- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-02
- Bylos Nr.
- 1S-1089-508/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- D. G.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., 261 str. BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 6 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010-05-05, pabaiga – 2017-04-05. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2014 m. kovo 27 d. – 3 metai 9 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014 m. balandžio 1 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. G.“ nutarta D. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, rekomenduoti nuteistajam socialinės reabilitacijos priemones.
Nuteistajam apskundus šį nutarimą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi nutarė atmesti D. G. skundą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybės charakteristiką, jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, paskirtos bausmės dydį ir likusios neatliktos bausmės dalį, padarė išvadą, jog šiuo metu lytinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas.
Šalies argumentai
D. G. skunde Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tikslingumo išspręsti iš esmės: jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą ir nustatyti tikslingų taikyti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų visetą likusiam laisvės atėmimo bausmės laikui. Teigia, kad apylinkės teismas neįvykdė pareigos atsižvelgti ne tik į formalius teisinius pagrindus, bet ir įvertinti paskirtos bausmės tikslus, paskirtį bei galimybes pataisyti nuteistąjį toliau neizoliuojant jo nuo visuomenės, ir teiktame skunde išdėstytų motyvų išsamiai neišanalizavo, todėl šiuo atveju tikslingas klausimo nagrinėjimas iš esmės aukštesniajame teisme. Mano, jog ankstesnės drausminės nuobaudos neturėtų daryti lemiamo, visas kitas aplinkybes nusveriančio poveikio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo klausimui, nes šis klausimas apima ir eilę kitų vertinimo kriterijų. Kita vertus, praeityje taikytos drausminės nuobaudos negali tiesiogiai išreikšti asmens polinkio nusikalsti dabartyje, nes vienas iš pagrindinių bausmės skyrimo tikslų yra būtent koreguoti asmens neigiamą elgesį į teigiamą, kad asmuo po tam tikro laiko išėjęs į laisvę savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir teisėtomis priemonėmis. Pažymi, kad daugelis drausminių nuobaudų jam buvo taikytos tuo metu, kai tik atvyko į pataisos įstaigą ir kai turėjo adaptacijos sunkumų, tačiau vėliau, pradėjęs dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, pakeitė savo elgesio nuostatas, ėmė elgtis pavyzdingai, savo elgesį keičia ir koreguoja teigiamomis priemonėmis bei užimtumu, ir jau kurį laiką neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, jog praktikoje žinomas ne vienas atvejis, kai aukštesnysis teismas lygtinį paleidimą taiko ir tiems asmenims, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkius nusikaltimus. Nesuprantamas nuteistajam ir pirmosios instancijos teismo motyvas dėl didelės neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Jo manymu, praktiškai neveikia teisės normos, nustatančios lygtinį paleidimą, atlikusiems pusę paskirtosios bausmės. Be to, apylinkės teismo nutartyje bausmės paskirties tikslai vertinti tik pavieniui, atsietai vienas nuo kito, kas reiškia, jog teismas eliminavo patį bausmės paskirties kompleksiškumą. Taigi, išimtinai teigti, kad nagrinėjamu atveju lygtinio paleidimo taikymas jo atžvilgiu pažeistų visuomenės interesą, kad nebūtų įgyvendintas individualizuotos bausmės ar teisingumo principas, ir dėl to nebūtų pasiekta bausmės paskirtis, objektyvaus pagrindo teismui nebuvo, kadangi: tai pirmas jo padarytas nusikaltimas, atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra beveik 4 metai, nors įstatymas formaliai reikalauja atlikti ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės, savo nusikalstamo elgesio priežastis suprato ir pripažino, gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir mano, kad yra įrodęs, jog išėjęs į laisvę savo tikslų gali siekti teisėtais būdais ir teisėtomis priemonėmis, ką patvirtino ir pataisos įstaigos administracijos ir socialinės bei psichologinės tarnybų duotos išvados apie elgesį ir motyvaciją laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Skunde teigia, kad apylinkės teismas nutartyje apskritai nepasisakė dėl jo nurodytos aplinkybės, jog Komisija nustatė netikslingas, perteklines ir bereikšmes rekomendacijas tolesnei jo socialinei reabilitacijai, ir jos nevertino. Mano, jog tai iš esmės galėtų būti laikoma esminiu proceso pažeidimu, kadangi skundas nebuvo išnagrinėtas visa apimtimi, kiek to buvo prašoma, kaip ir nebuvo pasisakyta, kodėl šis skundo motyvas teismo nuomone yra nereikšmingas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. G. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.
