Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rima Gudienė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini)dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, jog atsakovas, vykdydamas oro pervežimo paslaugas, pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivių A. S., L. S., atžvilgiu, kadangi Skrydis Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 24 d. vykęs maršrutu Vilnius (VNO) – Šarm el Šeichas (SSH) buvo sutrikdytas. Keleiviai yra perleidę savo reikalavimo teisę dėl kompensacijos pagal minėtą reglamentą ieškovei tam, kad ji teismine tvarka išieškotų kompensaciją iš atsakovo. Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau atsakovas kompensacijos pretenzijos pagrindu neišmokėjo.

4. Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokato padėjėja M. N. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai pažymėjo, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog 12 keleivių su registruotu bagažu atsisakė skristi, tačiau nustatyta, jog minėti keleiviai buvo išlaipinti iš kito skrydžio. Todėl keleivių išlaipinimas iš kito skrydžio neturi reikšmės sprendžiant kompensacijos priteisimo klausimą šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas teikia oro pervežimo paslaugas. Keleiviai įsigijo lėktuvo skrydžio bilietus kelionei, kuri buvo suplanuota 2024 m. balandžio 24 d. iš Vilniaus (VNO) į Šarm el Šeichą (SSH), skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini), išvykimo laikas 19.30 val., atvykimo laikas 00.35 val., kelionės atstumas 3 065,72 km. Skrydis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atidėtas, dėl ko keleiviai kelionės tikslą pasiekė daugiau kaip 3 valandomis vėliau – pagal byloje pateiktus duomenis skrydis vėlavo 3 valandas 25 minutes. Keleiviai L. S. ir A. S. 2024 m. gegužės 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į oro vėžėją dėl piniginės kompensacijos perleido ieškovei. Ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija, reikalaudama išmokėti 800 Eur kompensaciją dėl atidėto skrydžio nuo 2025 m. vasario 10 d. per 21 dieną. Atsakovas per pretenzijoje nustatytą terminą kompensacijos ieškovei neišmokėjo.

7. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo yra numatyta Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. reglamente (EB) Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004, Reglamentas). Reglamentas Nr. 261/2004 nustato minimalias keleivių teises, kai juos be jų sutikimo atsisakoma vežti, jų skrydis atšaukiamas ar jų skrydis atidedamas (Reglamento Nr. 261/2004 1 straipsnio 1 dalis). Keleivių, kurių skrydis atšauktas, teisės išdėstytos Reglamento 5 straipsnyje, kurio c punkte tokiems keleiviams įtvirtinta teisė į skrydį vykdančio vežėjo išmokamą kompensaciją, jeigu neįvykdomos Reglamento 5 straipsnio c punkto papunkčiuose nustatytos sąlygos. Pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktį, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, nebent jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip viena valanda anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip dviem valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką. Oro vežėjo pareigos atidėto skrydžio keleiviams, be kita ko, įtvirtintos Reglamento Nr. 261/2004 6 straipsnyje.

8. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad skrydžio atidėjimas ir skrydžio atšaukimas yra skirtingos skrydžių kategorijos ir net ir ilgam atidėti skrydžiai negali būti prilyginami atšauktiesiems, jeigu jie vykdomi pagal iš pradžių numatytą planą. Tačiau ESTT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad Reglamento 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais. Tokie keleiviai gali remtis Reglamento 7 straipsnyje įtvirtinta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad tais atvejais, kai keleivių pervežimas į jų paskirties punktą užtrunka ilgiau, žalą patiria tiek atšauktų, tiek atidėtų skrydžių keleiviai ir kad tokių keleivių patiriama žala yra analogiška, todėl atidėtų skrydžių keleivių situacija iš esmės nesiskiria nuo tos, į kurią patenka atšauktų skrydžių keleiviai pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktį. Taigi atidėtų skrydžių keleivių teisė gauti kompensaciją Reglamento 7 straipsnio prasme yra pagrįsta vienodo požiūrio principu ir Reglamento siekiu užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį (ESTT 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimas Sturgeon and Others, C-402/07, C-432/07; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

9. Mokėtinos kompensacijos dydis pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies nuostatas priklauso nuo skrydžių atstumo. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją: a) 250 Eur visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju, b) 400 Eur visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500 – 3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju ir c) 600 eurų visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką (Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti atstumai matuojami pagal ortodrominio maršruto metodą (Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 4 dalis).

