- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- 1-419-667/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40261-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- O. G.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Singrida Samoškienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
O. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirba, šiuo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje atlieka arešto bausmę, teistas:
1. 2011-05-27 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. – areštu 73 paroms;
2. 2012-04-04 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;
3. 2015-03-05 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. galutinė bausmė – 6 MGL dydžio bauda (225,95 eurų), LITEKO duomenimis, bauda nesumokėta,
4. 2015-11-19 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, pagal BK 64-1 str. paskirta bausmė sumažinta 1/3, pagal teikimą teismo 2016-10-03 nutartimi bausmė pakeista kita bausme – paskirta 90 parų arešto, šiuo metu atlieka arešto bausmę, teistumams neišnykus,
kaltinamas pagal BK 178 str. 4 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis O. G. 2016 m. rugpjūčio 24 d. nuo 09.30 val. iki 15.30 val. būdamas pilietės V. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – televizorių „Samsung“, 150 eurų vertės ir du buto raktus, 15 eurų vertės, taip pagrobė svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajai V. K. 165 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d.
Kaltinamasis O. G. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta, ji gyvena 3-4 metai tame pačiame bendrabutyje, tik kitame aukšte, jų santykiai geri. 2016 m. rugpjūčio 24 d. ryte V. sugyventiniui pasidarė blogai su sveikata ir jį medikai išvežė į gydymo įstaigą, jis nukentėjusiosios sutikimu liko jos bute jį pasaugoti. Nors ji nedavė leidimo išnešti daiktų iš buto, tačiau jis išsinešė į savo butą jos televizorių, nes norėjo patikrinti ar veikia jo kompiuteris, nes tam padaryti neturėjo monitoriaus. Po to jam paskambino draugas ir jis su reikalais išėjo į miestą, apie paimtą nukentėjusiosios televizorių neinformavo nukentėjusiosios, jam išėjus į miestą nukentėjusiosios butas liko neužrakino, kur buvo padėti jos buto raktai nežino, jų neėmė, bute netyčia sėsdamas sulaužė kėdę, nes ji buvo nestipriai pagaminta, lyg iš popieriaus. Vakare grįždamas prie jų namo pamatė stovintį policijos automobilį, pradžioje nesuprato, kodėl ta policija stovi, bet vėliau sužinojo, kad policiją atvyko pagal kaimynės iškvietimą, tada jis nuėjo iki savo buto, ten persirengė ir pasikvietęs pas save nukentėjusiąją ir jai pasakė - „Va, sveikas televizorius“. Tą kartą nukentėjusioji pretenzijų jam nereiškė, jis atsiprašė jos, kad paėmė ne savo daiktą, po to jis televizorių nunešė į jos butą. Neklausė nukentėjusiosios, ar prieš tai ji dėl vagystės buvo kreipusis į policiją. Jis neigia gražindamas televizorių grasinęs nukentėjusiajai, kad ši kreipėsi į policiją. Pripažįsta, kad padarė vagystę, jos metu buvo blaivus, tik iš miesto grįžo girtas, nors neatmeta galimybės, gal tada jai ir pasakė kažkokį grasinimą ar nesąmonę, ryšium su jos televizoriaus paėmimu. Iš karto po įvykio jis išvyko į užsienį, kur susirado darbą. Savo poelgį vertina blogai, ateityje žada nedaryti nusikalstamų veikų. Atsiprašo, prašo skirti švelnesnę bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis neigia tyčia padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo padaryta veika pilnai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, byloje surinktais kitais įrodymais.
