Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., gimusi (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. V. 2009 m. kovo 6 d. apie 22:40 val. Pakruojo rajone, kelio Smilgiai – Pakruojis 19 km (18.850 km), vairuodama AB „Iglus“ priklausantį automobilį „H. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nevykdė pareigos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių bei nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas – vietovės reljefą ir kelio būklę, taip pat į meteorologines sąlygas, tuo nevykdydama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija), 9 ir 133 punktų reikalavimų, ko pasekmėje, esant slidžiai kelio dangai, nesuvaldė automobilio, kuris nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl ko šio eismo įvykio metu žuvo automobilio keleivė D. K., kitiems automobilio keleiviams – E. V. ir R. K. – buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadintas automobilis, AB „Iglus“ padarant 4500 litų turtinę žalą.

Kaltinamoji V. V. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad šių metų kovo 6 d. su vyru Eugenijumi, nukentėjusiuoju R. K. ir jo žmona D. K. dalyvavo Šiaulių mieste esančio prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ atidaryme. Į Šiaulius vyko vyro darbovietės AB „Iglus“ automobiliu „H. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Į Šiaulius automobilį vairavo vyras, o iš Šiaulių į Panevėžį vairavo ji, kadangi vyrai šventėje šiek tiek išgėrė. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1996 metų, automobilį vairuodavo pakankamai dažnai, tame tarpe ir sudėtingomis važiavimo sąlygomis. Šalia jos, priekinėje keleivio sėdynėje, sėdėjo vyras E., o gale K. Jie su vyru buvo prisisegę saugos diržus, o ar juos buvo prisisegę K. nepastebėjo. Iš Šiaulių išvažiavo šiek tiek prieš 22 val. Šiauliuose snyguriavo, oro temperatūra buvo apie 0. Nutarė važiuoti pro Pakruojį, o ne pro Radviliškį, kadangi netoks intensyvus eismas. Nuo Šiaulių iki Pakruojo kelias buvo sausas, važiavimo sąlygos buvo geros. Pravažiavus keletą kilometrų už Pakruojo Smilgių link, už geležinkelio, kelio posūkyje pradėjo automobilį mėtytį po kelią. Bandė stabdyti automobilį ir jį ištiesinti, tačiau automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą, ratai kliudė kelkraštį, po ko automobilis nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į didelį kelmą ir vertėsi. Kiek kartų jis vertėsi, pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai. Pakalbino priekyje sėdėjusį E., jis sakė, kad jam viskas gerai, ant automobilio galinės sėdynės buvo R., jo galva buvo kruvina, tačiau jis buvo atsimerkęs, todėl suprato, kad ir jam nieko blogo neatsitiko. O D. automobilyje nebuvo. Ji atsilaisvino iš saugos diržo, išlipo iš automobilio ir pradėjo ieškoti D., tačiau niekur jos nerado. Į policiją ir „greitąją“ pasiskambinti negalėjo, nes negalėjo surasti mobilaus ryšio telefono. Po to susistabdė pro šalį važiuojantį automobilį, kurio vairuotojas iškvietė policiją ir „greitąją“. Tas vyras ir atrado D., kuri buvo prispausta automobilio, ir, kaip paaiškėjo atvykus medikams, jau buvo mirusi. Pilnai pripažįsta, kad vairuodama automobilį nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų bet kokioje situacijoje suvaldyti automobilį, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Prieš įvažiuodama į posūkį važiavo tikrai negreitai, ne daugiau nei 60 km/h, greičiu, tačiau, kaip paaiškėjo, ir toks greitis buvo nesaugus, nes kelias toje vietoje ėjo per mišką, buvo drėgnas, ir, kaip įsitikino jau po eismo įvykio, - labai slidus. Matė, kaip į eismo įvykį atvykę automobiliai negalėjo sustoti, slidinėjo. Nukentėjusiųjų atsiprašė, kiek galėdama padėjo, nukentėjusieji jai atleido, su jais ji susitaikė. Eismo įvykio metu padarytą žalą atlygino draudimo kompanija, nes automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu. Labai gailisi, kad taip įvyko, pasižadėjo ateityje laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, naujų teisės pažeidimų nebedaryti ir prašė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusysis E. V. parodė taip pat, kaip kaltinamoji V. V., papildydamas, kad žmona vairavo įmonės, kurioje jis dirba – AB „Iglus“, automobilį, kuris buvo techniškai tvarkingas. Automobilis buvo naudojamas su vadovybės žinia, kadangi jie vyko į oficialų renginį. Mano, kad kelio posūkyje, kuris iš abiejų pusių buvo apaugęs mišku, kelio danga buvo apledėjusi, todėl žmona automobilio nesuvaldė, jo ratai pagavo kelkraštį, automobilis nuvažiavo nuo kelio sankasos, trenkėsi į didelį, apie 80 cm skersmens, kelmą ir vertėsi. Žmona važiavo negreitai. Jam eismo įvykio metu lūžo raktikaulis. Žmonai jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, su ja susitaikė ir prašė V. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad šių metų kovo 6 d., penktadienį, su žmona D., bendradarbiu E. V. ir jo žmona V. buvo Šiauliuose, „Akropolio“ atidaryme. Ten šiek tiek išgėrė. Iš Šiaulių išvažiavo prieš 22 val. Automobilį vairavo V. E. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o jis su žmona galinėje sėdynėje. Važiuojant į Šiaulius tikrai buvo užsisegęs saugos diržus, o važiuojant atgal turbūt to nepadarė. Šiauliuose snyguriavo, tačiau kelias buvo geras, jo danga sausa. Pravažiavus Pakruojo žiedą ir automobiliui įvažiavus į kelio vingį, pajuto, kad automobilį sumėtė. Kas vyko toliau neatsimena, nes eismo įvykio metu jam buvo sutrenktos smegenys. Atsipeikėjo tik sekmadienį. Nors eismo įvykio metu buvo sužalotas pats, jo metu žuvo žmona, dėl ko patyrė didelę moralinę žalą, civilinio ieškinio byloje nereiškia ir jokių pretenzijų kaltinamajai V. V. neturi, nes ji jų šeimos atsiprašė, o žalą atlygino draudimo kompanija. Kadangi su V. V. susitaikė, prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusioji I. K. parodė, kad yra žuvusiosios D. K. dukra. Apie eismo įvykį sužinojo naktį iš kovo 6 į 7 d. iš sesers D. Dėl mamos žūties patyrė didelę moralinę žalą, tačiau civilinio ieškinio byloje nereiškia ir jokių pretenzijų kaltinamajai V. V. nereiškia, nes ji jų šeimos atsiprašė, o žalą atlygino draudimo kompanija. Kadangi su V. V. susitaikė, prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusioji D. S. parodė, kad yra žuvusiosios D. K. dukra. Apie tai, kad žuvo mama, sužinojo naktį iš kovo 6 į 7 d., jai paskambino kažkoks vyras. Dėl mamos žūties patyrė didelę moralinę žalą, tačiau civilinio ieškinio byloje nereiškia ir jokių pretenzijų kaltinamajai V. V. nereiškia, nes ji jų šeimos atsiprašė, o žalą atlygino draudimo kompanija. Kadangi su V. V. susitaikė, prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Iš 2009-03-06 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2009-03-06 apie 22:43 val. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK buvo gautas pranešimas apie kelyje Smilgiai – Pakruojis įvykusį eismo įvykį (b.l. 7).