10. Vadovaujantis Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalimi, oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos tuo atveju, jeigu gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

11. Šiuo atveju ištyrus ir įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad skrydis Nr. (duomenys neskelbtini), turėjęs vykti 2024 m. balandžio 24 d. maršrutu Vilnius (VNO) – Šarm El Šeichas (SSH), buvo atidėtas, keleiviai skrydžio tikslą pasiekė daugiau kaip 3 valandomis vėliau nustatyto laiko. Sutrikdyto skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas kompensacijos keleiviui dydis, sudaro 3 065,72 km. Atsakovas byloje pateiktu atsiliepimu su ieškinio reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo nesutiko, nurodė, kad šiuo atveju taikomas Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis, kadangi dalį vėlavimo (50 min.) nulėmė keleivių, jau įlaipintų į orlaivį, sprendimas neskristi, kas lėmė būtinybę iškrauti jų bagažą. Kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių, reikšmingų nustatant atidėto skrydžio keleiviams mokėtinos kompensacijos dydį, neginčijo.

12. Reglamente Nr. 261/2004 yra nurodyti tokie pavyzdiniai ypatingų aplinkybių atsiradimą galintys nulemti įvykiai: politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai, turintys įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui (14 punkto konstatuojamoji dalis).

13. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo procesiniuose dokumentuose iš esmės akcentavo vienintelę aplinkybę, kurią ir įrodinėjo, kad 12 keleivių su savo registruotu bagažu pareiškė norą neskrisi skrydžiu (duomenys neskelbtini), ir dėl to buvo būtina išlaipinti šiuos keleivius, atlikti bagažo iškrovimo procedūras ir tai užtruko 50 minučių. Įrodinėdama skrydžio vėlavimo priežastis, pateikė 2024 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbtini) laišką Lietuvos transporto saugos administracijai, kuriame nurodomos skrydžio (duomenys neskelbtini) vėlavimo priežastys ir jų kvalifikavimas, taip pat skrydžio įvykio suvestinę, kurioje nurodyti techniniai duomenys apie vėlavimą ir priežastis bei sąskaita iš (duomenys neskelbtini)– oro uosto paslaugų kainoraštis (bagažas, autobusai, darbuotojai ir pan.). Teismas pažymi, kad atsakovė pateikė dokumentus, susijusius su 2024 m. balandžio 23 d. vykusiu skrydžiu (duomenys neskelbtini) maršrutu Šarm el Šeichas – Vilnius. Nors skrydžio numeris skiriasi nuo ginčo skrydžio ((duomenys neskelbtini) Vilnius – Šarm el Šeichas), byloje nustatyta, kad abu skrydžiai buvo vykdomi tuo pačiu orlaiviu. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teismas pripažįsta, kad tam tikri su skrydžiu (duomenys neskelbtini) susiję įvykiai galėjo turėti įtakos ginčo skrydžio (duomenys neskelbtini) vėlavimui, ypač jei orlaivis dėl ankstesnio vėlavimo negalėjo laiku grįžti ir išvykti iš Vilniaus. Vis dėlto pažymėtina, kad atsakovė nepateikė aiškių, objektyviais įrodymais pagrįstų duomenų, kurie leistų nustatyti, jog ginčo skrydžio vėlavimas kilo būtent dėl (duomenys neskelbtini) skrydžio metu susiklosčiusių „išimtinių aplinkybių“, ir kad šių pasekmių buvo neįmanoma išvengti, net ir taikant visas pagrįstas organizacines ar technines priemones. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad sąskaita iš (duomenys neskelbtini), susijusi su lėktuvu (duomenys neskelbtini) (skrydžiai (duomenys neskelbtini)), nors ir pagrindžia, kad keleivių bagažo iškrovimas buvo vykdomas ir truko papildomai laiko, tačiau iš sąskaitos matyti tik paslaugų pavadinimai ir kainos – be jokių laiko trukmės skaičiavimų ar detalių apie konkrečias išimtines aplinkybes.