Nukentėjusioji V. K. parodė, kad kaltinamasis, 2016 m. rugpjūčio 24 d. ryte, pasidarius jos vyrui bloga, iškvietė greitąją. Vyrą medikai išvežė į klinikas, ji išvyko kartu su juo. Kadangi kaltinamąjį O. G. pažįsta seniai, jis jų kaimynas, todėl juo labai pasitikėjo, ir išvažiuodama su vyru į klinikas jam paliko buto raktus ant spintelės kambaryje, kad jis pasaugotų butą. O. G. jau buvo išgėręs, jis sakė, kad prižiūrės viską. Grįžusi iš ligoninės rado paliktą atrakintą jos butą ir jame nerado televizoriaus. Jai buvo šokas, nes televizorius jai brangus daiktas. Bute rado betvarkę, lyg kažko būtų ieškota, kambaryje buvusios kėdės buvo sulaužytos, konservai išmėtyti po kambarį. Iškart dėl vagystės kreipėsi į policiją. Ji išvažiuodama kaltinamajam neleido imti iš jos buto daiktus, anksčiau, kai jis ko nors paprašydavo – jam duodavo. Policijai atvykus, nukentėjusioji jiems viską papasakojo, nurodė, kad kaimynui O. G. iš kito aukšto paliko buto raktus. Nors ji butą sutvarkė iki jiems atvykstant, tačiau buto raktų niekur nerado, jie ir vėliau neatsirado, jų vertė 15 eurų. Policija atvyko apie 18.30 val., o O. G. grįžo tik vėlai vakare, išvykus policijai. Ji jo paklausė: „Kur mano televizorius?“, jis pasakė, kad: „Va, mano kambaryje yra“, tada ji su juo ten nuėjo ir rado televizorių jo kambaryje. Jis jai prisipažino, kad jis be jos leidimo išnešė televizorių, tačiau iš karto jai neminėjo, kad tuo tikslu, nes norėjo pasitikrinti kompiuterį. Po to kaltinamasis, kuris buvo išgėręs, ją išplūdo necenzūriniais žodžiais kam ji kreipėsi į policiją, ir jai pagrasino, kad padegs duris, sumuš ją. Kaltinamasis buvo išsigandęs policijos, todėl jai liepė atsiimti pareiškimą iš policijos ir taikiai išspręsti šį klausimą. Ji nesutiko. Ji byloje dėl įvykio metu dingusių buto raktų ir sulaužytos kėdės ieškinio nereiškia, nes pasikeitė spyną ir susiremontavo kėdę.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pil. V. K. pareiškė policijai apie tai, kad 2016-08-24 apie 15.30 val. grįžusi namo (duomenys neskelbtini), rado išvartytus daiktus, pasigedo buto raktų ir televizoriaus. Buvo apžiūrėta įvykio vieta. (b. l. 11-15).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji V. K. pateikė jai kaltinamojo sugražinta televizorių „Samsung“, kurį iš jos buto jis buvo pavogęs. (b. l. 25-26).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad televizorius „Samsung“ buvo apžiūrėtas ir grąžintas nukentėjusiajai (b. l. 27-30).
Kaltinamojo parodymai, kad jis nukentėjusiosios televizorių savavališkai pasiėmė tik norėdamas pasitikrinti kompiuterį, vertinami kritiškai, nes tai laikytina tik siekiu išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nes jis iš pradžių apie tai neminėjo tą patį vakarą nukentėjusiajai gražindamas jos televizorių, nei 2016-12-27 apklausiamas policijos pareigūnų apie padarytą nusikalstamą veiką, pareigūnams nurodydamas, kad nežino, kodėl tada paėmė televizorių, jam jo visai nereikėjo, kad labai gailisi dėl padarytos vagystės, be to jis išviso neigė tą rytą likęs kaimynės bute, kai ši išvyko į klinikas. Tokie kaltinamojo veiksmai, paimant kaimynės televizorių be jos leidimo ir jai nesant namuose, nelaikytini laikinu daikto pasiskolinimu.
Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo O. G. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d., slapta pagrobiant nedidelės vertės svetimą turtą, įrodyta visiškai. Kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 178 str. 4 d. kvalifikuota teisingai ir pagristai. Nors kaltinamasis tik teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, tačiau jo duoti parodymai, kad jis televizorių iš nukentėjusiosios buto ėmė tikslu pasitikrinti kompiuterį, kad nepaėmė jos buto raktų, vertintini kritiškai ir laikytini kaltinamojo gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybe laikytina tai, kad jis iš esmės pripažino pavogęs tik kaimynės televizorių, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes nėra byloje patikimų įrodymų, kad kaltinamasis nusikalto būdamas neblaivus. (BK 59, 60 str.).