Prokuroras atsiliepimu taip pat nepritaria dėl lygtinio paleidimo.
Byloje nustatyta, kad nuteistasis D. G. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus. Jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, du kartus skatintas, yra atlikęs BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytą bausmės dalį, kuomet galima svarstyti probacijos taikymo galimybes. Kita vertus, šie pagrindai savaime neįpareigoja taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
D. G. argumentas, kad jo atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra beveik 4 metai, nors įstatymas formaliai reikalauja atlikti ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nagrinėjamu atveju neleidžia daryti išvadą, kad atliktos bausmės dalis yra pakankama ir adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Todėl atsižvelgus į tai, kad nusikaltimai, už kuriuos jis atlieka bausmę, yra itin sunkūs, šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už tokią veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Nuosprendžiais skiriama bausmė tokia, kad būtų atlikta pilnai, tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis remiantis, svarstomi probacijos klausimai.
Nuteistasis skunde nurodo, jog tai pirmas jo padarytas nusikaltimas, savo nusikalstamo elgesio priežastis suprato ir pripažino, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, savo elgesį koreguoja mokymusi, darbu, dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose, socialinių ryšių palaikymu ir mano, kad yra įrodęs, jog išėjęs į laisvę savo tikslų gali siekti teisėtais būdais ir teisėtomis priemonėmis. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes byloje esančių kitų aplinkybių kontekste, pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, jog šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas. Apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą nagrinėjamu atveju atsižvelgė į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, jas vertino kompleksiškai ir padarė pagrįstą išvadą, kad lygtinis paleidimas D. G. šiuo metu negali būti taikomas.
Atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, jog bausmės atlikimo metu nuteistojo atžvilgiu taikytos drausminės nuobaudos negali tiesiogiai išreikšti jo polinkio nusikalsti dabartyje. Iš bylos medžiagos matyti, jog jis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai: per bausmės atlikimo laikotarpį buvo vos du kartus paskatintas, tačiau net 9 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų keturis kartus padarė grubius pažeidimus, tinkamai elgiasi pastaruosius pusantrų metų. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad D. G. nedėjo visų pastangų elgtis taip, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą pagrįstai manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistąjį toliau taisant neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai, būdamas nuteistas už itin sunkių nusikaltimų padarymą, D. G. išvadų nepadarė ir atlikdamas bausmę toliau ignoravo privalomas elgesio taisykles. Taigi, šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad ateityje nuteistasis daugiau nebenusikals, kad jį jau šiuo metu galima taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai, visa tai rodo, jog jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklusti visuotinai privalomoms taisyklėms ir nedaryti išvadų.
Pasisakant dėl D. G. skundo argumentų, jog praktikoje žinomas ne vienas atvejis, kai aukštesnysis teismas lygtinį paleidimą taiko ir tiems asmenims, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkius nusikaltimus, pažymėtina, kad paminėti teismų sprendimai yra individualizuoti, juose aptartos konkrečios bylos aplinkybės, kurios nėra identiškos ir kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo buvo vertinamos atsižvelgiant į aplinkybių visumą konkrečiu atveju, todėl skundo argumentai dėl šios aplinkybės atmetami kaip nepagrįsti.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154, 17.4 p. nustato, kad Komisijos teikia rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminus ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų datą. Nepaisant to, kad teisės aktai imperatyviai nenumato, jog nuteistajam negalima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jeigu jis neįvykdė Komisijos nustatytų rekomendacijų, akivaizdu, kad ši aplinkybė yra itin svarbi vertinant BVK 157 str. 1 d. numatytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamąjį kriterijų, t. y. nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo skundo motyvas, kad Komisija, nustatė netikslingas, perteklines ir bereikšmes rekomendacijas tolesnei jo socialinei reabilitacijai, vertintinas kritiškai. Šis motyvas kaip tik parodo atsainų D. G. požiūrį į jo pataisos procesą ir nenorą taisytis.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo išvadai, kad D. G. jau nėra pavojingas visuomenei. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos nuteistojo skundo dėl Komisijos 2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinimo priežastys, todėl nėra objektyvaus pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo D. G. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.