14. Išnagrinėjus atsakovo pateiktus teiginius, konstatuotina, kad nė vienas iš nurodytų argumentų neatitinka Reglamento 261/2004 „ypatingos aplinkybės“ sampratos. Pirmiausia, dalis vėlavimo, kurią atsakovas sieja su keleivių sprendimu nebeskristi (50 min.), kilo dėl keleivių elgesio, o ne dėl objektyvių veiksnių, nurodytų reglamento 14 punkto konstatuojamoje dalyje. Keleivių sprendimas neskristi po įlaipinimo nėra nei politinis įvykis, nei meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, nei saugumo grėsmė, nei kokia nors kita aplinkybė, kurią pagal reglamento 14 punkto reikalavimus būtų galima pripažinti ypatinga aplinkybe.

15. Atsakovė pati nurodė faktines aplinkybes apie tai, kad keleiviai sprendimą neskristi priėmė po to, kai lėktuvas buvo remontuojamas. Tai įrodo, jog skrydį faktiškai trikdė techniniai gedimai – o būtent juos Europos Teisingumo Teismas priskiria įprastinei oro vežėjo veiklos rizikai, o ne ypatingoms aplinkybėms. Pavyzdžiui, ESTT 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendime Corina van der Lans prieš Koninklijke L. M. NV, byloje Nr. C-257/14, nurodyta, jog gedimas, atsiradęs dėl tam tikrų orlaivio detalių jau buvusių trūkumų, žinoma, laikytinas netikėtu įvykiu, glaudžiai susijęs su labai kompleksiška orlaivio funkcionavimo sistema, nes jį oro vežėjas dažnai naudoja sudėtingomis ar netgi ekstremaliomis meteorologinėmis sąlygomis, beje, turint omenyje tai, kad jokia orlaivio detalė nėra amžina. Tačiau darytina išvada, kad šis netikėtas įvykis būdingas įprastai oro vežėjo veiklai, nes šis vežėjas paprastai susiduria su tokiomis nenumatytomis techninėmis problemomis. Kita vertus, aplinkybes, pavyzdžiui, kaip išvengti tokio gedimo ar jį pašalinti, įskaitant tai, kaip pakeisti detales, jau turėjusias defektą, atitinkamas oro vežėjas gali realiai valdyti, nes būtent jis turi užtikrinti ekonominiais tikslais eksploatuojamų orlaivių priežiūrą ir tinkamą funkcionavimą. Taigi byloje nurodyta, jog netikėtas techninis gedimas, kuris atsirado ne dėl blogos priežiūros ir nebuvo nustatytas įprastinių patikrinimų metu, nepatenka į „ypatingų aplinkybių“ sąvoką, o techniniai gedimai susiję su pačiu orlaivio eksploatavimu yra įprasta lėktuvo veiklos dalis.

16. Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis reikalauja, kad oro vežėjas įrodytų ne tik ypatingų aplinkybių egzistavimą, bet ir tai, kad šių aplinkybių nebuvo galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl oro vežėjo atsakomybės suformuluota nepakeliamos aukos sąvoka: jeigu atitinkamas oro vežėjas iš tikrųjų galėjo imtis tokių priemonių, nacionalinis teismas, vadovaudamasis šio sprendimo 29 punkte nurodyta jurisprudencija, taip pat turi įsitikinti, kad dėl atitinkamų priemonių šis vežėjas neturi daryti nepakeliamos aukos atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus (Europos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15 p. 46). Šioje jurisprudencijoje taip pat nurodyta, jog oro vežėjas turi įrodyti, kad net panaudodamas visas turimas personalo, finansines ir materialines priemones ir, atsižvelgiant į jo įmonės turimus pajėgumus tuo metu nedarydamas nepakeliamos aukos jis akivaizdžiai nebūtų galėjęs išvengti šio skrydžio atšaukimo arba atvykimo atidėjimo trims arba daugiau valandų dėl ypatingų aplinkybių, su kuriomis susidūrė (Europos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15 p. 29).