Iš 2009-03-06 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti automobilio, D. K. lavono ir kitų eismo įvykio pėdsakų išsidėstymas. Nustatyta, kad kelio danga yra apledėjusi, ūkanota (b.l. 9-14).

Iš 2009-03-06 protokolo apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą matyti automobilio „H. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio bei automobilio sugadinimai (b.l. 15-16).

Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. LT/AEB 3272030 matyti, kad eismo įvykio metu automobilio „H. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta (b.l. 17).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 386/09(04) matyti, kad V. V. kraujyje, paimtame po eismo įvykio, etilo alkoholio rasta nebuvo (b.l. 22).

Iš specialisto išvados Nr. M 153/09(04) matyti, kad D. K. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų daugybinių skeveldrinių kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių (b.l. 24-26).

Iš specialisto išvados Nr. G 715/09(04) matyti, kad nukentėjusiajam E. V. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 28).

Iš specialisto išvados Nr. G 714/09(04) matyti, kad nukentėjusiajam R. K. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 30-31).

Iš AB „Iglus“ pažymų matyti, kad jai priklausančio automobilio „H. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė eismo įvykio metu buvo 4500 Lt. Pretenzijų V. V. dėl automobilio sugadinimo ši bendrovė neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 46-48).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamosios V. V. kaltė įvykdžius jai inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta.

