- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-13
- Bylos Nr.
- 2A-1223-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08077-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- Į. K.
- Atsakovas
- T. K.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1223-125/2012
Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-08077-2011-7)
2012 m. liepos 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų, Žydrūno Bertašiaus, Audriaus Saulėno rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Į. K. ieškinį atsakovei T. K., tretysis asmuo antstolis A. S., institucija, teikianti išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-01 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovui I. K. priteisti 2 kambarių butą su rūsiu, esantį adresu Vingio g. 3-34, Klaipėda, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 43052,00 Lt kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad paveldėjo 53/100 buto dalį, po motinos mirties, kitą buto - 47/100 dalį, paveldėjo jo sesuo - atsakovė T. K.. Paaiškino, kad atsakovė visiškai nesilaiko teismo nustatytos nekilnojamuoju turtu naudojimosi tvarkos, su ja yra pastovūs konfliktai, nėra galimybių naudotis jai priklausančia turto dalimi, nes atsakovė pakeičia spynas, neįleidžia į bendrą butą, nemoka mokesčių, yra įsiskolinusi tiekėjams. Atsakovei yra taikytos ir administracinio poveikio priemonės, tačiau niekas nepadeda. Be to nurodė, kad butas įvertintas 2011-06-07, jo rinkos vertė yra 91600,00 Lt. Taigi atsakovės turto dalis sudaro 47/100, todėl jos dalis šiame turte, išreiškiant pinigais yra 43 052,00 Lt. Šią sumą ir prašė priteisti iš jo atsakovei.
Atsakovė T. K. su ieškiniu nesutiko. Pateikė priešieškinį kuriame priešingai prašė butą priteisti jai, o ieškovui iš jos priteisti kompensaciją. Nurodė, kad nepageidauja gauti ieškovo siūlomos kompensacijos, nes už šiuos pinigus ji kito gyvenamojo busto neįgytų. Taigi ji pati pageidauja įgyti nuosavybės teises į visą ginčo butą. Teigė, kad buto dalyje gyvena su ikimokyklinio amžiaus dukra. Paaiškino, kad šiuo metu nuo 2011-10-27 dirba kompanijoje Provide Maritime AS, tačiau kompensacijai sumokėti reikalingą sumą gali sukaupti per ilgesnį laiką, kadangi turi įsiskolinimų už buto komunalines paslaugas, todėl atsižvelgiant į jos turtinę padėtį ir gaunamų pajamų dydį, prašė atidėti sprendimo dėl kompensacijos ieškovui išmokėjimo 12 mėnesių.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas priešieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir pagrindais ir prašė jį tenkinti, o ieškovo ieškinį atmesti.
Tretysis asmuo antstolis A. S. atsiliepimo nepateikė, tačiau pateikė informaciją, apie tai kokie išieškojimai vykdomi iš atsakovės T. K. ( b.l 33-34).
Institucijos teikiančios išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, kad tikslinga tenkinti priešieškinį, o ne ieškinį. Paaiškino, kad ieškovas turi kitą gyvenamąjį bustą esantį Vingio g. 11-17, Klaipėdoje. Tuo tarpu atsakovės tai vienintelis gyvenamasis būstas ir jį turi mažametę dukrą, ieškinio patenkinimo atveju ne tik ieškovė bet ir mažametis vaikas liktų be gyvenamosios vietos, o tai prieštarauja vaiko interesams.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino; atidalino ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove ir atsakovei priteisė dviejų kambarių butą, su rūsiu, unikalus Nr. 2198-2002-7019:0028, esantį Vingio g. 3-34, Klaipėda, priteisė ieškovui iš atsakovės 48 548 Lt dydžio kompensaciją ir atidėjo vykdymą vieneriems metams, priteisė iš ieškovo 2100 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai. Teismas sprendime pažymėjo, kad esant tokia situacijai, kai nė viena šalis nenori gauti kompensacijos pinigais ir siekia visą daiktą priteisti natūra, galima priteisti kompensaciją be savininko sutikimo, jeigu išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė šiame bute faktiškai gyvena su mažamete dukra ir kitos gyvenamojo būsto neturi. Tuo tarpu ieškovas su šeima gyvena kitame bute esančiame Vingio g. 11-7, Klaipėda. Gavusi ieškovo siūloma 43052 litų kompensaciją atsakovė vargei galėtų įsigyti kitą tinkamą gyvenamąjį būstą Klaipėdos mieste. Vertindamas šalių galimybes išmokėti vienas kitam kompensacijas, teismas manė, kad jos yra iš esmės vienodos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priklausančią dalį ir priteisti dviejų kambarių būtą, su rūsiu, unikalus Nr. 2198-2002-7019:0028, esantį Vingio g. 3-34, Klaipėda, ieškovui, o atsakovės naudai priteisti 43 052 Lt dydžio kompensaciją. Apeliantas skunde nurodo, jog atsakovė yra nemoki, nes turi daug skolų, neturi darbo užsienyje. Nurodė, jog pasirašyta darbo sutartis nėra įrodymas, jog atsakovė turi darbą, nes nuolatos būna namuose Lietuvoje. Taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovės priešieškinys buvo analogiškas jo pateiktam, todėl teismui patenkinus iš abiejų pusių po vieną reikalavimą bylinėjimosi išlaidų suma taip pat turi būti padalijama ir kiekviena šalis turi likti prie savo bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas pažymi, jog pagal Civilinio kodekso 4.80 straipsnį bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo atveju bendraturčiui kompensacija išmokama tuoj pat ir nėra numatyti jokie atidėjimai, todėl pirmosios instancijos teismas atidėdamas kompensacijos