasi ūkiniais pastatais, prižiūri juos, moka mokesčius. Pareiškėjai S. K., A. Č. ir M. A. padeda tvarkyti tėvo sodybą, M. A. kasmet sodina daržą, augina bulves, šienauja pievas ir t.t., t.y. naudojasi palikėjo turtu kaip savu. Šiuos veiksmus pareiškėjai atliko nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjai po tėvo mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai A. Č., M. A., S. K., V. K. ir K. K. po tėvo P. K. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Pagal CPK 92 straipsnio 1 dalies nuostatas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apmoka šalis, kurios procesinis dokumentas turi būti siunčiamas. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 28,66 Lt buvo apmokėtos valstybės lėšomis, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjų lygiomis dalimis (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1997 m. gegužės 6 d., jo vaikai A. Č. (duomenys neskelbtini)), M. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. K. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Priteisti iš pareiškėjų A. Č., M. A., S. K., V. K., K. K., valstybės naudai po 5,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Širvintų rajono valstybinei mokesčių inspekcijai, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 7290.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.