Kaltinamoji V. V., vairuodama kelių transporto priemonę - automobilį „H. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (nevykdė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija), 9 ir 133 punktų reikalavimų), ko pasekmėje įvykusio eismo įvykio metu žuvo automobilio keleivė D. K., kitiems automobilio keleiviams – E. V. ir R. K. – buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadintas automobilis, AB „Iglus“ padarant 4500 litų turtinę žalą, todėl V. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. Nors V. V. neviršijo maksimalaus leistino tame kelio ruože greičio – 90 km/h, tačiau akivaizdu, kad esant tokioms važiavimo bei meteorologinėms sąlygoms, kurios buvo eismo įvykio metu tame kelio ruože – tamsus paros metas, ūkanota, apledėjusi kelio danga, kelio posūkis, - kaltinamoji turėjo pasirinkti žymiai mažesnį greitį, nei važiavo, kad bet kuriuo momentu būtų galėjusi suvaldyti automobilį. Jei V. V. būtų pasirinkusi tinkamą važiavimo greitį, automobilį jį būtų suvaldžiusi ir eismo įvykis įvykęs nebūtų, todėl tarp V. V. veikos ir pasekmių yra priežastinis ryšys. Nors V. V. nenumatė, kad dėl jos veikimo (automobilio vairavimo jos nurodytu greičiu – apie 60 km/h) gali atsirasti BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai (eismo įvykis, kurio metu nukentėtų žmonės), tačiau pagal veikos aplinkybes (važiavimo bei meteorologinėms sąlygas) bei savo asmenines savybes (kelių transporto priemones vairuoja nuo 1996 m.) tai galėjo ir turėjo numatyti, tai yra V. V. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. veika nepagrįstai papildomai buvo kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, eismo įvykio metu sukėlus skirtingose BK 281 straipsnio dalyse numatytus padarinius pagal specialiųjų normų konkurencijos taisykles, inkriminuotina tik BK 281 straipsnio dalis, nustatanti atsakomybę už sunkiausius iš šių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-333/2008). Baudžiamojoje teisėje galioja taisyklė, kad sunkesnis kvalifikacinis požymis apima lengvesnį kvalifikacinį požymį. Konkuruojant kelioms straipsnio dalims, numatančioms kvalifikuotas sudėtis, parenkama ta dalis, kuri numato sunkiausią požymį iš visų toje veikoje esančių sunkinančių aplinkybių. Jeigu nusikalstama veika atitinka kelias BK straipsnio dalis, nustatančias skirtingas sankcijas, veika kvalifikuojama pagal tą straipsnio dalį, kuri numato griežčiausią sankciją. Vadovaujamasi tokia logika: griežtesnė norma apima ir švelnesnės normos požymius, kurių atskirai kvalifikuoti nereikia, išskyrus realios sutapties atvejus. Todėl V. V. veika kvalifikuotina tik pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį.

Kaltinamoji V. V. teisiama pirmą kartą, anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (b.l. 66), padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 11 str. 1 d., 16 str.), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino už kaltinamosios veiksmais padarytą žalą materialiai atsakingas asmuo – draudimo kompanija, apdraudusi automobilio „H. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę, todėl pareigos atlyginti žalą kaltinamoji V. V. neturėjo, per šešis mėnesius, kurie praėjo po nusikaltimo padarymo, naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, administracine tvarka metų laikotarpyje nebausta (b.l. 67-68), su vyru augina du nepilnamečius vaikus, susitaikė su nukentėjusiaisiais E. V., R. K., I. K. ir D. S., teismui pasižadėjo daugiau nebenusikalsti, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamoji V. V. ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, atsižvelgus į nukentėjusiųjų E. V., R. K., I. K. ir D. S., kurie prašė kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, poziciją, kaltinamoji V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina, jai susitaikius su nukentėjusiaisiais E. V., R. K., I. K. ir D. S., o baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina (BK 38 str., BPK 303 str. 4 d.).

Kadangi kaltinamoji V. V. nusikalto naudodamasi jai suteikta specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nusikalstamos veikos pasekmės labai sunkios, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise (BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai V. V. kardomoji priemonė neskirtina, nes nėra tam pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti bei baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str. V. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones - 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo V. V. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.