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamiesiems individualizavimo ir skyrimo teismas nėra suvaržytas prokuroro pasiūlytos bausmės rūšies ir dydžio, o tik atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį, jos pobūdį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšis – baudžiamasis nusižengimas, stadija – nusikalstama veika baigta, pobūdis – kaltės forma tyčia, motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančios aplinkybės nebuvimą, kaltinamojo asmenybę. Vertinant nusikalstamos veikos sudėtį svarbu konstatuoti, kad yra būtini nusikalstamos veikos – vagystės, požymiai – tyčia pagrobtas svetimas turtas, su galimybe juo disponuoti, o nusikalstamos veikos tikslas įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.
Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad O. G. praeityje teistas 4 kartus, vėl nusikalto teistumams neišnykus, nusikalstamą veiką padarė neįvykdęs 2015-03-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės - 6 MGL dydžio baudos bei 2015-11-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, kuri 2016-10-03 nutartimi, buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę, jis administracine tvarka baustas, baustumai neišnykę (b. l. 81-86), registruotas (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 88), 2016-11-07 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Specialisto išvadoje Nr. 93TPK-837/2016 nurodyta, kad O. G. skirti psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 93), jis yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 90), šeiminė padėtis – nevedęs.
Teismas, atsižvelgęs į tai bei įvertinęs O. G. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), sprendžia, kad už BK 178 str. 4 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą O. G. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis - areštas (BK 49 str. 3 d., 61 str. 2 d.).
Kadangi O. G. šiuo nuosprendžiu įrodytą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmių paskirtų ankstesniais Kauno apylinkės teismo 2015-03-05 ir 2015-11-19 įsiteisėjusiais nuosprendžiais, todėl šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Kauno apylinkės teismo 2015-11-19 nuosprendžiu paskirta bausme, kuri 2016-10-03 nutartimi buvo pakeista į 90 parų arešto bausme (arešto bausmė turi baigtis 2017-03-25), bei visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2015-03-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 MGL (225,95 eurų) dydžio baudos bausme, nes ji pagal BK 65 str. 2 d. nuostatas negali būti keičiama kita bausme ir turi būti skiriama kartu su naujuoju nuosprendžiu skirtina arešto bausme (BK 64 str. 1 d., 2 d., 3 d.).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51), po nuosprendžio paskelbimo naikintina, nes kaltinamasis šiuo metu atlieka arešto bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje.
Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-01-27 pažyma Nr. NTP-7-1173, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos kaltinamajam, išlaidas sudaro 57,87 eurų advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pateiktoje Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai, tačiau tokios pažymos traktuojamos kaip informacinio pobūdžio ir neįpareigojančios teismą šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Be to, teismo 2017-01-17 nutartimi (b. l. 105) arešto bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje atliekančiam kaltinamajam O. G. skirtino gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu (BPK 51 str. 1 d. 7 p.). Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam kaltinamojo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybę pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (b. l. 14 kita pusė), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304, 305, 307, 308, 313 str.,
nusprendžia:
O. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 str. 4 d., ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 3 d., 65 str. 2 d., šią paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2015-11-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir Kauno apylinkės teismo 2016-10-03 nutartimi pakeista ir pilnai neatlikta 90 parų arešto bausme bei visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2015-03-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 MGL (225,95 eurų) dydžio baudos bausme ir O. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto ir 6 MGL (225,95 eurų) dydžio baudą.]
Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje, bausmę vykdyti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Įpareigoti nuteistąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudos bausmę įvykdyti, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas –6801 ir sumokėtos baudos banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).
Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo valstybės turėtas 57,87 eurų išlaidas dėl jos ginimo, netenkinti.
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – vieną kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę panaikinti ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo jos neskirti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo (suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.