17. Šiuo atveju atsakovė neįrodė nei keleivių sprendimo konkrečios priežasties (pavyzdžiui, kad tai būtų buvusi saugumo rizika ar rimtas techninis defektas), nei tolesnių būtinų priemonių (pvz., orlaivio pakeitimo kitu orlaiviu). Vežėjas nepateikė įrodymų, kad bandė išvengti šios situacijos (pavyzdžiui, greitai pakeisti lėktuvą, pasinaudoti kita įgula, paskirstyti bagažą ar užtikrinti greitesnį iškrovimą). Vežėjas neįrodė, kad dar kokios nors priemonės būtų sukėlusios jam „nepakeliamą auką“ – t. y. kad bandymas išvengti šio vėlavimo būtų buvęs ekonomiškai ar techniškai neįmanomas. Keleivių sprendimas neskristi yra tam tikra rizika, su kuria oro vežėjas turi būti pasirengęs susidurti. Tokia situacija yra veiklos rizikos dalis, o ne „ypatinga aplinkybė“, nes tai nėra neįprasta ar neprognozuojama (nėra analogiška, pvz., oro uosto uždarymui dėl karo), vežėjas neįrodė, kad imdamasis visų priemonių negalėjo to išvengti be „nepakeliamos aukos“.

18. Nors atsakovė nurodė, kad ginčo skrydis (duomenys neskelbtini) buvo vykdomas tuo pačiu orlaiviu kaip ir skrydis (duomenys neskelbtini), ir kad pastarojo metu įvyko vėlavimas dėl nesuplanuotos APU priežiūros (50 min., kodas 43), techninio gedimo (2 val. 10 min., kodas 41) bei keleivių atsisakymo skristi (50 min., kodas 16D), teismas pažymi, kad oro vežėjas pats atsako už orlaivio rotacijos planavimą, įskaitant pakankamą techninių patikrinimų ir galimų trikdžių rezervą tarp skrydžių. Oro vežėjo komercinė veikla apima riziką, kad vienas skrydis gali turėti įtakos kitam, ypač kai naudojamas tas pats orlaivis. Tokia situacija priskirtina vidinei organizacinei rizikai, o ne išorinėms „ypatingoms aplinkybėms“ pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį. Vežėjas, pasirinkęs organizuoti tam tikrą skrydžių tvarkaraštį su konkrečiu orlaiviu, privalo užtikrinti, kad ankstesnis vėlavimas nesukeltų naujų vėlavimų keleiviams. Taigi visos vėlavimo priežastys kilo dėl vežėjo kontroliuojamų arba prognozuojamų aplinkybių, kurios nepatenka į Reglamento (EB) Nr. 261/2004 5 str. 3 d. sąvoką. Net ir pripažinus, kad 12 keleivių savavališkas sprendimas neskristi lėmė 50 min. vėlavimą, šis įvykis nepriskiriamas Reglamento 261/2004 „ypatingų aplinkybių“ sampratai.

19. Minėta, tarp ieškovės ir keleivių buvo sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutartys, kuriomis ieškovei perleista reikalavimo teisė reikalauti kompensacijos dėl atidėto skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini), taigi ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovui turėjo teisę reikšti pradiniai kreditoriai (keleiviai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, atsižvelgiant į tai, kad galutinis skrydžio atvykimo vėlavimas (3 val. 25 min.) viršija 3 val. ribą, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 800 Eur kompensacija (Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktas, 3 dalis, 7 straipsnio 1 dalies a punktas, CPK 140 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).

20. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

21. Ieškovė byloje pateikė duomenis, jog už ieškinio pareiškimą sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį bei patyrė 726 Eur teisinės pagalbos (advokato) išlaidas, kurias prašo iš atsakovo priteisti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai; į tai, jog prašomos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių dydžių; į tai, kad ieškovė realiai patyrė nurodytas išlaidas procesinių dokumentų rengimui, į tai, jog atsakovė gavusi pretenziją dėl 800 Eur kompensacijos išmokėjimo iki ieškovei kreipiantis į teismą neatlygino nurodytos kompensacijos ir ieškovė dėl šių atsakovės veiksmų patyrė bylinėjimosi išlaidas kreipdamasi į teismą, rengdama procesinius dokumentus ir dalyvaudama teismo posėdyje, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina iš viso 748 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (800 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 748 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.