mokėjimą peržengė kompetencijos ribas, pažeidė materialinės teisės normas bei nesilaikė teismų suformuotos praktikos. Taip pat apeliantas prašo atleisti nuo žyminio mokesčio nurodydamas, kad jo nedarbingumo lygis yra 60%, pajamos nedidelės, kitų pajamų neturi, visus pinigus išleido sumokėdamas žyminį mokestį pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovė nurodė, kad sumokėjo skolą AB „Klaipėdos energija“, nuo 2011-10-27 pagal specialybę dirba Norvegijoje, Provide Maritime AS įmonėje, todėl šiuo metu ji turi galimybę apmokėti likusias skolas bei kompensaciją. Pažymėjo, jog ieškovas tuo tarpu teismui nepateikė, jokių įrodymų patvirtinančių pakankamas finansines galimybes sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją. Taip pat teigia, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja nepriteisti bylinėjimosi išlaidų nei vienai šaliai, nes pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai, todėl atitinkamai turi būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas ir ieškovė yra buto, unikalus Nr. 2198-2002-7019:0028, esančio Vingio g. 3-34, Klaipėdoje, bendrasavininkai (b.l. 6). Ieškovui priklauso 53/100 dalies buto, o atsakovei 47/100 dalies buto. Tarp šalių yra kilęs ginčas, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šalims nepavyksta tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisių į bendrosios dalinės nuosavybės daiktą, abi šalys pripažįsta, jog bendrai valdyti turto nėra galimybių, tačiau nei viena šalis nesutinka perleisti nuosavybės teise valdomos turto dalies už kompensaciją. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas taikė išimtini atidalijimo būdą ir priteisė atsakovei turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Apeliantas skunde nurodo, jog ieškovė, nepaisant pasirašytos darbo sutarties, niekur nedirba, yra nemoki, turi daug skolų, todėl nesugebės sumokėti kompensacinės išmokos. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė šiuo metu dirba, yra sudariusi darbo sutarti su užsienyje registruota įmone „Provide Maritime AS“ (b.l. 77), netikėti šiais duomenimis teismas neturi pagrindo. Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė aktyviai dalyvauja procese, laiku pateikia procesinius dokumentus. Viso proceso metu atsakovė teigė, jog gali ir yra finansiškai pajėgi sumokėti piniginę kompensaciją, mokėjimą atidedant metams laiko. Šios aplinkybės rodo atsakovės tinkamą savo finansinių galimybių įvertinimą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismas siekdamas įgyvendinti teisinguma ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą siekia ne tik teisinio, bet ir socialinio teisingumo. Civilinės teisės tikslas yra kompensuoti šalies patirtą žalą ir maksimaliai patenkinti teisėtus interesus. Ieškovo argumentas, kad jo interesai nebus apsaugoti, jei atsakovė neišmokės priteistos kompensacijos yra nepagrįstas, nes atsakovei registruojant teismo sprendimu priteistą nuosavybę į ieškovo būsto dalį VĮ Registrų centre turės būti padarytas įrašas apie jos skolą.
Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes pareikštas priešieškinys buvo tapatus ieškiniui ir patenkinus abiejų šalių po vieną reikalavimą patirtos bylinėjimosi išlaidos turi likti šalims. Kolegija nurodo, jog pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš bylos duomenų matyti, jog šalys ieškiniu ir priešieškiniu iš esmės pareiškė du reikalavimus: pirma, prašė atidalinti turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir tą turto dalį priteisti vienai iš šalių, antra, priteisti kitos šalies naudai kompensaciją už atidalintą turto dalį. Tačiau kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju, pagrindinis reikalavimas yra susijęs su prašymu atidalinti turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi remiantis ta aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovės pagrindinį reikalavimą, atidalino turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės jos naudai, atsakovė įgyjo teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas patenkinęs atsakovės reikalavimą teisėtai ir pagrįstai iš ieškovo priteisė visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas peržengė savo kompetencijos ribas ir pažeidė materialinės teisės normas, nes atidėjo kompensacijos mokėjimą. Nurodė, jog tokios galimybės Civilinio kodekso 4.80 straipsnis nenumato. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo vykdymą metams laiko nagrinėjamoje byloje atidėjo remdamasis Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi. Šis straipsnis taikytinas nepriklausomai nuo ginčo esmės, kitaip sakant, nepriklausomai nuo ginčui išspręsti taikytinų materialinės teisės normų. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent – užtikrinti socialinį teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. gegužės mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-925). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, jog atsakovė nesenai pradėjo dirbti ir augina ikimokyklinio amžiaus dukrą, pagrįstai atidėjo sprendimo vykdymą metams laiko.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su turto atidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.), todėl jis paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-01 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.