- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2005-09-01
- Bylos Nr.
- 2-429
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Vincas Verseckas, Audronė Jarackaitė (pran.)
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
- 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu ieškovo ieškinys atsakovui Lietuvos advokatų tarybai dėl Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. sausio 15 d. sprendimo panaikinimo, pažeistų teisių atstatymo ir kt. (civilinė byla Nr. 2-759-43/2005).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. Š. 2004 m. vasario 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos advokatų tarybai, prašydamas panaikinti Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. sausio 15 d. sprendimą, pripažinti ieškovo teisę tapti advokato padėjėju/advokatu, įpareigoti atsakovą įrašyti jį į advokatų padėjėjų/advokatų sąrašą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos advokatų taryba 2004 m. sausio 15 d. sprendimu nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą įrašyti jį į advokatų padėjėjų sąrašą, motyvuodama tuo, kad jis nepateikė aiškių ir įtikinamų duomenų, kad nebuvo galimybės įvertinti jo reputacijos nepriekaištingumo, kadangi jis neprivalo pateikti duomenų apie jo reputacijos nepriekaištingumą, nes tokius duomenis turi surinkti pats atsakovas (Advokatūros įstatymo 28 str., 55 str., 9 str.). Be to, ieškovas pateikė atsakovui duomenis apie savo darbinę veiklą, pateikė pažymas, jog užklausė Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos apie savo asmenį, nurodė, jog buvo dirbęs kūrybinį darbą, buvo ir bedarbiu. Advokatūros įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kokie asmenys nėra laikomi esančiais nepriekaištingos reputacijos ir negali būti įrašyti į advokatų padėjėjų/advokatų sąrašus, o ieškovas nėra padaręs nei vienos šiame straipsnyje nurodytos veikos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2004 m. lapkričio 25 d. nutartimi priėmė ieškovo dalies ieškinių reikalavimų atsisakymą.
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje nutartimi paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtu, priteisė iš ieškovo valstybei 31,20 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Teismas nurodė, kad ieškovas neatvyko į teismo posėdį, pateikė prašymą perkelti teismo posėdį vėlesniam laikui, nurodydamas, jog dėl išvykos negalės dalyvauti teismo posėdyje. Be to, byla teisme daugiau nei metus nagrinėta iš esmės dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas iš pradžių nesumokėjo žyminio mokesčio, vėliau kelis kartus tikslino ir keitė ieškininius reikalavimus. Ieškovui buvo žinoma apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo posėdžio data buvo su ieškovu suderinta. Ieškovas prašyme atidėti teismo posėdžio datą nenurodė, kur, kada ir kuriam laikui išvyksta, kodėl negali atidėti savo išvykimo, nepateikė išvyką patvirtinančių dokumentų, todėl teismas nelaikė neatvykimo į teismo posėdį priežasties svarbia. Teismas konstatavo, kad ieškovas nesąžiningai naudojasi ir piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, vilkina bylos nagrinėjimą, o atsakovo atstovė neprašė sprendimo už akių priėmimo, todėl ieškinys paliktinas nenarinėtu, o iš ieškovo priteistinos valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 3 str. 5 d., 96 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartį ir klausimą perduoti iš naujo spręsti kitam šio teismo teisėjui. Teismo skundžiamos nutarties motyvai yra nepagrįsti, nes ieškovas tik vieną kartą buvo išvykęs teisėjo atostogų metu, be to, visi posėdžių atidėjimai vyko tik teisėjo iniciatyva, nors klausimus buvo galima išspręsti tik vieną kartą atidėjus bylos nagrinėjimą, o ieškovas savo reikalavimų tikslinimu ir papildymu siekė užkirsti kelią bylos nagrinėjimo vilkinimui. Teismo sekretorė buvo informuota apie ieškovo išvykimą, jo priežastis ir terminus, be to, buvo pateiktas raštiškas prašymas paštu. Ieškovo manymu, artimosios slaugymas jai sunkiai susižalojus negali būti traktuojamas kaip “nesvarbi neatvykimo aplinkybė“. Ieškovas nurodo, kad nustatyti iš anksto išvykimo termino nebuvo galima, nes nežinojo apie ligonės būklę. Teismas laiku buvo informuotas apie ieškovo neatvykimą, tačiau telefonu neinformavo, jog nesirengia atidėti bylos nagrinėjimo, ko pasėkoje ieškovas būtų suorganizavęs ligonės slaugymą ir parskridęs į teismo posėdį.
Atsakovo atsiliepimas į ieškovo atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą, padarė teisingas ir motyvuotas išvadas bei nepažeidė įstatymo.
Bylos šalys, tarpe jų ieškovas, civiliniame procese turi pareigą domėtis bylos eiga, aktyviai dalyvauti savo inicijuotoje byloje, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikiant teismui prašymus ir argumentus, motyvuotai pranešti teismui apie pagrįstas aplinkybes, dėl kurių negali dalyvauti teismo posėdyje, sąžiningai naudotis proceso įstatymo suteiktomis teisėmis, nepiktnaudžiauti savo teisėmis, o teismas turi imtis priemonių, kad bylos procesas atitiktų koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principus (CPK 7 str., 8 str., 42 str. 5 d., 246 str. 1 d.).
Pagal CPK nuostatas, neatvykus ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą, jei ieškovas neatvyksta į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių, arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių (CPK 156 str., 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas bylos šalies iniciatyva tik dėl svarbių priežasčių, jeigu prašymą atidėti bylos nagrinėjimą bei jį patvirtinančius įrodymus šalis pateikė iki teismo posėdžio pradžios, tačiau teismas gali netenkinti prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, šalies nurodytų neatvykimo priežasčių nepripažinęs svarbiomis (CPK 246 str. 1 d., 2 d., 4 d.).
Ieškovui apie 2005-04-05 teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta 2005-02-17 teismo posėdžio metu ( b.l.157). Ieškovas 2005-04-04 rašte teismui pastabų eilutėje nurodė, jog 2005-04-05 teismo posėdyje dalyvauti negalės dėl išvykos (b.l.158). Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų teismui pateikęs prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, o jo 2005-04-04 pateikto teismui rašto nuoroda apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį yra tik informacija teismui, kurioje ieškovas nepateikė net nuomonės dėl tolesnės proceso eigos jam nedalyvaujant, nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių jis nedalyvaus teismo posėdyje, kad procesas galėtų būti atidėtas, bei nepridėjo tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 111 str., 156 str., 246 str. 1 d.). Juo labiau, kad apeliantas, kaip teisininkas, pretenduojantis į advokato padėjėjus/advokatus, turi žinoti apie neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties procesines pasekmes. Todėl apygardos teismas pagrįstai nepripažino ieškovo nurodyto teiginio dėl neatvykimo į teismo posėdį aplinkybės svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi (CPK 246 str. 4 d.).
Kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo panaikinti apygardos teismo nutarties ir apelianto nuoroda bei teiginiai atskirajame skunde apie jo neatvykimo į pirmosios instancijos teismo posėdį priežastį (išvykimas į užsienio valstybę slaugyti asmens), nes apeliantas prie atskirojo skundo nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą neatvykimo priežastį, nepagrindė jos svarbumo. Todėl kolegija neturi pagrindo atskirajame skunde nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priežasties pripažinti svarbia (CPK 338 str., 314 str., 178 str., 111 str., 246 str. 1 d.).
Dėl to nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais naikinti apygardos teismo nutartį (CPK 338 str., 329 – 330 str., 263 str.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartį.